Lucas 5

Mam Comitancillo NT (MAM_COM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jun maj, tej attaq Jesús ttzi jun ma tij nijabꞌ, Genesaret tbꞌi, nimku xjal pon kychmoꞌn kyibꞌ tkꞌatz, ex ok jitzꞌle kyuꞌn, quꞌn kyajtaq tuꞌn tkubꞌ kybꞌiꞌn Tyol Dios.
1 Estando Jesus à beira do lago de Genesaré, grandes multidões se apertavam em volta dele para ouvir a palavra de Deus.
2 I xi tkaꞌyin Jesús kabꞌe bark toj tzꞌawin ttzi nijabꞌ. Ntiꞌtaq xjal tokx kyoj, quꞌn ayetaqtziꞌn kyiẍil otaq chi kuꞌtz txjol kyeꞌ kypa te kyiẍbꞌil.
2 Ele notou que, junto à praia, havia dois barcos vazios, deixados por pescadores que lavavam suas redes.
3 Ex bꞌeꞌx jax Jesús toj jun bark, a tetaq Simun, ex kubꞌsin twutz te, tuꞌn t-xi tlimoꞌntaq chꞌintljo bark tojxi aꞌ. Ex bꞌeꞌx kubꞌ qe Jesús toj bark, ex tojxsiꞌn aꞌ, ok tentz xnaqꞌtzil kyeꞌ xjal.
3 Entrou num dos barcos e pediu a Simão, seu dono, que o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se no barco e dali ensinou as multidões.
4 Tbꞌajlinxitzin yolin, xitzin tqꞌmaꞌn te Simun kyjaluꞌn: Qꞌinkxsinjiy bark jaꞌ nim t-xe nijabꞌ, exsin kyxoꞌnkuxjiꞌy kypaꞌy te tzuybꞌil kyiẍ.
4 Quando terminou de falar, disse a Simão: “Agora vá para onde é mais fundo e lancem as redes para pescar”.
5 Me atzin te Simun xi ttzaqꞌwin: ¡Ay Xnaqꞌtzil! Ma tzꞌelkux aqꞌwil quꞌn, tuꞌn qaqꞌniꞌn, exsin ntiꞌx kyiẍtz ma tzyet quꞌn. Me tuꞌn Tyola saj tqꞌmaꞌn, chi kꞌwelix nxoꞌnjiꞌy npaꞌy te kyiẍbꞌil.
5 Simão respondeu: “Mestre, trabalhamos duro a noite toda e não pegamos nada. Mas, por ser o senhor quem nos pede, vou lançar as redes novamente”.
6 Atzaj teꞌ tkux kyxoꞌn kypa toj aꞌ, nimx kyiẍ tzyet kyuꞌn. Ayetzin kyej pa noqx tuꞌn kybꞌajeltaq laqj tuꞌn kyiẍ.
6 Dessa vez, as redes ficaram tão cheias de peixes que começaram a se rasgar.
7 Tuꞌntziꞌn ikyjo, bꞌaj xi kyyekꞌin kyqꞌobꞌ kyeꞌ kyukꞌa, ayeꞌ tajawtaqjo juntl bark, tuꞌntzin kyxiꞌtaql kyeꞌ mojilkye. Ex jun paqx i xiꞌ, ex kykabꞌilx kyej bark i jaw noj kyukꞌa nimku kyiẍ; noqtaq chꞌinl kyaj tuꞌn kyxi yuqꞌj.
7 Então pediram ajuda aos companheiros do outro barco, e logo os dois barcos estavam tão cheios de peixes que quase afundaram.
8 Tej tok tkaꞌyin Simun Pegrjo ikyjo, bꞌeꞌx kubꞌ meje twutz Jesús, exsin xi tqꞌmaꞌntz te: Tata, chin ttzaqpinkja, quꞌn jun aj ilqin weꞌ.
8 Quando Simão Pedro se deu conta do que havia acontecido, caiu de joelhos diante de Jesus e disse: “Por favor, Senhor, afaste-se de mim, porque sou homem pecador”.
