Marcos 15
Mam Comitancillo NT (MAM_COM) vs NVT
1 Atzaj teꞌ qsqix, bꞌaj ok kychmoꞌn kynejil pale kyibꞌ kykyaqilx kyukꞌa xnaqꞌtzil tiꞌj ojtxe kawbꞌil, kyukꞌa jniꞌ nmaq xjal ex kyukꞌa jniꞌ nmaq kawil. Xi kyjtzꞌoꞌn Jesús wen, ex xi qꞌiꞌn twutz Pilat.
1 De manhã bem cedo, os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei — todo o alto conselho — se reuniram para discutir o que fariam em seguida. Então amarraram Jesus, o levaram e o entregaram a Pilatos.
2 Teꞌ tkanin, xi tqanin Pilat te: ¿Atzinjiy nmaq kawil kye Judiy? Axa ma qꞌmante, chi Jesús.
2 Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
3 Ayetzin kynejil pale nimx ja bꞌant kyuꞌn tiꞌj Jesús twutz Pilat.
3 Os principais sacerdotes o acusaram de vários crimes,
4 Xi tqanin juntl majl Pilat te: ¿Ntiꞌxsin chꞌin ntqꞌmaꞌn? ¡Bꞌinqexsin jniꞌxsin nkyqꞌmaꞌn tiꞌja!
4 e Pilatos perguntou: “Você não vai responder? O que diz de todas essas acusações?”.
5 Noq jaw kaꞌylaj Pilat, tuꞌn mix xi ttzaqꞌwine Jesús.
5 Mas, para surpresa de Pilatos, Jesus não disse coisa alguma.
6 Me ante Pilat, a aj kawil, aj tikyꞌ junjun Xjan Qꞌij, kukx nxi ttzaqpiꞌntaq jun xjal, a tkuꞌxtaq toj tze. Me nejtaq nxi tqanin alkye kyajxjal tuꞌn t-xi tzaqpet.
6 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
7 Attaqtzin jun ichin, Barrabás tbꞌi, tkuꞌxtaq toj tze, kyukꞌa jteꞌl tukꞌa, kybꞌiybꞌin toj jun qꞌoj bꞌaj kyiꞌj kawil te Rom.
7 Um dos prisioneiros era Barrabás, um revolucionário que havia cometido assassinato durante uma revolta.
8 I bꞌaj xitzin tiljo jniꞌ xjal qꞌmalte te Pilat, ex i ok ten qꞌmalte te, tuꞌn tjatz ttzaqpiꞌn jun xjal tzeꞌnkuxtaqjo ntene kyuꞌn.
8 A multidão foi a Pilatos e pediu que ele libertasse um prisioneiro, como de costume.
9 I xi ttzaqꞌwin Pilat: ¿Kyajtziꞌn tuꞌn t-xi ntzaqpinjiꞌy Jesús, a nmaq kawil kye Judiy?
9 Pilatos perguntou: “Querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
10 Quꞌn el tnikyꞌ te qa noqtaq tuꞌn tloꞌchj kykꞌuꞌjjo kynejil pale otaq txi kyine.
10 (Pois havia percebido que os principais sacerdotes tinham prendido Jesus por inveja.)
11 I bꞌaj ok ten kynejil pale qꞌmalte kye jniꞌ xjal, tuꞌn t-xi kyqanin te Pilat, tuꞌn t-xi tzaqpet Barrabás.
11 Nesse momento, os principais sacerdotes instigaram a multidão a pedir a libertação de Barrabás em vez de Jesus.
12 Xitzin tqanin Pilat kye: ¿Titzin kyajtza tuꞌn tok nbꞌinchiꞌn tiꞌjjo ichin luꞌn, a tok tbꞌi kyuꞌn te nmaq kawil kye Judiy?
12 Pilatos lhes perguntou: “Então o que farei com este homem que vocês chamam de ‘rei dos judeus’?”.
13 Jotqex i bꞌaj jaw ẍchꞌin: ¡Pejkꞌinka twutz cruz tuꞌn tkyim! chi chiꞌ.
13 “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
14 Xi tqanin juntl majl Pilat: ¿Tinquꞌn? ¿Tiꞌxsiꞌn nya wen ma tbꞌinche? chiꞌ. Xi kytzaqꞌwin juntl majl kujxix wen. ¡Pejkꞌinka twutz cruz tuꞌn tkyim!
