João 7

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mago afinaꞌmo utegeꞌapaeꞌmo Yu vayaꞌmogi Yesuꞌmo kamiti amagigune, huꞌa huꞌnayaꞌmofeꞌmo Yutiya kotegamo umenitata osuno Galeliya kotegageꞌmo umenitata huꞌniye.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Yu vayaꞌmogi hoyalega nopiꞌmo neꞌmaiya hopa afinaꞌmo ago eno hogo huꞌnigeꞌapaeꞌmo
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Yesu aganaꞌamogi, Gekamo neꞌafiya vayaꞌmogi aliꞌyakamo agesayafeꞌmo mani koteꞌmo ataleka Yutiya kotegamo uvo.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Mago vekamoꞌa muki vayaꞌmogimo aliꞌyaꞌamo agesayafeꞌmo hauꞌnigenoꞌaeꞌmo fala kino noꞌmaifa afole yatekeꞌmo maiꞌneno aliꞌyaꞌmo neꞌaliye, huꞌa ha paiꞌnae.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Aganaꞌamogiꞌeꞌmo agaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago osuꞌnayaꞌmofeꞌmae.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Yesuꞌa, nagae afinaꞌmo hemenimo afole oꞌaiꞌniye. Lapakae afinaꞌmo muki afinaꞌamo haneꞌniye.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Ma mopafi vayaꞌmogimo lapakaefeꞌmo afaꞌa alagi apaini huꞌa olapategae. Nagaemo hosu kavaꞌapieꞌmo gemo aeꞌna hakalo huꞌna hapa nepauvaꞌmofeꞌmo apaini huꞌa neꞌnatae.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 — ausente —
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 — ausente —
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Aganaꞌamogi hopa afinaꞌmo aliꞌa anupa huꞌa maiꞌnayategamo utagenoꞌaeꞌmo Yesuꞌa afole katetiꞌmo oꞌuꞌnifa kesi katetiꞌmo uꞌniye.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Yu vayaꞌmogi kahauya huꞌnayana oꞌageꞌapaeꞌmo, ani vekamo haiyateꞌmo maiꞌniye, huꞌa apafi geꞌnae.
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Muki asole vayaꞌmogimo agaefeꞌmo sumi sumi gefatiꞌmo ge huge afige huꞌapaeꞌmo, alagepa vekamae, huꞌa huge, haꞌao, vayaꞌai apakesamo nefaiya vekamo maiꞌniye, huꞌa huge huꞌa maiꞌnae.
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Yu vayaꞌaifeꞌmo koli huꞌnayaꞌmofeꞌmo vayaꞌai apaulagaleꞌmo agaefeꞌmo ava gemo osuꞌnae.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Hopa afinapatiꞌmo eno folaga huꞌniya afinaꞌmo Yesuꞌa Yu vayaꞌai alopa mono nopiꞌmo haino aepa faino alino apaya maleꞌniye.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Yu vayaꞌmogimo afiꞌa hapau aiteꞌapaeꞌmo, ani vekamo sukulu osuꞌniyana haiya kava huno Goti mukufi gemo ageteno nehiye, huꞌa huꞌnae.
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Yesuꞌa, aliꞌna apaya neꞌmalova gemo nagaiꞌni gemo ohaneꞌnifa Gotiꞌa alino nateꞌnigeꞌna emineꞌnova vekamo geꞌamo haneꞌniye.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Ina lagimo Gotiꞌa hauꞌniya kavaꞌmo hisayafeꞌmo hapauꞌnisifigeꞌna aliꞌna apaya neꞌmalova geeꞌmo huꞌapaeꞌmo Gotitegatiꞌmo eꞌnifi agaiꞌa aipafatiꞌmo nehifi huꞌa afaꞌa afigae.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Mago vekamoꞌa agaiꞌa aipafatiꞌmo ge nehisiyana agaiꞌa agiꞌaleꞌmo aliꞌa asaga huꞌa atesayafeꞌmo haꞌye huꞌnigeno kahauya nehiye. Mago vekamoꞌa alino ateꞌnigeno emineꞌniya vekamo agiꞌaleꞌmo aliꞌa asaga huꞌa atesayafeꞌmo hauꞌnisiyana lama ge vekamo maiꞌnigeno aigofe gemo aipafiꞌmo alagi ohaneꞌniye.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Moseseꞌa keꞌaepa gemo ago alino lapamiꞌniyaꞌmonanafa lapakaepatiꞌmo magoke vekamoꞌa ani gemo alagi akame osuꞌniye. Na kava huꞌnogetapaeꞌmo kamiti namagisayafeꞌmo nehae, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 muki asole vayaꞌmogimo, kaipafiꞌmo hosu aune vekamo maiꞌniye. Ina laꞌmo kamagisiyafeꞌmo nehiye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 nagaemo magoke aliꞌyaꞌmo aliꞌnogetapa agetetapaeꞌmo muki vayaꞌamogitapamo ageta lapau aiꞌnae.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Moseseꞌa, ve mafaꞌnetapimogi apakufamo lagautapa ataleyo, huno lapa paiꞌniye. Moseseꞌa ani kavaꞌmo alino aepa ofaiꞌnifa lapakinago vayaꞌmogigeꞌmo hogoteꞌa aliꞌa aepa faiꞌnae. Moseseꞌa, apakufamo lagautapa ataleyo, huno lapa paiꞌniyaꞌmofeꞌmo Sapati afinaꞌmo mafaꞌne anagaꞌai apakufamo lagautapa neꞌatalae.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Lapakaemo Mosese keꞌaepa gemo amagitapa oꞌatalesayafeꞌmo mafaꞌne anagaꞌai apakufamo lagautapa neꞌatalae. Sapati afinaꞌmo apakufamo lagautapa neꞌatalayaꞌmonanafa nagaemo Sapati afinaꞌmo mago vekamo muki agufaꞌamo alagi aliꞌna alagepa huꞌna ateꞌnovaꞌmofeꞌmo na kava higetapaeꞌmo lapaipamo letapa neꞌnatae.
