Atos 10
Ɩbwaarɛ Katɔwɛ Kyula Pʋpwɛ (NAW) vs VC
1 Ɔbɩlɩsa kʋ bʋ tɔ nɩɩ bɛɛ tɩɩ mʋ yɛ Koneliyo. Nɩɩ ɔ tɛ Kasariya kadɛ tɔ. Ɔ kyɩna ɔ gyɛ anaakɔpʋ ɔbɩlɩsa sa Roma anaakɔpʋ kʋbʋ mʋ nɩɩ bɛɛ tɩɩ kɩmʋ yɛ Itali abi kʋbʋ mʋ.
1 Havia em Cesaréia um homem, por nome Cornélio, centurião da coorte que se chamava Itálica.
2 Maa mʋ kʋʋpʋ ana ba taa bamʋ n‐yɩɩ sa Ɩbwaarɛ nɩɩ ba sɩlɛ Ɩbwaarɛ. Ɔ gyɛ ɔsa mʋ nɩɩ ɛɛ kɛɛ atiripu atɔ nɩɩ ɔ bɩla ɔ sʋ saŋa sa kabwaarɛ‐kʋlɛ.
2 Era religioso; ele e todos os de sua casa eram tementes a Deus. Dava muitas esmolas ao povo e orava constantemente.
3 Kanyɩn nɩmʋ nyɛ kɩlɛɛkaapʋ kakɛ kʋ kakyʋwapɛ ɩ waa fɛɛ kerefi asa saŋa tɔ. O wu Ɩbwaarɛ kabɔɔ maa ba mʋ asɛ nɩɩ ɔ tɩɩ mʋ yɛ, “Koneliyo!”
3 Este homem viu claramente numa visão, pela hora nona do dia, aproximar-se dele um anjo de Deus e o chamar: Cornélio!
4 Nɩɩ ɔ kɩɩ mʋ yɛ kufuu nɩɩ ɔ taasɛ mʋ yɛ, “Ɔnyɩrɩpɛ mɩnɛ nɩn?” Nɩɩ kabɔɔ mʋ tɔwɛ mʋ yɛ, “Ɩbwaarɛ ansi i gyii fʋ kakɛɛ yɛ fʋ kabwaarɛ‐kʋlɛ mʋ sʋ, nɩɩ ee biti o kyula fʋ.
4 Cornélio fixou nele os olhos e, possuído de temor, perguntou: Que há, Senhor? O anjo replicou: As tuas orações e as tuas esmolas subiram à presença de Deus como uma oferta de lembrança.
5 Nbɩɩnbɩɩ, sun asa kʋ kpee Gyopa ba naa tɩɩ ɔnyɩn mʋ nɩɩ bɛ tɩɩ mʋ yɛ Simon Pita mʋ ba.
5 Agora envia homens a Jope e faze vir aqui um certo Simão, que tem por sobrenome Pedro.
6 Ɔ bʋ Simon mʋ nɩɩ ɔ gyɛ gbansaba mʋ ayɛ nɩn, nɩɩ kɩ bʋ kɩ maa ɔpʋ mʋ.”
6 Ele se acha hospedado em casa de Simão, um curtidor, cuja casa fica junto ao mar.
7 Saŋa mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ kabɔɔ mʋ ɩ kyʋn mʋ, nɩɩ Koneliyo tɩɩ mʋ ayaafɔlɛ anyɔ yɛ mʋ anaakɔpʋ mʋ tɔ ɔkʋlʋn mʋ nɩɩ ɛɛ waa kʋtɔ kʋmaa ɛɛ sa mʋ, nɩɩ ɔ taa mʋ n‐yɩɩ sa Ɩbwaarɛ mʋ.
7 Quando se retirou o anjo que lhe falara, chamou dois dos seus criados e um soldado temente ao Senhor, daqueles que estavam às suas ordens.
8 Nɩɩ ɔ tɔwɛ bamʋ kʋtɔ kʋmaa mʋ nɩɩ o wu nɩɩ o sun bamʋ Gyopa.
8 Contou-lhes tudo e enviou-os a Jope.
9 Lɩɩkaakɛ mʋ Koneliyo nbɔɔ ba maa tiri Gyopa mʋ Pita mɔɔ dii kpee abansʋrʋ sʋsʋ ɔ naa kʋlɛ kabwaarɛ‐kʋlɛ kakyʋwapɛ maŋa.
9 No dia seguinte, enquanto estavam em viagem e se aproximavam da cidade - pelo meio-dia -, Pedro subiu ao terraço da casa para fazer oração.
