1 Tessalonicenses 2
Ɩbwaarɛ Katɔwɛ Kyula Pʋpwɛ (NAW) vs VC
1 Anɛ‐daa ana yɛ anɛ‐supu ana Krisito abuupu, fanɛ gbaa‐gbaa fanɛ fen nyi fɛɛ anɛ kɩba mʋ nɩɩ an ba fanɛ asɛ mʋ man waa kɩyan.
1 Bem sabeis, irmãos, que a nossa ida a vós não foi em vão.
2 Pɔyɩ kɛ a ba fanɛ asɛ mʋ, fen nyi kanan mʋ Filipi abi ba saalɛ anɛ nɩɩ ba yɛgɛ nɩɩ an gyii awʋrʋfɔ. Amaa halɩɩ ba maa kʋsʋ yɩlɛ anɛ sʋ gbaa mʋ, Ɩbwaarɛ kyɛ anɛ tɔ nɩɩ an nyɛ kɔkɔlɔ yɩlɛ tɔ, nɩɩ an taalɛ tɔwɛ fanɛ mʋ asɩn danbɩrasa mʋ.
2 Apesar de maltratados e ultrajados em Filipos, como sabeis, ousamos, confiados em nosso Deus, pregar-vos o Evangelho de Deus em meio de muitas lutas.
3 Asɩn mʋ nɩɩ an tɔwɛ an kʋlɛ fanɛ falɛ mʋ, an man fɔyɩ ɔkpa, nɩɩ ɩ man gyɛ nfɛɛrɛ libi kʋ sʋ, nɩɩ ɩ man gyɛ npɩna asɩn.
3 A nossa pregação não provém de erro, nem de intenções fraudulentas, nem de engano.
4 Amaa Ɩbwaarɛ ɩɩ kɩɩ wu anɛ nɩɩ ɔ taa Asɩn danbɩrasa katɔwɛ waa anɛ abaa tɔ. Ɩmʋ sʋ man gyɛ nyɩmɩsa kebiti sʋ nɩɩ an waa, amaa kanan mʋ nɩɩ ɩ bɔla Ɩbwaarɛ ansi mʋ. Mʋ ii nyi anɛ nkɔlɔ tɔ yɛ anɛ nfɛɛrɛ.
4 Mas, como Deus nos julgou dignos de nos confiar o Evangelho, falamos, não para agradar aos homens, e sim a Deus, que sonda os nossos corações.
5 Fanɛ gbaa‐gbaa fen nyi fɛɛ an man taa kɔnɔ tɔ kɔn asɩn tɔwɛ fanɛ. Nɩɩ an man taa sɛhn baala fanɛ sʋ kɛ a nyɛ kʋtɔ kʋ lɩɩ fanɛ asɛ. Ɩbwaarɛ ɩ gyɛ anɛ kesintin ogyipu.
5 Com efeito, nunca usamos de adulação, como sabeis, nem fomos levados por fins interesseiros. Deus é testemunha.
6 An man kyɩna an biti ayɩn‐bi lɩɩ asa asɛ abɛɛ fanɛ asɛ abɛɛ ɔkʋ asɛ.
6 Não buscamos glórias humanas, nem de vós nem de outros.
7 amaa an yɔɔ anɛ n‐yɩɩ kyɩna fanɛ asɛ fɛɛ kanan mʋ nɩɩ talapʋ ɩɩ yɔɔ mʋ n‐yɩɩ ɛɛ kɩɩ mu‐bii ana sʋ mʋ.
7 Na qualidade de apóstolos de Cristo, poderíamos apresentar-nos como pessoas de autoridade. Todavia, nos fizemos discretos no meio de vós. Como a mãe a acariciar os seus filhinhos,
8 A maa biti fanɛ asɩn gaa sʋ mʋ, man gyɛ Ɩbwaarɛ Asɩn danbɩrasa mʋ nkʋn nɩɩ an taa bɩya fanɛ. Amaa an taa anɛ n‐yɩɩ gbaa sa fanɛ tii sʋ, lɩɩ fɛɛ fan biliŋi anɛ abitipu.