9 Xi tqꞌmaꞌn Pegrjo ikyjo, quꞌn nimxtaq kyxobꞌil junx kyukꞌa Jacob ex Juan, ayeꞌ tkꞌwal Zebedey, ex tukꞌaqetaq Simun, tuꞌn nimx kyiẍ otaq tzyet kyuꞌn. Me ante Jesús xi tqꞌmaꞌn te Simun: Mina jaw xobꞌa, quꞌn texjo paq jaꞌlin, k-okila te chmol xjal, tuꞌn kyklet toj il, ex nya te chmol kyiẍ, tzeꞌnku jaꞌlin.
9 Pois ele e seus companheiros ficaram espantados com a quantidade de peixes que haviam pescado,
10 — ausente —
10 assim como seus sócios, Tiago e João, filhos de Zebedeu. Jesus respondeu a Simão: “Não tenha medo! De agora em diante, você será pescador de gente”.
11 Ex bꞌeꞌx xi kyiꞌn bark ttzi txꞌotxꞌ. Ex antza kyije kytzaqpiꞌn tkyaqiljo qꞌiꞌntaq kyuꞌn, exsin i bꞌaj xi lipetz tiꞌj Jesús.
11 E, assim que chegaram à praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Jun qꞌij, attaq Jesús toj jun tnam, kanin jun ichin tkꞌatz, ex otaqx yajx tuꞌn jun txꞌaꞌk noqx n-el lemimin. Atzaj teꞌ tok tkaꞌyin Jesús, kubꞌ meje, exsin kubꞌ t-xoꞌn twutz tzmax twutz txꞌotxꞌ. Jaw kubꞌsin twutz kyjaluꞌn: Ay wAjaw, qa taja, bꞌaꞌn tuꞌn nkubꞌ tqꞌaniꞌn tukꞌa nyabꞌila.
12 Num povoado, Jesus encontrou um homem coberto de lepra. Quando o homem viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e suplicou para ser curado, dizendo: “Se o senhor quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
13 Noq ok tmekoꞌn Jesús, ex xi tqꞌmaꞌntz te: Waja. Bꞌeꞌx ma qꞌanita jaꞌlin. Texjo paq anetziꞌn, bꞌeꞌx qꞌanitkux te jun majx.
13 Jesus estendeu a mão e o tocou. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, a lepra desapareceu.
14 Exsin xi toqxeninxix Jesús te: Mi txi tqꞌmaꞌn te aꞌla. Qalaꞌ ku txiꞌy, ex yekꞌinx tibꞌa te kypale aj Judiy, ex qꞌonxa jun oyaj te aqꞌbꞌil chjonte, tuꞌn ma tzul Dios tey, a tzeꞌnkuxjo kubꞌ ttzꞌibꞌin Moisés ojtxe, tuꞌntzin kybꞌin texjal qa ma qꞌanita.
14 Então Jesus o instruiu a não contar a ninguém o que havia acontecido. “Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine”, ordenou. “Leve a oferta que a lei de Moisés exige pela sua purificação. Isso servirá como testemunho.”
15 Me mix tuꞌn ikyjo, nimx n-ikyꞌtaqljo tqanil Jesús, ex nimxtaq xjal nbꞌaj ok chmoꞌn kyibꞌ tiꞌj, tuꞌn tbꞌaj ok kybꞌiꞌntaqjo Tyol, ex tuꞌn kybꞌaj kubꞌ tqꞌanintaqjo kyyabꞌ.
15 Mas as notícias a seu respeito se espalhavam ainda mais, e grandes multidões vinham para ouvi-lo e para ser curadas de suas enfermidades.