10 Akʋn a kɩtaa mʋ, nɩɩ ee biti kʋtɔ kʋ o gyii. Saŋa mʋ nɩɩ bɛɛ waa agyitɔ mʋ, nɩɩ ɔ nyɛ ansi sʋ kɩlɛɛkaapʋ.
10 Então, como sentisse fome, quis comer. Mas, enquanto lho preparavam, caiu em êxtase.
11 O wu sʋsʋ maa bugi nɩɩ o wu kʋtɔ kʋ, maa lɩɩ sʋsʋ fɛɛ kɩtaa lala kɩɩ kpɩlɩgɛ kɩɩ ba kasɛ. Kɩ maa kɩmʋ anobi ana.
11 Viu o céu aberto e descer uma coisa parecida com uma grande toalha que baixava do céu à terra, segura pelas quatro pontas.
12 Kɩtaa mʋ sʋ mʋ, o wu atɔbwaaya kʋmaa yɛ nbwiibi yɛ atɔbwaaya mʋ nɩɩ bɛɛ kpɩɩ ɩtɔ sʋ kpini.
12 Nela havia de todos os quadrúpedes, dos répteis da terra e das aves do céu.
13 Nɩɩ o nu ɔbʋlɛ kʋ maa tɔwɛ mʋ yɛ, “Pita! Kʋsʋ mɔɔ kɛ fu gyii.” Pita yɛ mu ansi sʋ kɩlɛɛkaapʋ mʋ nɩɩ o wu mʋ|src="WA03963b.tif" size="span" loc="Act 10:13" ref="10:13"
13 Uma voz lhe falou: Levanta-te, Pedro! Mata e come.
14 Nɩɩ Pita tɔwɛ yɛ, “Ɔnyɩrɩpɛ ayee, n man pɩɩta gyii falɛ ineesi atɔ abɛɛ ɩmʋ nɩɩ ɩ gyɛ anɛ Gyiwu abi ikisii.”
14 Disse Pedro: De modo algum, Senhor, porque nunca comi coisa alguma profana e impura.
15 Nɩɩ ɔbʋlɛ mʋ bɩla tɔwɛ mʋ yɛ, “Man bɩla tɩɩ kʋtɔ mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ lɔŋɔ kɩmʋ mʋ, yɛ ineesi kʋtɔ.”
15 Esta voz lhe falou pela segunda vez: O que Deus purificou não chames tu de impuro.
16 Ɩnɩmʋ ɩ waa kanɩn ɩlɩɩ ɩsa, nɩɩ ɩ taa kɩtaa mʋ yɛ atɔ mʋ bwii kyʋn sʋsʋ.
16 Isto se repetiu três vezes e logo a toalha foi recolhida ao céu.
17 Saŋa mʋ nɩɩ Pita san ɛɛ fɛ ɩmʋ nfɛɛrɛ mʋ, nɩɩ asa mʋ nɩɩ Koneliyo sun mʋ ba bɩɩ Simon kɩkpaara mʋ, nɩɩ ba ba yɩlɛ kɩmʋ kewusunɔ.
17 Desconcertado, Pedro refletia consigo mesmo sobre o que significava a visão que tivera, quando os homens, enviados por Cornélio, se apresentaram à porta, perguntando pela casa de Simão.
18 Nɩɩ ba tɩɩ ɔkʋ taasɛ mʋ yɛ, “Ɔnyɩn kʋ bʋ nfɩɩ nɩɩ bɛ tɩɩ mʋ yɛ Simon Pita?”
18 Eles chamaram e indagaram se ali estava hospedado Simão, com o sobrenome Pedro.
19 Saŋa mʋ nɩɩ Pita san ɛɛ fɛ mʋ kɩlɛɛkaapʋ mʋ nfɛɛrɛ mʋ, nɩɩ Ɩbwaarɛ Kayaayu tɔwɛ mʋ yɛ, “Anyɩn asa akʋ bee biti fʋ.
19 Enquanto Pedro refletia na visão, disse o Espírito: Eis aí três homens que te procuram.
20 Ɩmʋ sʋ kpɩlɩgɛ kpee bamʋ asɛ, man kan kina katɩn kʋmaa mʋ nɩɩ faa bamʋ fen biti fan kpee, lɩɩ fɛɛ mɛ ɩ sun bamʋ fʋ asɛ.”
20 Levanta-te! Desce e vai com eles sem hesitar, porque sou eu quem os enviou.
21 Nɩɩ Pita kpɩlɩgɛ ba kasɛ tɔ nɩɩ ɔ tɔwɛ anyɩn mʋ yɛ, “Mɛ ɩ gyɛ ɔmʋ nɩɩ fen biti mʋ. Mɩnɛ ɩ waa?”
21 Pedro desceu ao encontro dos homens e disse-lhes: Aqui me tendes, sou eu a quem buscais. Qual é o motivo por que viestes aqui?
