Marcos 10

Mam Comitancillo NT (MAM_COM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Etz Jesús kyukꞌa t-xnaqꞌtzbꞌin tojjo tnam Capernaum, exsin i xiꞌ tojjo txꞌotxꞌ te Judey, ex i xiꞌ tojjo txꞌotxꞌ tjlajxi Nim Aꞌ Jordán. Pon chmet txqan xjal tiꞌjile antza, ex ok ten xnaqꞌtzilkye tzeꞌnkuxtaqjo ntenetaq tuꞌn.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Kyxoltziꞌn xjal, i kanin junjun Parisey, tuꞌn t-xi kyqanin jun tumil, tzeꞌn tten tuꞌn tkubꞌ tzꞌaq toj til tiꞌjjo t-xnaqꞌtzbꞌil. Chi chiꞌ kyjaluꞌn: ¿Wenpetzila, tuꞌn tkubꞌ tpaꞌn jun ichin tibꞌ tukꞌa t-xuꞌjil?
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 I xi ttzaqꞌwin: ¿Tiꞌtzin kyij ttzꞌibꞌin Moisés kyeꞌy toj Ojtxe Kawbꞌil?
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Xi kytzaqꞌwin: Ttziye te Moisés, tuꞌn tkubꞌ bꞌinchit jun uꞌj te kypaꞌbꞌlxjal kyibꞌ. Ikytzin n-aje kychqꞌoꞌne ichin kyxuꞌjil tja kytata.
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Xi tqꞌmaꞌn Jesús: Tzaj tqꞌoꞌn Moisésjo kawbꞌil ikyjo, quꞌn tuꞌn tkujil kyanmiꞌn, tuꞌn kykyꞌeꞌy kubꞌ kyniminjiꞌy tkawbꞌil Dios kyij tqꞌoꞌn te tnejil.
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Quꞌn tnejilxix, kubꞌ tbꞌinchin Dios jun ichin ex jun qya.
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 Tuꞌnpetziꞌn, kyjel ttzaqpiꞌn te ichin ttata ex tnana, noq tuꞌn tok meje tukꞌa t-xuꞌjil.
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 Ex kykabꞌilx kchi okil te junchꞌin.
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Tuꞌnpetziꞌn, nlay tzꞌel tpaꞌn te xjaljo, a s-ok tmujbꞌin Dios.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Telninxitzin bꞌajjo t-xnaqꞌtzbꞌil, i xiꞌ toj jun ja. Atzaj teꞌ kykanin, xi kyqanin t-xnaqꞌtzbꞌin juntl majl te tiꞌjxjo t-xnaqꞌtzbꞌil kyiꞌj paꞌl kyibꞌ.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Xi tqꞌmaꞌn Jesús kye: Qa at jun ichin xkubꞌ tpaꞌn tibꞌ tukꞌa t-xuꞌjil, exsin qa ma jaw meje tukꞌa juntl qya, aj kyꞌaꞌjiljo ichin ikyjo twutz tnejil t-xuꞌjil.
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Ex ikyxjo jun qya, qa ma kubꞌ tpaꞌn tibꞌ tukꞌa tchmil, ex qa ma jaw meje tukꞌa juntl ichin, aj kyꞌaꞌjiljo qya ikyjo twutz tnejil tchmil.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 I bꞌaj tzaj kyiꞌnxjal junjun tal kꞌwal tkꞌatz Jesús, tuꞌn tkubꞌ tqꞌoꞌn tqꞌobꞌ kyibꞌaj, tuꞌn kykubꞌ tkyꞌiwlin. Me ayetziꞌn t-xnaqꞌtzbꞌin bꞌeꞌx i ok ten yisol kyeꞌ nchi bꞌaj kanintaq.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Tej kyok tkaꞌyin Jesús ikyjo, bꞌeꞌx tzaj tqꞌoj kyiꞌj t-xnaqꞌtzbꞌin, ex xi tqꞌmaꞌn kye: Kytzaqpinqetzjiꞌy tal kꞌwal, tuꞌn kybꞌaj tzaj laqꞌe nkꞌatza. Mi chi kubꞌ kymeqoꞌn, quꞌn kykyaqiljo kꞌwel kymutxsin kyibꞌ tzeꞌnqeꞌ tal kꞌwal lo, ayepen kye kchi okixjo toj Tkawbꞌil Dios.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Twutzxix kxel nqꞌmaꞌn kyeꞌy; qa ntiꞌ tqꞌuqbꞌil kykꞌuꞌja wiꞌja tzeꞌnku jun kꞌwal, nlay bꞌant tkawin Dios toj kychwinqila.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 I jaw tchleꞌn kꞌwal, ex i kubꞌ tkyꞌiwlin tukꞌa tqꞌobꞌ.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Teꞌ t-xiꞌ Jesús kyukꞌa t-xnaqꞌtzbꞌin, pon rinin jun ichin tkꞌatz, exsin kubꞌ meje twutz, ex xi tqanin te: Ay, xnaqꞌtzil wenxix, ¿Tiꞌn kꞌwel nbꞌinchiꞌn, tuꞌn nkanbꞌintejiꞌy chwinqil te jun majx?