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Amega apakufaꞌalekeꞌmo apaketetapa alita fako osutapa apaketa alagepa hutetapaekeꞌmo alita fako hiyo.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Mago Yulusalemu taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogi, ani vekamo kamiti amagigune, huꞌa vege huꞌnaya vekamo maiꞌnifiye.
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Ageyo, huꞌa, agaemo afole yateꞌmo maiꞌnenoꞌaeꞌmo gemo aeno hakalo huno hapa nepaigeꞌapaeꞌmo ge nosae. Mesaiya vekamo maiꞌniye, huꞌa ageꞌnafiye.
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Hiyaꞌmonanafa Mesaiya vekamo esigeꞌapaeꞌmo haiya kotegatiꞌmo eꞌnifi huꞌa afaꞌa oꞌagegayaꞌmonanafa muki vayaꞌamogita ani vekamo eꞌniya koꞌamo ago ageꞌnone, huꞌa huꞌnae.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Yesuꞌa alopa mono nopiꞌmo alino apaya neꞌmalenoꞌaeꞌmo alopa gefatiꞌmo hapa painoꞌaeꞌmo, nagetetapa eꞌnova koꞌmo ago ageꞌnafiye. Nagaiꞌnimo nagesa afiteꞌna oꞌmeꞌnofa alino nateꞌnigeꞌna eꞌnova vekamo lama geꞌageꞌmo nehiya vekamo lapakaemo alagi oꞌageꞌnae.
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Agaemo alino nateꞌnigeꞌna agaetegatiꞌmo emiꞌneꞌnovaꞌmofeꞌmo ageꞌnove, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 atafauꞌa kalavusi huꞌa atesayafeꞌmo huꞌnayaꞌmonanafa agae afinaꞌmo afole oꞌaiꞌniyaꞌmofeꞌmo mago vekamoꞌa atafausiya kaꞌmo ohaneꞌniye.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Asole ve aꞌnemogimo agaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehuꞌapaeꞌmo, Mesaiya vekamo enoꞌaeꞌmo magoꞌe huno noꞌagona agufa aune kavaꞌmo huteno ani vekamo aeno agasegaifiye, huꞌa huꞌnae.
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Ani agufa gemo huteꞌa sumi sumi gefatiꞌmo nehageꞌapaeꞌmo Falasi mono vayaꞌmogimo afiꞌnae. Afiteꞌapaeꞌmo apakaeꞌe mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌaiteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌmogiꞌeꞌmo ati vayaꞌmogi kalavusi huꞌa atesayafeꞌmo aliꞌa apateꞌnageꞌa uꞌnae.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Yesuꞌa, nagaemo lapakaeꞌeꞌmo aise afinaꞌmo maiteꞌna alino nateꞌnigeꞌna emineꞌnova vekalegamo halate uꞌna haiguve.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Kahauya hutapa nagesayafeꞌmo kahauya hugayaꞌmonanafa oꞌnagegae. Haiꞌna maisuva koteꞌmo afaꞌa utapa ohaigae, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Yu vayaꞌmogi apakaiꞌapimo, haiya kotegamo visiyafe hunoꞌaeꞌmo kahauya hutapa oꞌnagegae, huno nehiye. Agaemo vayatimo atagu faeꞌa uꞌa Galiki nofi vayaꞌeꞌmo lokaeꞌa maiꞌnaya kotegamo uno alino apaya malesiyafeꞌmo nehifiye.