16 Me ataqtzin te Jesús, bꞌeꞌxtaq n-el tpaꞌn teꞌ tibꞌ kyiꞌj, ex nxiꞌtaq teꞌ naꞌl Dios jaꞌ mixtaq aꞌl jun at.
16 Ele, porém, se retirava para lugares isolados, a fim de orar.
17 Toj jun qꞌij, tzuntaq nchi kubꞌ t-xnaqꞌtzin Jesús xjal, ex attaqjo tipin Dios tukꞌa, tuꞌn kyqꞌanittaqjo yabꞌ. Me antza, attaq junjun Parisey exqetziꞌn xnaqꞌtzil tiꞌjjo ojtxe kawbꞌil tzajninqetaq toj junjun kojbꞌil, iteꞌkutaq toj ttxꞌotxꞌ Galiley, Judey, ex Jerusalén. Qꞌuqleqetaq tkꞌatz Jesús toj jun ja, tej kykanin junjun ichin iqintaq jun yabꞌ kyuꞌn twiꞌ tkuẍbꞌil. Ex ataqtzin teꞌ yabꞌ noq otaq tzꞌok kꞌolpaj. Kyajtaqjo xjal tuꞌn tokx kyiꞌn twutz Jesús, me mibꞌintaq tokx.
17 Certo dia, enquanto Jesus ensinava, alguns fariseus e mestres da lei estavam sentados por perto. Eles vinham de todos os povoados da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor para curar estava sobre Jesus.
18 — ausente —
18 Alguns homens vieram carregando um paralítico numa maca. Tentaram levá-lo para dentro da casa, até Jesus,
19 Tuꞌntzin mix jyete tumil kyuꞌn tzeꞌn tuꞌn tokxi kyinetaq, tuꞌn tpajjo nimxtaq xjal at; tuꞌntziꞌn ikyjo, bꞌeꞌx i bꞌaj jax tibꞌajxi ja, ex jaw kypoꞌqꞌin xkꞌoꞌn antza, ex kux tuninin yabꞌ kyuꞌn tukꞌax tkuẍbꞌil, ex kupin kyiꞌntz twutz Jesús ex kywutz txqan xjal.
19 mas não conseguiram, por causa da multidão. Então subiram ao topo da casa e removeram uma parte do teto. Em seguida, baixaram o paralítico na maca até o meio da multidão, bem na frente dele.
20 Tuꞌn ikyjo, ex tej tok tkaꞌyin Jesúsjo kynimbꞌil, xi tqꞌmaꞌn te yabꞌ kyjaluꞌn: Ay wukꞌa, ayetzin tila ma chi kubꞌ najsit jaꞌlin.
20 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Homem, seus pecados estão perdoados”.
21 Me ayetzin kyeꞌ xnaqꞌtzil tiꞌj ojtxe kawbꞌil exqetziꞌn jniꞌ Parisey, bꞌeꞌx i ok ten kyeꞌ ximilte kyjaluꞌn: ¿Tzeꞌntzin tten n-el tzaqpaj ttzi ichin ikyjo? quꞌn noq nxoꞌn yol tiꞌj Dios tuꞌn maꞌ tyolch. Quꞌn oꞌkx te Dios aku bꞌant najsin te til jun xjal.
21 Mas os fariseus e mestres da lei pensavam: “Quem ele pensa que é? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
22 Me ante Jesús bꞌeꞌx el tnikyꞌ tiꞌj tiꞌtaq nkyxime, ex xi tqanin kye: ¿Tiquꞌn nkubꞌ kyximinjiꞌy ikyjo?
22 Jesus, sabendo o que pensavam, perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
23 ¿Ankye junx tzꞌele tuꞌn t-xi qꞌmet, tuꞌn tkubꞌ najsit til jun xjal, a tzeꞌnkuljo tuꞌn t-xi qꞌmet: Weꞌksa, ex kux bꞌeta? ¿Ma nyapela a te kujxixjo a tuꞌn tnajsit til jun xjal?
23 O que é mais fácil dizer: ‘Seus pecados estão perdoados?’ ou ‘Levante-se e ande’?
24 Me mi nxi kynimiꞌn qa ikyjo. Me atzin jaꞌlin, kxel nyekꞌiꞌn kywutza qa ayin weꞌ, a Tkꞌwal Ichin, at wokliꞌn tzaluꞌn twutz txꞌotxꞌ, tuꞌn tkubꞌ nnajsiꞌn kyilxjal te jun majx. Tuꞌnpetziꞌn, xi tqꞌmaꞌn te yabꞌ: Kxel nqꞌmaꞌn tey, ¡Weꞌksa! ¡Qꞌinxjiy tkuẍbꞌila, ex kux tzꞌaja tjay!