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Xi ttzaqꞌwin Jesús: ¿Tiquꞌn ntzaj tqꞌmaꞌn qa wenqiꞌn? Ntiꞌx jun te xjal wen tzaluꞌn twutz txꞌotxꞌ, qalaꞌ oꞌkx te Dios.
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 ¿On chi tbꞌijiy tkawbꞌil Dios? Mi bꞌiyiꞌn. Mi kyꞌaꞌjiꞌn. Mi tzꞌelqꞌiꞌn. Mi jaw bꞌant yol tiꞌj jun aꞌla noq tuꞌn kukxjo. Niminkujiy ttatiy ex tnaniy.
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Xi tqꞌmaꞌn ichin te Jesús: Xnaqꞌtzil, kykyaqilxjo anetziꞌn, o bꞌaj bꞌant wuꞌn atxix toj nqꞌayila.
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Xi tkaꞌyin Jesús tukꞌa tqꞌaqꞌbꞌil tkꞌuꞌj, ex xi ttzaqꞌwin: Noq junchꞌintl tuꞌn tbꞌant tuꞌn: Kux txiꞌy kꞌayil teꞌ tkyaqiljo jniꞌ at teꞌy, ex oyinxjiy jniꞌ tpwaqa kye yaj. Ikytzin ktenbꞌila tqꞌinimiljiy toj kyaꞌj. Exsin ku tzajtza lipeka wiꞌja.
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Tej tbꞌin teꞌ qꞌinin ikyjo, bꞌeꞌx jaw bꞌisin, quꞌn manyor qꞌininxtaq.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Teꞌ tajjo qꞌinin tja, jaw kaꞌylaj Jesús tiꞌjile, exsin xi tqꞌmaꞌntz kye t-xnaqꞌtzbꞌin: Kujx teꞌ luꞌn kye qꞌinin, tuꞌn kyokx toj Tkawbꞌil Dios.
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Ex ikyqexjo t-xnaqꞌtzbꞌin, bꞌeꞌx i jaw kaꞌylaj, teꞌ kybꞌin teꞌ ikyjo. Xi tqꞌmaꞌn Jesús kye: Nkꞌwal, kujx teꞌ tuꞌn tokx jun xjal toj Tkawbꞌil Dios.
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Kxel nqꞌmaꞌn juntl majl kyeꞌy: Jun paqxla aku tzꞌex jun chej toj toyajil jun bꞌaq te slepbꞌil bꞌuꞌẍ, tzeꞌnkul teꞌ tuꞌn tokx jun qꞌinin toj Tkawbꞌil Dios.
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Ayetzin t-xnaqꞌtzbꞌin, teꞌ kybꞌin teꞌ ikyjo, i jaw kaꞌylajxixtl, ex i jaw qanlaj kyxolilex: Qa nlay chi okx qꞌinin toj kyaꞌj, ¿Yajtzila qetz? ¿Altzila kye k-okixtz?
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 I ok tkaꞌyin Jesús, ex i xi ttzaqꞌwin: Nlay bꞌant tuꞌn kyklet-xjal kyuꞌnx kyibꞌx. Me mete Dios kbꞌantil teꞌ tuꞌn tkyaqil.
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Ok ten Pegr qꞌmalte te Jesús: Ma kyij qtzaqpinqejiꞌy tkyaqiljo jniꞌ attaq qeꞌy, ex loqoꞌy lipcheqok tiꞌja.