14 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
15 Tkyꞌeꞌtaq Pilat tuꞌn ttzaj kyqꞌoj xjal tukꞌa. Tuꞌnpetziꞌn, bꞌeꞌx xi ttzaqpiꞌn Barrabás, ex bꞌeꞌx xi tqꞌoꞌn Jesús kye xqꞌuqil te aj Rom, tuꞌn tok kypejkꞌin twutz cruz tuꞌn tkyim.
15 Para acalmar a multidão, Pilatos lhes soltou Barrabás. Então, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o aos soldados romanos para que fosse crucificado.
16 Xi kyiꞌn xqꞌuqil te aj Rom twiꞌ tpeꞌn kawbꞌil, ex bꞌaj ok kychmoꞌn jniꞌ kybꞌaj.
16 Os soldados levaram Jesus para o palácio do governador (lugar conhecido como Pretório) e chamaram todo o regimento.
17 Ok kyqꞌoꞌn jun xbꞌalin tiꞌj, kyaq kaꞌyin, tzeꞌn t-xbꞌalin jun kawil, noq tuꞌn tok kyxmayinku. Bꞌaj kubꞌ kyxpatxꞌiꞌn tqan txꞌiꞌx, ex ok kymujbꞌin ttxaꞌn. Jax kyqꞌoꞌn toj twiꞌ nyakuj jun toj twiꞌ nmaq kawil,
17 Vestiram Jesus com um manto vermelho, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça.
18 exsin i bꞌaj ok tentz ẍchꞌil tiꞌj: Nimxit tbꞌiꞌy, ay nmaq kawil kye aj Judiy, chi chiꞌ.
18 Então o saudavam, zombando: “Salve, rei dos judeus!”.
19 I bꞌaj ok ten jemil toj twiꞌ Jesús tukꞌa tze, bꞌaj ok kytzubꞌin tiꞌj, ex bꞌaj kubꞌ meje twutz, nyakutlaj nchi kꞌulenaj twutz.
19 Batiam em sua cabeça com uma vara, cuspiam nele e ajoelhavam-se, fingindo adorá-lo.
20 Kybꞌajlinxi xmayin tiꞌj, el kyiꞌn xbꞌalin, a ok kyqꞌoꞌn, exsin ok kyqꞌoꞌn a t-xbꞌalin toktaq, exsin etz kyiꞌn tpeꞌn ja te kawbꞌil, a jaꞌ tuꞌn tok kypejkꞌin twutz cruz.
20 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto vermelho e o vestiram com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
21 Attaq jun ichin aj Cirene, Simun tbꞌi, ttata Lejantr ex Ruf, n-ikyꞌkutaq antza tzajnin toj tbꞌe. Teꞌ tok kykꞌulbꞌin, ok kyqꞌoꞌn il tiꞌj tuꞌn t-xi tiqin tcruz Jesús.
21 Um homem chamado Simão, de Cirene, passava ali naquele momento, vindo do campo. Os soldados o obrigaram a carregar a cruz. (Simão era pai de Alexandre e Rufo.)
22 Pon kyin toj jun najbꞌil Gólgota tbꞌi, atzin tzꞌelpine bꞌibꞌaj ikyjo: Ja taꞌ tbꞌaqil twiꞌ kyimnin.
22 Levaram Jesus a um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
23 Xi kyqꞌoꞌn vin smaꞌnx tukꞌa taꞌl mir te, tuꞌn mina tnaꞌyeku kyixkꞌoj. Me mix xi tkꞌwaꞌne.
23 Ofereceram-lhe vinho misturado com mirra, mas ele recusou.
24 Bꞌeꞌxsin jaw kypejkꞌiꞌn xqꞌuqil te Rom twutz cruz, ex bꞌaj kubꞌ kypaꞌn t-xbꞌalin Jesús kywutz. Me nej, i bꞌaj saqchan tiꞌj alkyetaq tuꞌn tkanbꞌinte, tuꞌn t-xi tiꞌn.
24 Então os soldados o pregaram na cruz. Depois, dividiram as roupas dele e tiraram sortes para decidir quem ficava com cada peça.