22 Nɩɩ anyɩn mʋ ba lɛɛ kɔnɔ yɛ “Anaakɔpʋ ɔbɩlɩsa mʋ nɩɩ bɛɛ tɩɩ mʋ yɛ Koneliyo mʋ i sun anɛ. Ɔ gyɛ ɔsa mʋ nɩɩ mʋ ɩkpa i kyiigi nɩɩ ɔ sɩlɛ Ɩbwaarɛ, nɩɩ Gyiwu abi kpini bɛ sa mʋ bɛɛrɛɛ. Ɩbwaarɛ kabɔɔ mʋ ɩ tɔwɛ mʋ yɛ ɔ tɩɩ fʋ ba mʋ kɩkpaara sʋ, kɛ o nu kʋtɔ mʋ nɩɩ fʋ sʋ sa mʋ.”
22 Responderam: O centurião Cornélio, homem justo e temente a Deus, o qual goza de excelente reputação entre todos os judeus, recebeu dum santo anjo o aviso de te mandar chamar à sua casa e de ouvir as tuas palavras.
23 Nɩɩ Pita taa anyɩn mʋ loo kɩkpaara mʋ sʋ, nɩɩ ɔ kɔɔlɛ bamʋ, kɩtaa bamʋ kɩfɔ.
23 Então Pedro os mandou entrar e hospedou-os. No dia seguinte, levantou-se e partiu com eles, e alguns dos irmãos de Jope o acompanharam.
24 Ɩmʋ lɩɩkaakɛ nɩɩ ba fʋʋ Kasariya. Yɛgɛ Koneliyo maa mʋ kʋʋpʋ ana yɛ mʋ kyɛmɩnɛ ana ba sarɛ bee gyoo mʋ.
24 No outro dia chegaram a Cesaréia. Cornélio os estava esperando, tendo convidado os seus parentes e amigos mais íntimos.
25 Pita maa biti o loo kɩkpaara mʋ sʋ mʋ, nɩɩ Koneliyo gyaŋa mʋ, nɩɩ o muŋa o sun mʋ.
25 Quando Pedro estava para entrar, Cornélio saiu a recebê-lo e prostrou-se aos seus pés para adorá-lo.
26 Amaa Pita kɩtaa mʋ kɩbaa tɔ nɩɩ ɔ tɔwɛ mʋ yɛ “Kʋsʋ yɩlɛ! Ngbaa mɛ n dan n gyɛ nyɩmɩsa nɩn fɛɛ fʋ falɛ!”
26 Pedro, porém, o ergueu, dizendo: Levanta-te! Também eu sou um homem!
27 Saŋa mʋ nɩɩ maa Pita bɛɛ waa kiligyima bee loo kɩkpaara mʋ sʋ mʋ, ɔ naa tu asa ba maa sarɛ ba tɛ.
27 E, falando com ele, entrou e achou ali muitas pessoas que se tinham reunido e disse:
28 Nɩɩ Pita tɔwɛ bamʋ yɛ, “Fanɛ gbaa‐gbaa fanɛ fan dan fen nyi fɛɛ naafɔɔ ɩ man dɛ ɔkpa fɛɛ Gyiwu nyɩmɩsa maa bʋga ɔmʋ nɩɩ o mee sun Ɩbwaarɛ abɛɛ ɔ bɔɔ mʋ sʋ. Amaa Ɩbwaarɛ kaapʋ mɛ fɛɛ n man tɔwɛ ɔkʋ yɛ ɔ man du kyɩrɛkyɩrɛ.
28 Vós sabeis que é proibido a um judeu aproximar-se dum estrangeiro ou ir à sua casa. Todavia, Deus me mostrou que nenhum homem deve ser considerado profano ou impuro.
29 Ɩmʋ sʋ fan maa sun tɩɩ mɛ mʋ n man kina, kanɩn sʋ fan tɔwɛ mɛ kʋtɔ mʋ sʋ nɩɩ fan tɩɩ mɛ.”
29 Por isso vim sem hesitar, logo que fui chamado. Pergunto, pois, por que motivo me chamastes.
30 Nɩɩ Koneliyo lɛɛ kɔnɔ yɛ, “Ndaga nkɛ nna nɩmʋ n maa kʋlɛ kabwaarɛ‐kʋlɛ kerefi asa kakyʋwapɛ saŋa mʋ. Opula tɔ nɩɩ n wu ɔnyɩn kʋ maa bun kaalɛ fufuli ba yɩlɛ mi ansi tɔ.”