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 Xi ttzaqꞌwin Jesús: Twutzxix kxel nqꞌmaꞌn kyeꞌy, aꞌlchaqx kye kyij ttzaqpiꞌn jniꞌ tja, ttziky, titzꞌin, tnana, ttata, tkꞌwal, jniꞌ ttxꞌotxꞌ ex tkyaqil jniꞌ at te, noq tuꞌn npaja ex tuꞌn tpajjo nyola,
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 nimx t-xel ktzajil tqꞌoꞌn Dios te twutzxjo txꞌotxꞌ luꞌn, tzeꞌnku tja, ttziky, titzꞌin, tnana, tkꞌwal, jniꞌ ttxꞌotxꞌ, exla qa tukꞌa yajbꞌil tzaluꞌn twutz txꞌotxꞌ. Me tojtziꞌn juntl tchwinqil, ok tkanbꞌe tchwinqil te jun majx.
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Me nimx jaꞌlin iteꞌk te tnejil tzaluꞌn twutz txꞌotxꞌ, me chi kyjel te tchꞌibꞌil, qa ntiꞌ kynimbꞌil. Ex nimx ntiꞌ kyoklin tzaluꞌn twutz txꞌotxꞌ jaꞌlin, me kchi okil te tnejil noq tuꞌn kynimbꞌil.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Kyjaꞌtaq kyjax Jesús kyukꞌa t-xnaqꞌtzbꞌin tzma Jerusalén; nejnin Jesús kywutzjo t-xnaqꞌtzbꞌin, ex aye t-xnaqꞌtzbꞌin tzaj tchewil kyiꞌj, quꞌn bꞌeꞌx kynabꞌle tiꞌ tuꞌntaq tbꞌaj tiꞌj Jesús antza. Ex ayetzin xjal lipcheqextaq kyiꞌj, bꞌeꞌx i tzaj xobꞌ tuꞌn ikyjo. Ajtz meltzꞌaj Jesús, ex i tzaj ttxkoꞌn t-xnaqꞌtzbꞌin kyjunalx, ex ok ten qꞌmalte kye:
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 Ikytziꞌn tzeꞌnku n-ok kykaꞌyiꞌn, chꞌix qjapin Jerusalén, a jaꞌ ayiꞌn, a Tkꞌwal Ichin, kchin xel kꞌayiꞌn kyeꞌ kynejil kypale Judiy exsin kyeꞌ xnaqꞌtzil tiꞌj ojtxe kawbꞌil. Kyqꞌmaꞌbꞌil qa ayiꞌn at npaja, noq tuꞌn nkubꞌ bꞌyokuy kyuꞌn aj il.
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 Kchin okil kyxmayiꞌn, kbꞌajil kytzubꞌin wiꞌja, kchin okil kylankꞌiꞌn, exsin kchin kꞌwel kybꞌyoꞌn. Me toj toxin qꞌij, kchin jawil anqꞌiꞌntla. Ikytzin bꞌaj tyolin Jesúsjo kywutz t-xnaqꞌtzbꞌin.
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Atzin te Santyaw exsin Juan, kꞌwalbꞌajqe te Zebedey, i xi laqꞌe tkꞌatz Jesús, exsin xi kyqꞌmaꞌn te: Xnaqꞌtzil, qaja tuꞌn tbꞌinchiꞌn jun bꞌaꞌn qiꞌja.
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 I xi ttzaqꞌwin Jesús: ¿Tiꞌtzin kyaja tuꞌn tkubꞌ nbꞌinchiꞌn kyiꞌja?
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Xi kyqꞌmaꞌn: Qꞌontza qokliꞌn, tuꞌn qkubꞌ qeꞌy toj Tkawbꞌila toj tman qꞌobꞌa ex juntl toj tẍnayaja kawil tukꞌiy.
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 I xi ttzaqꞌwin Jesús: Mina n-el kynikyꞌa tiꞌjjo ntzaj kyqaniꞌn weꞌy. ¿Ma akutzin tzikyꞌx kyeꞌ kyuꞌn tkyaqiljo jniꞌ kkyꞌelix wuꞌn? ¿Ex ma akutzin kypa kyeꞌ tkyaqil yajbꞌil kkyꞌelix wuꞌn?