25 Bꞌeljaj or te qlixje teꞌ tjaw kyqꞌoꞌn Jesús twutz cruz.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Ok kypejkꞌin jun tzꞌlan tibꞌajxi twiꞌ, me nej ok kytzꞌibꞌin twutz kyjaluꞌn: Ate Jesúsjo, a Nmaq Kawil kye aj Judiy.
26 Uma tabuleta anunciava a acusação feita contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Junx tukꞌa Jesús jaw kyqꞌoꞌn kabꞌe ileqꞌ twutz cruz, jun toj tman qꞌobꞌ ex juntl toj tẍnayaj.
27 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
28 Ikytzin japin bꞌajjo Tyol Dios tiꞌj Jesús, a ntqꞌmaꞌ: Ok qꞌoꞌn tzeꞌnku jun ileqꞌ.
28 Assim, cumpriram-se as Escrituras que diziam: “Ele foi contado entre os rebeldes”.
29 Ex jniꞌqe xjal nchi bꞌaj ikyꞌxtaq antza, noqx nchi bꞌaj yasintaq tiꞌj, ex noqx nja kyyekin tiꞌj kywiꞌ te kyxmaybꞌil tiꞌj, ex kyqꞌma: ¡Nyakutzin atejiy nqꞌmante tuꞌn tjaw tyuchꞌiꞌn tnejil ja te naꞌbꞌl Dios, exsin tuꞌn tbꞌant juntl tuꞌn toj oxe qꞌij!
29 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça em zombaria. “Olhe só!”, gritavam. “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias.
30 Klomiltzin tibꞌa jaꞌlin, ex qꞌinkutz tibꞌa twutz cruz, chi chiꞌ.
30 Pois bem, salve a si mesmo e desça da cruz!”
31 Ikyx nbꞌaj kyqꞌmaꞌntaqjo jniꞌ kynejil pale exqetziꞌn jniꞌ xnaqꞌtzil tiꞌj ojtxe kawbꞌil. Nbꞌaj kubꞌ kyqꞌmaꞌntaq kyxolile: ¿Tzeꞌn tten nbꞌaj klettaq junjuntl xjal tuꞌn, me antetz, mi nbꞌant tklonte tibꞌ? chi chiꞌ.
31 Os principais sacerdotes e os mestres da lei também zombavam de Jesus. “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam.
32 In tkuꞌtz twutz cruz jaꞌlin, tuꞌn tok qkaꞌyin, ex tuꞌn t-xi qnimin, qa twutzxix qa a Crist, a Kolil ex nmaq kawil te aj Israel. Ex ikyqexljo yoꞌlqekstaq tukꞌa twutz cruz, noqx nchi yasin, ex noqx nchi bꞌaj xmayintaq tiꞌj.
32 “Que esse Cristo, o rei de Israel, desça da cruz agora mesmo para que vejamos e creiamos nele!” Até os homens crucificados com Jesus o insultavam.
33 Teꞌ tok kabꞌlaj qꞌij, ex tzmaxi toj oxe or te qale, bꞌeꞌx ok yupj twutz txꞌotxꞌ.
33 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
34 Ax orjo jaw ẍchꞌin Jesús kujxix wen, ex tqꞌma: Eloi, Eloi, lama sabactani. Atzin tzꞌelpine ikyjo: ¡NMan Dios! ¡NMan Dios! ¿Tiꞌxsin quꞌn ma chin kyij ttzaqpiꞌn?
34 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eloí, Eloí, lamá sabactâni? ”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
35 At junjun bꞌaj bꞌinte, kyxolxjo iteꞌxtaq axsa ex bꞌaj kyqꞌma: Kybꞌinxsiꞌn, luꞌ nqꞌolbꞌin tiꞌj Elías, a yolil Tyol Dios.
35 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, disseram: “Ele está chamando Elias”.
36 Ex jun paqx el rinin jun jyolte chꞌin bꞌuꞌẍ. Kux tmulin toj vin txꞌam, ex ok tkꞌloꞌn tiꞌj twiꞌ jun ptzꞌan, tuꞌn t-xi tkꞌwaꞌn Jesús. Bꞌaj xi kyqꞌmaꞌn xjal te: ¡Ax tenkuj! Jekytzin tzul Elías qꞌilte, tuꞌn tkuꞌtz twutz tcruz.