24 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico: “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
25 Ex jun paqx jaw weꞌ tej yabꞌ kywutz kykyaqilxjal, ex jaw tchmoꞌn tkuẍbꞌil, ex bꞌeꞌx aj tja nnimsin tbꞌi Dios wen.
25 De imediato, à vista de todos, o homem se levantou, pegou sua maca e foi para casa louvando a Deus.
26 Kykyaqilxjal i jaw kaꞌylaj, ex jaw kynimsin tbꞌi Dios, exsin tukꞌa txqan kyxobꞌil bꞌaj kubꞌ kyqꞌmaꞌn kyxolx: Tzmaxpen xqliyx jun tiꞌ te kaꞌybꞌajil, chi chiꞌ.
26 Todos ficaram muitos admirados e, cheios de temor, louvaram a Deus, exclamando: “Hoje vimos coisas maravilhosas!”.
27 Tbꞌajlinxiꞌ ikyjo; bꞌeꞌx etzku Jesús toj ja. Tej tbꞌet, ex iwle jun ichin tuꞌn, peyil pwaqtaq te kꞌaybꞌil te Rom, ex ataqtziꞌn tbꞌi ichin, Leví.Ex antza qꞌuqletaq tojjo najbꞌil, jaꞌ npeyintaq kꞌaybꞌil. Exsin xi tqꞌmaꞌn Jesústz te kyjaluꞌn: Lipeka wiꞌja.
27 Depois disso, Jesus saiu da cidade e viu um cobrador de impostos chamado Levi sentado no local onde se coletavam impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus,
28 Jun paqx jaw weꞌ Leví, ex kyij ttzaqpiꞌn tkyaqil, ex bꞌeꞌx ikyꞌ lipe tiꞌj Jesús.
28 e Levi se levantou, deixou tudo e o seguiu.
29 Tbꞌajlinxiꞌ ikyjo, atzin te Leví kubꞌ tbꞌinchin jun tbꞌanil waꞌn tiꞌj Jesús, ex ilaꞌku tukꞌa Leví, nchi bꞌaj peyintaq kꞌaybꞌil te Rom, junx kyukꞌa junjunl xjal, qꞌuqleqetaq kyukꞌa tiꞌj meẍ.
29 Mais tarde, Levi ofereceu um banquete em sua casa, em honra de Jesus. Muitos cobradores de impostos e outros convidados comeram com eles,
30 Me ayetzin kyeꞌ Parisey exqetziꞌn xnaqꞌtzil tiꞌjjo ojtxe kawbꞌil ex kyukꞌaxtaq kyibꞌ i bꞌaj jaw yolbꞌin kyiꞌj t-xnaqꞌtzbꞌin Jesús kyjaluꞌn: ¿Tiꞌquꞌnil majqex kyeꞌ nchi bꞌaj waꞌn, ex nchi bꞌaj kꞌwan kyukꞌa maꞌ peyil kꞌaybꞌil ex jniꞌ bꞌinchil il?
30 mas os fariseus e mestres da lei se queixaram aos discípulos: “Por que vocês comem e bebem com cobradores de impostos e pecadores?”.
31 I xitzin ttzaqꞌwin Jesús kyjaluꞌn: Ayetziꞌn bꞌaꞌnqe ntiꞌ kye tajbꞌin qꞌanil kye; me meqetziꞌn yabꞌqe, atpen kyeꞌ tajbꞌin kye.
31 Jesus lhes respondeu: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes.
32 Tuꞌnpetziꞌn, nya ma chin tzaj weꞌ txkol kye xjal nbꞌaj kubꞌ kybꞌisin qa bꞌaꞌn kyten; qalaꞌ ayin wejiꞌy ma chin tzaj txkolkye ayeꞌ bꞌinchil ilqe, tuꞌn tajtz tiꞌj kyanmin. Tuꞌnpetziꞌn, ma chin ula kyxol.
32 Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores, para que se arrependam”.
