Lucas 1
Lithuanian (LT) vs ACF
1 Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,
1 Tendo, pois, muitos empreendido pôr em ordem a narração dos fatos que entre nós se cumpriram,
2 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,
2 Segundo nos transmitiram os mesmos que os presenciaram desde oprincípio, e foram ministros da palavra,
3 tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,
3 Pareceu-me também a mim conveniente descrevê-los a ti, ó excelente Teófilo, por sua ordem, havendo-me já informado minuciosamente de tudo desde o princípio;
4 kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.
4 Para que conheças a certeza das coisas de que já estás informado.
5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.
5 Existiu, no tempo de Herodes, rei da Judéia, um sacerdote chamado Zacarias, da ordem de Abias, e cuja mulher era das filhas de Arão; e o seu nome era Isabel.
6 Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.
6 E eram ambos justos perante Deus, andando sem repreensão em todos os mandamentos e preceitos do Senhor.
7 Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.
7 E não tinham filhos, porque Isabel era estéril, e ambos eram avançados em idade.
8 Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,
8 E aconteceu que, exercendo ele o sacerdócio diante de Deus, na ordem da sua turma,
9 kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.
9 Segundo o costume sacerdotal, coube-lhe em sorte entrar no templo do Senhor para oferecer o incenso.
10 Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.
10 E toda a multidão do povo estava fora, orando, à hora do incenso.
11 Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.
11 E um anjo do Senhor lhe apareceu, posto em pé, à direita do altar do incenso.
12 Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.
12 E Zacarias, vendo-o, turbou-se, e caiu temor sobre ele.
13 Bet angelas jam tarė: “Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.
13 Mas o anjo lhe disse: Zacarias, não temas, porque a tua oração foi ouvida, e Isabel, tua mulher, dará à luz um filho, e lhe porás o nome de João.
14 Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,
14 E terás prazer e alegria, e muitos se alegrarão no seu nascimento,
15 nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,
15 Porque será grande diante do Senhor, e não beberá vinho, nem bebida forte, e será cheio do Espírito Santo, já desde o ventre de sua mãe.
16 ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą.
16 E converterá muitos dos filhos de Israel ao Senhor seu Deus,
17 Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą”.
17 E irá adiante dele no espírito e virtude de Elias, para converter os corações dos pais aos filhos, e os rebeldes à prudência dos justos, com o fim de preparar ao Senhor um povo bem disposto.
18 Tada Zacharijas atsakė angelui: “Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna”.
18 Disse então Zacarias ao anjo: Como saberei isto? pois eu já sou velho, e minha mulher avançada em idade.
19 Angelas jam atsakė: “Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią.
19 E, respondendo o anjo, disse-lhe: Eu sou Gabriel, que assisto diante de Deus, e fui enviado a falar-te e dar-te estas alegres novas.
20 Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu”.
20 E eis que ficarás mudo, e não poderás falar até ao dia em que estas coisas aconteçam; porquanto não creste nas minhas palavras, que a seu tempo se hão de cumprir.
21 Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.
21 E o povo estava esperando a Zacarias, e maravilhava-se de que tanto se demorasse no templo.
22 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.
22 E, saindo ele, não lhes podia falar; e entenderam que tinha tido uma visão no templo. E falava por acenos, e ficou mudo.
23 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.
23 E sucedeu que, terminados os dias de seu ministério, voltou para sua casa.
24 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:
24 E, depois daqueles dias, Isabel, sua mulher, concebeu, e por cinco meses se ocultou, dizendo:
25 “Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse”.
25 Assim me fez o Senhor, nos dias em que atentou em mim, para destruir o meu opróbrio entre os homens.
26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą
26 E, no sexto mês, foi o anjo Gabriel enviado por Deus a uma cidade da Galiléia, chamada Nazaré,
27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
27 A uma virgem desposada com um homem, cujo nome era José, da casa de Davi; e o nome da virgem era Maria.
28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: “Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!”
28 E, entrando o anjo aonde ela estava, disse: Salve, agraciada; o Senhor é contigo; bendita és tu entre as mulheres.
29 Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.
29 E, vendo-o ela, turbou-se muito com aquelas palavras, e considerava que saudação seria esta.
30 O angelas jai tarė: “Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
30 Disse-lhe, então, o anjo: Maria, não temas, porque achaste graça diante de Deus.
31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.
31 E eis que em teu ventre conceberás e darás à luz um filho, e pôr-lhe-ás o nome de Jesus.
32 Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;
32 Este será grande, e será chamado filho do Altíssimo; e o Senhor Deus lhe dará o trono de Davi, seu pai;
33 Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo”.
33 E reinará eternamente na casa de Jacó, e o seu reino não terá fim.
34 Marija paklausė angelą: “Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?”
34 E disse Maria ao anjo: Como se fará isto, visto que não conheço homem algum?
35 Angelas jai atsakė, tardamas: “Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.
35 E, respondendo o anjo, disse-lhe: Descerá sobre ti o Espírito Santo, e a virtude do Altíssimo te cobrirá com a sua sombra; por isso também o Santo, que de ti há de nascer, será chamado Filho de Deus.
36 Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,
36 E eis que também Isabel, tua prima, concebeu um filho em sua velhice; e é este o sexto mês para aquela que era chamada estéril;
37 nes Dievui nėra negalimų dalykų”.