8 assim, em nossa ternura por vós, desejávamos não só comunicar-vos o Evangelho de Deus, mas até a nossa própria vida, porquanto nos sois muito queridos.
9 Mɛ‐daa ana yɛ mi‐supu ana, n kɔɔlɛ gyii fɛɛ fen nyiŋi kanan mʋ nɩɩ an waa kusun gaa saŋa mʋ nɩɩ an bʋ fanɛ asɛ mʋ. An waa kusun kakyʋwapɛ yɛ kagyanbwɛ an kɩɩ anɛ n‐yɩɩ sʋ, saŋa mʋ nɩɩ an tɔwɛ fanɛ asɩn danbɩrasa mʋ, kanan mʋ nɩɩ a man biliŋi kasʋla fanɛ ɔkʋ sʋ.
9 Vós vos lembrais, irmãos, dos nossos trabalhos e de nossa fadiga. Trabalhando noite e dia, para não sermos pesados a nenhum de vós, pregamo-vos o Evangelho de Deus.
10 Fanɛ mʋ nɩɩ fan kɔɔlɛ Yesu gyii mʋ, fan naa Ɩbwaarɛ ɩ gyɛ anɛ kesintin agyipu lɩɩ kanan mʋ nɩɩ an kyɩna fanɛ tɔ, nɩɩ an man sʋ ineesi ɩkʋ, nɩɩ anɛ ɩkpa i kyiigi, nɩɩ alibi kʋ man bʋ anɛ n‐yɩɩ sʋ.
10 Vós sois testemunhas, e também Deus, de quão santa, justa e irrepreensivelmente nos portamos convosco que crestes.
11 Lɩɩ fɛɛ fan nyi kanan mʋ nɩɩ an bɩla fanɛ ɔkʋmaa nɩmʋ, fɛɛ kanan mʋ nɩɩ ɔsɛ ɩɩ bɩla mʋ gbaa‐gbaa mu‐bii ana mʋ.
11 E sabeis que procedemos com cada um de vós como um pai com seus filhos:
12 An waa fanɛ aniya tɔ, nɩɩ an tɔwɛ yuula fanɛ nkɔlɔ, nɩɩ an tɔwɛ waa fanɛ kanan mʋ nɩɩ fan kyɩna kakyɩna danbɩrasa mʋ nɩɩ ɩ bɔla Ɩbwaarɛ ansi. Mʋ ɩ tɩɩ fanɛ ba mu kuwura‐gyii yɛ mʋ bʋnyaa mʋ tɔ.
12 nós vos temos exortado, estimulado, conjurado a vos comportardes de maneira digna de Deus, que vos chama ao seu Reino e à sua glória.
13 Nɩɩ anɛ gbaa anɛ an bɩla an kyaga sʋ an fwaala Ɩbwaarɛ, lɩɩ fɛɛ fan maa kɔɔlɛ Ɩbwaarɛ asɩn mʋ nɩɩ fan nu lɩɩ anɛ asɛ mʋ, fan man kɔɔlɛ asɩn mʋ fɛɛ asa asɩn, amaa fan kɔɔlɛ ɩmʋ gyii fɛɛ ɩ gyɛ Ɩbwaarɛ asɩn mʋ gbaa‐gbaa, fɛɛ kanan mʋ nɩɩ ɩ gyɛ kesintin mʋ. Kanɩn Ɩbwaarɛ asɩn maŋa ii sun kusun fanɛ mʋ nɩɩ fan kɔɔlɛ gyii mʋ tɔ.
13 Por isso é que também nós não cessamos de dar graças a Deus, porque recebestes a palavra de Deus, que de nós ouvistes, e a acolhestes, não como palavra de homens, mas como aquilo que realmente é, como palavra de Deus, que age eficazmente em vós, os fiéis.
14 Fanɛ, mɛ‐daa ana yɛ mi‐supu ana, an wu fɛɛ asɩn libi mʋ nɩɩ ɩ ba tu Ɩbwaarɛ kʋbʋ‐kʋbʋ mʋ nɩɩ ɩ gyɛ Krisito lɛɛ, nɩɩ ɩ bʋ Gyudeya mʋ, kanɩn asɩn libi kʋlʋn maŋa ɩ ba tu fanɛ gbaa. Lɩɩ fɛɛ kanan mʋ nɩɩ fanɛ gbaa fanɛ fan wu awʋrʋfɔ fanɛ gbaa‐gbaa asa abaa tɔ mʋ, kanɩn nɩɩ ba wu awʋrʋfɔ Gyiwu abi abaa tɔ.