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Xi kytzaqꞌwintz: Ok kkyꞌelix qe quꞌn. Xi ttzaqꞌwinl Jesús kye: Twutzx teꞌ, akula tzikyꞌx kye kyuꞌn tzeꞌnku weꞌ kkyꞌelix wuꞌn,
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 me atziꞌn tuꞌn tkubꞌ qe jun kyeꞌ toj nman qꞌobꞌa ex juntl toj nẍnayaja kawil wukꞌiy, nyaqin weꞌ tiꞌj teꞌ; qalaꞌ a nMaꞌn, quꞌn oꞌkx teꞌ ojtzqilte ex bꞌilte alqe kxele tqꞌoꞌne.
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Atzaj teꞌ tok kybꞌiꞌn lajajtl t-xnaqꞌtzbꞌin ikyjo, bꞌeꞌx tzaj kyqꞌoj kyiꞌj Santyaw ex Juan.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Me i xi ttxkoꞌn Jesús kykyaqilx, ex xi tqꞌmaꞌn kye: Ojtzqiꞌnl kyeꞌ kyuꞌn tzeꞌn kytenxjal nya nimil; quꞌn ayetziꞌn tnejil kawil, qa tiꞌx jun tiꞌ, manyor txꞌuꞌjqex tukꞌa kykawbꞌil, quꞌn nyakuj etzinqe kyuꞌn.
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Me atzin kyxola, nya iky teꞌ. Qalaꞌ ankye teꞌ taj tuꞌn tok te nim toklin kyxola, il tiꞌj tuꞌn tajbꞌin kye txqantl.
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 Ex ankye taj tuꞌn tok te tnejil, il tiꞌj tuꞌn tok tzeꞌnku jun aqꞌnil te jun majx kye txqantl.
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Quꞌn kaꞌntzinjiy weꞌ, a ayiꞌn Tkꞌwal Ichin; mi ẍin ul weꞌ tuꞌn kyajbꞌinxjal weꞌy; qalaꞌ ayin weꞌ tuꞌn wajbꞌiꞌn kye txqantl, ex tuꞌn t-xi nqꞌoꞌn nchwinqila te kyxel, tuꞌn kyklet te jun majx.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Tej kyxiꞌ Jerusalén, iltaq tiꞌj tuꞌn kyikyꞌ tojjo jun tnam, Jericó. Teꞌ kyex ttxanxi tnam, lipcheqektaq txqan xjal kyiꞌj. Ex attaq jun moẍ qꞌuqle ttzi bꞌe, Bartimey tbꞌi, tkꞌwal Timey, nmoꞌntaq.
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Teꞌ tbꞌiꞌnte qa ataq Jesús aj Nazaret, bꞌeꞌx ok ten ẍchꞌil: Jesús, tyajil David, qꞌaqꞌintz tkꞌuꞌja wiꞌja.
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Bꞌeꞌx ok kyyisoꞌnxjal, tuꞌn tkubꞌ qen, me noqx kyjaꞌ jawe ẍchꞌine: Tyajil David, qꞌaqꞌintz tkꞌuꞌja wiꞌja.
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Teꞌ tbꞌinte Jesúsjo ikyjo, bꞌeꞌx kubꞌ weꞌ, ex tqꞌma: ¡Kyqꞌolbꞌintza! Ex bꞌeꞌxsin tzaj kyqꞌolbꞌintz moẍ, ex xi kyqꞌmaꞌn te: Qe tkꞌuꞌja. ¡Weꞌksa! Luꞌy nqꞌolbꞌajtz.
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Bꞌeꞌxsin kyij t-xoꞌnkuxjo t-xbꞌalin, jun paqx tjaw tꞌikypaj, ex xi tiꞌn tibꞌ, tuꞌn tkanin tkꞌatz Jesús.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Xi tqanin Jesús te: ¿Tiꞌ taja tuꞌn tkubꞌ nbꞌinchiꞌn tiꞌja? Xi ttzaqꞌwin: Xnaqꞌtzil, waja tuꞌn kykaꞌyin nwutza.
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Xi tqꞌmaꞌn Jesús te: Kux tzꞌaja, noq tuꞌn tnimbꞌila wiꞌja ma chi kaꞌyin twutza. Texjo paq, kykaꞌyin twutz, ex bꞌeꞌx ok lipe tiꞌj Jesús.
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.