37 Porque para Deus nada é impossível.
38 Tada Marija atsakė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį”. Ir angelas nuo jos pasitraukė.
38 Disse então Maria: Eis aqui a serva do Senhor; cumpra-se em mim segundo a tua palavra. E o anjo ausentou-se dela.
39 Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.
39 E, naqueles dias, levantando-se Maria, foi apressada às montanhas, a uma cidade de Judá,
40 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.
40 E entrou em casa de Zacarias, e saudou a Isabel.
41 Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.
41 E aconteceu que, ao ouvir Isabel a saudação de Maria, a criancinha saltou no seu ventre; e Isabel foi cheia do Espírito Santo.
42 Ji balsiai sušuko ir tarė: “Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!
42 E exclamou com grande voz, e disse: Bendita és tu entre as mulheres, e bendito o fruto do teu ventre.
43 Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!
43 E de onde me provém isto a mim, que venha visitar-me a mãe do meu Senhor?
44 Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.
44 Pois eis que, ao chegar aos meus ouvidos a voz da tua saudação, a criancinha saltou de alegria no meu ventre.
45 Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.
45 Bem-aventurada a que creu, pois hão de cumprir-se as coisas que da parte do Senhor lhe foram ditas.
46 O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį,
46 Disse então Maria: A minha alma engrandece ao Senhor,
47 ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
47 E o meu espírito se alegra em Deus meu Salvador;
48 nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
48 Porque atentou na baixeza de sua serva; Pois eis que desde agora todas as gerações me chamarão bem-aventurada,
49 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!
49 Porque me fez grandes coisas o Poderoso; E santo é seu nome.
50 Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.
50 E a sua misericórdia é de geração em geração Sobre os que o temem.
51 Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.
51 Com o seu braço agiu valorosamente; Dissipou os soberbos no pensamento de seus corações.
52 Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.
52 Depôs dos tronos os poderosos, E elevou os humildes.
53 Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.
53 Encheu de bens os famintos, E despediu vazios os ricos.
54 Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,
54 Auxiliou a Israel seu servo, Recordando-se da sua misericórdia;
55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviamsAbraomui ir jo palikuonims per amžius”.
55 Como falou a nossos pais, Para com Abraão e a sua posteridade, para sempre.
56 Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.
56 E Maria ficou com ela quase três meses, e depois voltou para sua casa.
57 Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.
57 E completou-se para Isabel o tempo de dar à luz, e teve um filho.
58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.
58 E os seus vizinhos e parentes ouviram que tinha Deus usado para com ela de grande misericórdia, e alegraram-se com ela.
59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo varduZachariju.
59 E aconteceu que, ao oitavo dia, vieram circuncidar o menino, e lhe chamavam Zacarias, o nome de seu pai.
60 Atsakydama jo motina tarė: “O, ne! Jis vadinsis Jonas”.
60 E, respondendo sua mãe, disse: Não, porém será chamado João.
61 Jie jai sakė: “Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo”.
61 E disseram-lhe: Ninguém há na tua parentela que se chame por este nome.
62 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.
62 E perguntaram por acenos ao pai como queria que lhe chamassem.
63 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: “Jo vardasJonas”. Ir visi stebėjosi.
63 E, pedindo ele uma tabuinha de escrever, escreveu, dizendo: O seu nome é João. E todos se maravilharam.
64 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą.
64 E logo a boca se lhe abriu, e a língua se lhe soltou; e falava, louvando a Deus.
65 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.
65 E veio temor sobre todos os seus vizinhos, e em todas as montanhas da Judéia foram divulgadas todas estas coisas.
66 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: “Kas gi bus iš to vaiko?” Ir Viešpaties ranka buvo su juo.
66 E todos os que as ouviam as conservavam em seus corações, dizendo: Quem será, pois, este menino? E a mão do Senhor estava com ele.
67 Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo:
67 E Zacarias, seu pai, foi cheio do Espírito Santo, e profetizou, dizendo:
68 “Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.
68 Bendito o Senhor Deus de Israel, Porque visitou e remiu o seu povo,
69 Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,
69 E nos levantou uma salvação poderosa Na casa de Davi seu servo.
70 kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,
70 Como falou pela boca dos seus santos profetas, desde o princípio do mundo;
71 jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,
71 Para nos livrar dos nossos inimigos e da mão de todos os que nos odeiam;
72 tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,
72 Para manifestar misericórdia a nossos pais, E lembrar-se da sua santa aliança,
73 priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,
73 E do juramento que jurou a Abraão nosso pai,
74 išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti
74 De conceder-nos que, Libertados da mão de nossos inimigos, o serviríamos sem temor,
75 per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.
75 Em santidade e justiça perante ele, todos os dias da nossa vida.
76 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;
76 E tu, ó menino, serás chamado profeta do Altíssimo, Porque hás de ir ante a face do Senhor, a preparar os seus caminhos;
77 tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą
77 Para dar ao seu povo conhecimento da salvação, Na remissão dos seus pecados;
78 ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,
78 Pelas entranhas da misericórdia do nosso Deus, Com que o oriente do alto nos visitou;
79 kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią”.
79 Para iluminar aos que estão assentados em trevas e na sombra da morte; A fim de dirigir os nossos pés pelo caminho da paz.
80 Kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.
80 E o menino crescia, e se robustecia em espírito. E esteve nos desertos até ao dia em que havia de mostrar-se a Israel.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.