14 Com efeito, irmãos, vós vos tornastes imitadores das igrejas de Deus que estão na Judéia, das igrejas de Jesus Cristo. Tivestes que sofrer da parte dos vossos compatriotas o mesmo que eles sofreram dos judeus,
15 Bamʋ ɩ gyɛ bamʋ nɩɩ ba mɔɔ Ɔnyɩrɩpɛ Yesu, nɩɩ dɩdaa mʋ bamʋ ɩ mɔɔ Ɩbwaarɛ atɔwɛpʋ mʋ, nɩɩ bamʋ akʋlʋn maŋa ɩ gya anɛ kyʋŋɛ mʋ. Bamʋ asɩn i mee gyii Ɩbwaarɛ ansi, nɩɩ ba kʋsʋ yɩlɛ asa kpini sʋ.
15 aqueles judeus que mataram o Senhor Jesus, que nos perseguiram, que não são do agrado de Deus, que são inimigos de todos os homens,
16 Nɩɩ ba kpan bamʋ n‐yɩɩ fɛɛ naafɔɔ bee tii anɛ ɔkpa, kɛ a man nyɛ tɔwɛ Asɩn danbɩrasa mʋ sa bamʋ nɩɩ ba man gyɛ Gyiwu abi mʋ, kɛ Ɩbwaarɛ ɔ mɔlɩgɛ bamʋ. Lɩɩ falɛ ɔkpa sʋ mʋ, ba kʋʋla bamʋ alibi gyaga abaa sʋ naa fʋʋ ɩmʋ laalaalʋwɛ. Nbɩɩnbɩɩ mʋ Ɩbwaarɛ nyɛ agbʋ waa bamʋ, nɩɩ ee biti ɔ bɩɩtɛ bamʋ asʋ.
16 visto que nos proíbem pregar aos gentios para que se salvem. E com isto vão enchendo sempre mais a medida dos seus pecados. Mas a ira de Deus acabou por atingi-los.
17 Amaa mɛ‐daa ana yɛ mi‐supu ana, saŋa dɛɛ kʋ mʋ nɩɩ ba barɩgɛ anaa fanɛ nsana mʋ, an lɩɩ fanɛ ansi sʋ bɩrɛ, amaa fanɛ asɩn ɩ san ɩ bʋ anɛ nfɛɛrɛ tɔ. Ɩmʋ sʋ ɩ yɩlɛ anɛ ansi sʋ gaa fɛɛ ɔkpa kʋmaa nɩmʋ sʋ mʋ a bwii ba wu fanɛ.
17 Nós, irmãos, separados de vós por algum tempo - de vista, não de coração -, temos o mais vivo e ardente desejo de vos rever.
18 An biti gaa fɛɛ a ba fanɛ asɛ. Mɛ Pɔɔlɩ, n kpan mɛ n‐yɩɩ saŋa gaalaagaa sʋ fɛɛ a ba fanɛ asɛ, amaa Sɩtaanɛ tii anɛ ɔkpa.
18 Pelo que fizemos o possível por ir visitar-vos, ao menos eu, Paulo, em diversas ocasiões. Mas Satanás nos impediu.
19 Anɛ‐Nyɩrɩpɛ Yesu Krisito kibwii ba mʋ, mɩnɛ ɩ gyɛ anɛ tamaa yɛ anɛ kensi‐gyii yɛ anɛ bʋnyaa kɩnyɛ mu ansi tɔ? Man gyɛ fanɛ?
19 Pois quem, senão vós, será a nossa esperança, a nossa alegria e a nossa coroa de glória ante nosso Senhor Jesus, no dia de sua vinda?
20 Kesintin mʋ, fanɛ ɩ gyɛ anɛ bʋnyaa yɛ kensi‐gyii.
20 Sim, sois vós a nossa glória e a nossa alegria!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.