30 Disse Cornélio: Faz hoje quatro dias que estava eu a orar em minha casa, à hora nona, quando se pôs diante de mim um homem com vestes resplandecentes, que disse:
31 Nɩɩ ɔ tɔwɛ mɛ yɛ, “Koneliyo Ɩbwaarɛ nu fʋ kabwaarɛ‐kʋlɛ, nɩɩ o wu fʋ kakɛɛ mʋ nɩɩ fɩɩ kɛɛ atiripu mʋ.
31 Cornélio, a tua oração foi atendida e Deus se lembrou de tuas esmolas.
32 Ɩmʋ sʋ sun asa kpee Gyopa kɛ ba naa tɩɩ ɔnyɩn mʋ nɩɩ bɛɛ tɩɩ mʋ yɛ Simon Pita mʋ, nɩɩ ɔ gyɛ ɔfɔ ɔ bʋ Simon mʋ nɩɩ ɔ gyɛ gbansaba nɩɩ mʋ kɩkpaara bʋ mata ɔpʋ mʋ.
32 Envia alguém a Jope e manda vir Simão, que tem por sobrenome Pedro. Está hospedado perto do mar em casa do curtidor Simão.
33 Ɩmʋ sʋ nɩɩ n sun tɩɩ fʋ bilen, nɩɩ ɩ bʋrɔn fɛɛ fʋ maa ba. Nbɩɩnbɩɩ an gyaŋɛ Ɩbwaarɛ ansi tɔ an nu fʋ asɛ asɩn mʋ nɩɩ Ɔnyɩrɩpɛ taa sa fʋ yɛ fʋ ba tɔwɛ anɛ mʋ.”
33 Por isso mandei chamar-te logo e felicito-te por teres vindo. Agora, pois, eis-nos todos reunidos na presença de Deus para ouvir tudo o que Deus te ordenou de nos dizer.
34 Nɩɩ Pita tɔwɛ yɛ, “Nbɩɩnbɩɩ bɩrɛ n bɩɩ fɛɛ ɩ gyɛ kesintin Ɩbwaarɛ mɛɛ kɩɩ nyɩmɩsa ansi tɔ pɔyɩ nɩɩ ɛɛ waa kʋtɔ kʋ.
34 Então Pedro tomou a palavra e disse: Em verdade, reconheço que Deus não faz distinção de pessoas,
35 Ɩbwaarɛ ɩ kɔɔlɛ ɔkʋmaa mʋ nɩɩ ɔ bʋ ndɛndɛmandɛ ɔ sɩlɛ mʋ, nɩɩ ɛɛ waa ɩmʋ nɩɩ ɩ dagaa mʋ.
35 mas em toda nação lhe é agradável aquele que o temer e fizer o que é justo.
36 Fanɛ gbaa‐gbaa fan nu asɩn mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ taa bɩya Gyiwu abi nɩɩ ɔ bɔla Yesu Krisito mʋ nɩɩ ɔ gyɛ dulinyaa tɔ atɔ kpini Ɔnyɩrɩpɛ sʋ taa kayɩɩ yuuli asɩn danbɩrasa sa bamʋ.
36 Deus enviou a sua palavra aos filhos de Israel, anunciando-lhes a boa nova da paz, por meio de Jesus Cristo. Este é o Senhor de todos.
37 Nɩɩ fan nyi asɩn kparɛ mʋ nɩɩ ɩ waa Gyiwu ɔsʋwʋlɛ sʋ nɩɩ i piili lɩɩ Galile mʋ. Ɩ waa saŋa mʋ nɩɩ Gyɔn tɔwɛ Ɩbwaarɛ kekyugyee asɩn mʋ kamaa.
37 Vós sabeis como tudo isso aconteceu na Judéia, depois de ter começado na Galiléia, após o batismo que João pregou.
38 Fan nu Yesu Kanasareti‐nyɩn mʋ asɩn, kanan mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ taa mʋ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ yɛ ɔlʋn bɔla mʋ tɔ mʋ. Lɩɩ fɛɛ Ɩbwaarɛ tii mʋ sʋ, nɩɩ katɩn kʋmaa mʋ nɩɩ o kpee mʋ ɛɛ waa adanbɩrasa yɛgɛ ɛɛ kyɛ ɔkʋmaa mʋ nɩɩ Sɩtaanɛ bʋ mʋ tɔ.
38 Vós sabeis como Deus ungiu a Jesus de Nazaré com o Espírito Santo e com o poder, como ele andou fazendo o bem e curando todos os oprimidos do demônio, porque Deus estava com ele.