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 Agaemo, kahauya hutapa nagesayafeꞌmo hugayaꞌmonanafa kahauya hutapa oꞌnagegae. Haiꞌna maisuva kotegamo afaꞌa utapa ohaigae, huno huꞌniya gemo aepaꞌamo na agufa gemo huꞌniye, huꞌa huteꞌa ge huge afige huꞌa maiꞌnae.
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Hopa afinaꞌmo eno hano hugefeꞌmo huꞌniya afinaꞌmo henagaꞌamo alopa afinaꞌmo afole aiꞌnigenoꞌaeꞌmo Yesuꞌa he tino alopa gefatiꞌmo hapa painoꞌaeꞌmo, mago vekamoꞌa anifeꞌmo hauꞌnisiyana nagaetegatiꞌmo eno aniꞌmo neno.
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Nagaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya vayaꞌai apaipafatiꞌmo alopa aniꞌmo afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya aniꞌmoꞌa havai teteno aino vali lamigiye, huno aeno hakalo huno hapa paiꞌniye.
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Yesuꞌa Goti Aunemeꞌamo agaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya vayaꞌmogi alisaya Aunemeꞌaeꞌmo ava gemo huno hapa paiꞌniye. Ani afinaꞌmo Yesuꞌa he tino kokuꞌnapiꞌmo haino ha le konali yaꞌamo oꞌaliꞌniyaꞌmofeꞌmo Goti Aunemeꞌamo emi noꞌmeꞌniya afinaꞌmae.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Asole vayaꞌmogi ani gemo afiteꞌapaeꞌmo, lama ge nehune, Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo egaiye, huꞌa huꞌnaya vekamo ani vekamae, huꞌa huꞌnae.
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Mago vayaꞌamogi, Mesaiya vekamo maiꞌniye, huꞌa huꞌnageꞌapaeꞌmo mago vayaꞌamogi, haꞌao, Mesaiya vekamo Galeliya kotegatiꞌmo oꞌmegaiye.
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Goti mukufiꞌmo avoꞌmo kae maleꞌniya gemoꞌa, Mesaiya vekamo yagaino neꞌapateya kini vekamo Nevini vayapati vekamo maiꞌneno Metelehamu taonifiꞌmo Neviniꞌa maiꞌniya taonifatikeꞌmo afole aigiye, huno huꞌniye, huꞌa huꞌnae.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Ani gemo huteꞌa aliꞌa fako huꞌa apaote apaote huꞌa maiꞌnae.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Mago vayaꞌmogi, atafaugune, huꞌa huꞌnayaꞌmonanafa magoke vekamoꞌa oꞌatafauꞌniye.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Ati vayaꞌmo halate atagi neꞌa eꞌnageꞌapaeꞌmo mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌaiteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌe Falasi mono vayaꞌmogiꞌeꞌmo, na kava higetapaeꞌmo avalelitapa oꞌmeꞌnae, huꞌa apafi geꞌnageꞌapaeꞌmo,
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 ani vekamo aeto agufa gemo nehiya agufa gemo muki vayaꞌmogimo nosae, huꞌa hapa paiꞌnageꞌapaeꞌmo
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Falasi vayaꞌmogi, lapakaeꞌeꞌmo lapakesa faiꞌnifiye.
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Monoteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayapati vayaꞌmogimofi Falasi mono vayapati vayaꞌmofi huꞌa geꞌamo neꞌafigetapa apakeꞌnafiye.
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Lagaemo geꞌamo noꞌafunaꞌmonanafa afa vayaꞌmo keꞌaepa gemo aepaꞌamo oꞌafiꞌnaya hosu vayaꞌmo afiꞌnayanageꞌa alagi lageso hugae, huꞌa huꞌnae.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Mago Falasi vekamo apakaeꞌeꞌmo magokepi lokaeno maiꞌniya vekamoꞌa hogoteno Yesutegamo uꞌniya vekamo Nikonimasiꞌa,
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 Lagaemo keꞌaepa getimo akame hisunafeꞌmo fiku agoti huta atetetaeꞌmo, hosu kavaꞌmo huꞌniye, huta osisuna agufa kavaꞌmo haneꞌniye. Hogoteta avayafatiꞌmo hisiya gemo afiteta nehiya kavaꞌmo ageteta alita fako hisuna agufa kavaꞌmo haneꞌniye, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Kagaeꞌe Galeliya kotega vekamo maiꞌnapiye. Goti mukufi gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo, Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌmogi huꞌapaeꞌmo, Galeliya kotegatiꞌmo afole oꞌaigiye, huꞌa huꞌnagi kagaemo kahauya huka ageka lekana paika afiyo, huꞌa ha paiteꞌa
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 ataleꞌa noꞌapilegamo uꞌeꞌa huꞌnae.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.