36 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse. “Esperem!”, disse ele. “Vamos ver se Elias vem tirá-lo daí.”
37 Jaw ẍchꞌin Jesús kujxix, ex bꞌeꞌx el kyim.
37 Então Jesus clamou em alta voz e deu o último suspiro.
38 Atzin xbꞌalin tokxtaq tojjo tnejil ja te naꞌbꞌl Dios, bꞌeꞌx kubꞌ laqj te kabꞌe; tzaj xkye tiꞌjjo ttxaꞌn jawl, tuꞌn tkꞌul kanin tiꞌjjo juntl ttxaꞌn twutz txꞌotxꞌ.
38 A cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo.
39 Atzin kynejineljo xqꞌuqil te Rom, waꞌltaq twutz Jesús, teꞌ tok tkaꞌyin otaq tzꞌel kyim, tqꞌma kyjaluꞌn: Twutzx tetz Tkꞌwal Diostaq teꞌ ichin lo.
39 Quando o oficial romano que estava diante dele viu como ele havia morrido, exclamou: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
40 Najchaq nchi bꞌaj kaꞌyintztaq junjun qya; kyxol atetaq Mariy, aj Xleꞌn, ex Salomé, exsin Mariy, tnana jun Santyaw kyitzꞌin kyibꞌ tukꞌa Jse.
40 Algumas mulheres observavam de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José, e Salomé.
41 Ayetziꞌn qya, ayeꞌ i bꞌaj bꞌet tukꞌa Jesús teꞌ nbꞌettaq toj Galiley, ex i mojin tukꞌa, me nya oꞌkqexjo, ex iteꞌxtaq txqantl ncheꞌxtaq tukꞌa Jerusalén.
41 Eram seguidoras de Jesus e o haviam servido na Galileia. Também estavam ali muitas mulheres que foram com ele a Jerusalém.
42 Atzaj teꞌ qok yupj tojjo qꞌij anetziꞌn, jotxtaq xjal tuꞌn tbꞌanttaq kyten te junxil qꞌij, a qꞌij te ajlabꞌl, a jaꞌ mix aꞌltaq tuꞌn taqꞌnin.
42 Tudo isso aconteceu na sexta-feira, o dia da preparação, antes do sábado. Ao entardecer,
43 Ante Jse aj Arimatey, jun xjal nimxixtaq toklin kyxol kawil ex nyoꞌntaq tiꞌjjo Tkawbꞌil Dios, el tiꞌn tchewil tiꞌj, exsin xiꞌ tukꞌa Pilat, a kawil, qanil teꞌ t-xmilil Jesús, tuꞌn tel tiꞌn twutz cruz, ex tuꞌn t-xi muqbꞌaj toj jul.
43 José de Arimateia foi corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. (José era um membro respeitado do conselho dos líderes do povo e esperava a chegada do reino de Deus.)
44 Teꞌ tbꞌinte Pilat qa otaq kyim Jesús, bꞌeꞌx jaw kaꞌylaj, exsin xi ttxkoꞌn kynejiljo kawil xqꞌuqil, tuꞌn t-xi tqanin te qa otaq kyim.
44 Surpreso com o fato de Jesus já estar morto, Pilatos chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que ele havia morrido.
45 Teꞌ tbꞌaj tqꞌmaꞌn tkyaqil te Pilat, bꞌeꞌxsin xi ttziyin te Jse, tuꞌn tel tiꞌn, ex tuꞌn tokx tmuquꞌn.
45 O oficial confirmou que Jesus estava morto, e Pilatos disse a José que podia levar o corpo.
46 Tzaj tlaqꞌoꞌn Jse jun iqbꞌil tbꞌanilx wen, kutz tiꞌn t-xmilil Jesús twutz cruz, bꞌaj tptzoꞌn wen tojjo iqbꞌil, exsin okx tqꞌoꞌn toj jun jul, kyij tjpuꞌn tukꞌa jun ma tij abꞌj.
46 José comprou um lençol de linho, desceu o corpo de Jesus da cruz, envolveu-o no lençol e colocou-o num túmulo escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo.
47 Ayetzin Mariy, aj Xleꞌn, exsin Mariy, tnana Jse, nchi kaꞌyintaq jaꞌ okxi muquꞌn.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde o corpo de Jesus tinha sido sepultado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.