39 “Kʋtɔ mʋ nɩɩ ɔ waa Gyerusalem yɛ Ɩsɩrayɩ kpini‐kpini mʋ, anɛ asunpu nɩmʋ an gyɛ ɩmʋ kesintin agyipu. Ba da mʋ oyu laasa sʋ mɔɔ mʋ.
39 E nós somos testemunhas de tudo o que fez na terra dos judeus e em Jerusalém. Eles o mataram, suspendendo-o num madeiro.
40 Amaa nkɛ nsa kamaa tɔ mʋ Ɩbwaarɛ kyiŋi mʋ lɩɩ lewu tɔ. Nɩɩ Ɩbwaarɛ yɛgɛ nɩɩ ɔ lɛɛ mʋ n‐yɩɩ kaapʋ.
40 Mas Deus o ressuscitou ao terceiro dia e permitiu que aparecesse,
41 Man gyɛ ɔkʋmaa nɩmʋ nɩɩ ɔ lɛɛ mʋ n‐yɩɩ kaapʋ amɔɔ anɛ mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ wʋla lɛɛ yɛ an baa an gyɛ mʋ kesintin agyipu mʋ maa wu kyiŋi kamaa tɔ mʋ ana mʋ a bʋga gyii nɩɩ an nu.
41 não a todo o povo, mas às testemunhas que Deus havia predestinado, a nós que comemos e bebemos com ele, depois que ressuscitou.
42 Nɩɩ Yesu sa anɛ kɔnɔ yɛ a taa tɔwɛ Abwaarɛsɩn mʋ sa Gyiwu kasɛ sʋ asa kpini. Kɛ a lɛɛ kesintin mʋ kaapʋ fɛɛ mʋ ɩ gyɛ asa kɩɩsa yɛ alewupu kpini ɔtalɛpʋ.
42 Ele nos mandou pregar ao povo e testemunhar que é ele quem foi constituído por Deus juiz dos vivos e dos mortos.
43 Ɩbwaarɛ atɔwɛpʋ mʋ kpini ba tɔwɛ mʋ asɩn mʋ kaapʋ tɔ yɛ ɔkʋmaa mʋ nɩɩ ɔ kɔɔlɛ mʋ gyii mʋ, lɩɩ mʋ kɩtɩɩ tɔ sʋ mʋ Ɩbwaarɛ ii biti ɔ taa mu alibi kɛɛ mʋ.”
43 Dele todos os profetas dão testemunho, anunciando que todos os que nele crêem recebem o perdão dos pecados por meio de seu nome.
44 Pita maa san ɛɛ tɔwɛ mʋ, Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ ba loo bamʋ nɩɩ bee nu asɩn mʋ kpini tɔ.
44 Estando Pedro ainda a falar, o Espírito Santo desceu sobre todos os que ouviam a {santa} palavra.
45 I kyinkyin Gyiwu akɔɔlɛ‐gyipu mʋ nɩɩ ba buu Pita lɩɩ Gyopa ba mʋ gaa, fɛɛ Ɩbwaarɛ maa taa mʋ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ sa bamʋ nɩɩ ba man gyɛ Gyiwu abi.
45 Os fiéis da circuncisão, que tinham vindo com Pedro, profundamente se admiraram, vendo que o dom do Espírito Santo era derramado também sobre os pagãos;
46 Lɩɩ fɛɛ ba nu ba maa tɔwɛ ntɔwɛ pʋpwɛ yɛgɛ bɛɛ yɩn Ɩbwaarɛ. Nɩɩ Pita taasɛ yɛ,
46 pois eles os ouviam falar em outras línguas e glorificar a Deus.
47 “Ba maa nyɛ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ fɛɛ kanan mʋ nɩɩ an nyɛ falɛ mʋ, ɔkʋ ɩ taalɛ tii ɔkpa fɛɛ ba man gyee bamʋ Ɩbwaarɛ kekyugyee?”
47 Então Pedro tomou a palavra: Porventura pode-se negar a água do batismo a estes que receberam o Espírito Santo como nós?
48 Nɩɩ Pita sa kɔnɔ yɛ ba gyee bamʋ Ɩbwaarɛ kekyugyee lɩɩ Yesu Krisito kɩtɩɩ tɔ. Nɩɩ ba kʋlɛ Pita yɛ ɔ kyɩna bamʋ asɛ nkɛ nyɔ nkʋ.
48 E mandou que fossem batizados em nome de Jesus Cristo. Rogaram-lhe então que ficasse com eles por alguns dias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.