33 Me ayetzin kyeꞌ Parisey exqetziꞌn xnaqꞌtzil tiꞌj ojtxe kawbꞌil xi kyqꞌmaꞌn te Jesús: Ayetziꞌn t-xnaqꞌtzbꞌin Juan, a Jawsil Aꞌ, exqetziꞌn Parisey, nimx nbꞌaj kubꞌ kypaꞌn waꞌyaj tuꞌn kynaꞌn Dios, me ayetzin kye t-xnaqꞌtzbꞌiꞌn, kukxjo nchi bꞌaj waꞌn ex nchi bꞌaj kꞌwan.
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: “Os discípulos de João Batista jejuam e oram com frequência, e os discípulos dos fariseus também. Por que os seus vivem comendo e bebendo?”.
34 I xitzin ttzaqꞌwin Jesús kyjaluꞌn: ¿Ma akutzin kubꞌ kywutzlin kyeꞌ, tuꞌn tkubꞌ kypaꞌn txokenj waꞌyaj toj jun mejebꞌlin, qa axsa taꞌye chmilbꞌaj kyxol? Ikytzin iteꞌye wejiꞌy nxnaqꞌtzibꞌin, quꞌn loqiꞌn ntin kyxol.
34 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo?
35 Me pon kanin jun qꞌij, jaꞌ tuꞌn wele najiꞌy, a ayiꞌn, a ikyxjo tzeꞌnku chmilbꞌaj kyxol. Ajtzin tjapin kaninjo qꞌij anetziꞌn, okpetzila kꞌwel kypaꞌntz waꞌyaj, tuꞌn kynaꞌn Dios wen.
35 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão”.
36 Ex kubꞌ tqꞌmaꞌnl Jesús oxe techil kyjaluꞌn: Tnejil, mix aꞌlx aku tzꞌel ttajkꞌin chꞌin bꞌuꞌẍ tiꞌj jun saq xbꞌalin, tuꞌn tok te slepbꞌilte junl xbꞌalin noql ttxꞌaqin. Qa ma kubꞌ tbꞌinchin ikyjo, nkubꞌ tyajiꞌn saq bꞌuꞌẍ, exsin nya wen kkaꞌyile tukꞌaljo ttxꞌaqin xbꞌalin.
36 Jesus também lhes apresentou a seguinte ilustração: “Ninguém rasgaria um pedaço de tecido de uma roupa nova para remendar uma roupa velha. Se o fizesse, estragaria a roupa nova, e o remendo não se ajustaria à roupa velha.
37 Ex tkabꞌ, tzeꞌn aj tkux bꞌinchit vin; nlay kuꞌx bꞌinchit toj jun ttxꞌaqin tzꞌuꞌn, quꞌn ajtzin tloqlin, bꞌeꞌx aku tzꞌex laqj, ex noq aku chi kubꞌ najx kykabꞌil.
37 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. Os recipientes velhos se arrebentariam, deixando vazar o vinho e estragando o recipiente.
38 Tuꞌntziꞌn, il tiꞌj tuꞌn tkux bꞌinchit vin toj jun saq tzꞌuꞌn. Ikytziꞌn wejiꞌy nxnaqꞌtzbꞌil, nlay bꞌant tuꞌn tok smet tukꞌa juntl tumil.
38 Vinho novo deve ser guardado em recipientes novos.
39 Ex toxin: Aꞌlchaqx jun aꞌla, nxi tkꞌwaꞌn jun wiq vin, nlay ttziye, tuꞌn t-xi tkꞌwaꞌn junl wiq kꞌwabꞌj, a saq, quꞌn naqꞌle tiꞌjjo tkꞌwaꞌ, a tbꞌanilx toj twutz. Ikytzin kyejiꞌy naqꞌleqe kyeꞌ tiꞌjjo ojtxe tumil. Tuꞌnpetziꞌn kykyꞌeꞌy tuꞌn kyxi lipey tiꞌj nxnaqꞌtzbꞌila, a saq, exla qa wenxixtl tzeꞌnku ojtxe.
39 E ninguém que bebe o vinho velho escolhe beber o vinho novo, pois diz: ‘O vinho velho é melhor’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.