João 1

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ema akeyaꞌvilaga Gotiꞌa ma mopamo alo osuꞌniya afinaꞌmo aepa faiꞌniya afinatetiꞌmo mago vekamo agiꞌamo Goti Geꞌamo maiꞌniye. Ani vekamo Gotiꞌeꞌmo magokepi lokaeꞌana maiꞌneꞌanaeꞌmo Gotikeꞌmo maiꞌniye.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Agaemo aepa faiꞌniya afinatetiꞌmo Gotiꞌeꞌmo magokepi lokaeꞌana maiꞌnaꞌae.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Gotiꞌa agaetetikeꞌmo muki asole yaꞌamo alo huꞌniye. Magoke yaꞌmo mago alu katetiꞌmo alagi afole oꞌaiꞌniye.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Agaemo alagepa huꞌa neꞌmaiya kavaꞌmo aepa vekamo maiꞌnigeno agaepatikeꞌmo alagepa huꞌa neꞌmaiya kavaꞌmo afole aiteno vayaꞌaitegamo aeno ha leꞌnigeꞌa ageꞌnae.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Ani aeno ha neleya yaꞌmoꞌa hanipiꞌmo aeno ha nelegenoꞌaeꞌmo hani huꞌniya yaꞌmoꞌa magoꞌe huno aeno oꞌagaseꞌniye.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Gotiꞌa mago vekamo agiꞌamo Yoniꞌa alino ateꞌnigeno eꞌniye.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 Agaemo aeno ha neleya yafeꞌmo ava gemo huno hapa paisigeꞌa muki vayaꞌmogi geꞌamo afiteꞌapaeꞌmo apakesa afiꞌa fatago hisayafeꞌmo eꞌniye.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Agaiꞌamo aeno ha neleya vekamo oꞌmaiꞌnifa aeno ha neleya vekaeꞌmo ava gemo aeno hakalo huno hapa paisiyafeꞌmo eꞌniye.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Ani vekamo alagi lama ge alagepa ha le vekamoꞌa muki vayaꞌmo ma mopafiꞌmo afole neꞌaiya vayaꞌmo ha le yaꞌmo alino neꞌapamiye.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Gotiꞌa agaetetikeꞌmo alo huꞌniya mopafiꞌmo afole aiꞌniyaꞌmonanafa ageꞌa aeto osuꞌnae.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Agaemo koꞌalegamo emineꞌnigeꞌapaeꞌmo vayaꞌamogimo aliꞌa falu fala huꞌa oꞌateꞌnae.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Muki vayaꞌmogi aliꞌa falu fala huꞌa oꞌateꞌnayaꞌmonanafa agaiꞌa agiꞌalefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago huteꞌa aliꞌa falu fala huꞌa ateꞌnaya vayaꞌmo Goti mafaꞌneꞌamo ha malesayafeꞌmo himamuꞌamo alino apamiꞌniye.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 Apakaemo itaꞌapi afoꞌapimogi kolatetiꞌmo aliꞌa oꞌapatege apakaiꞌapi hapauꞌnigeꞌa aliꞌa oꞌapatege alu vayaꞌmogi hapauꞌnigeꞌa aliꞌa oꞌapatege huꞌnayaꞌmonanafa Gotiꞌa agaiꞌamo hauꞌnigeno alino apateꞌnigeꞌapa mafaꞌneꞌamo ha maleꞌnae.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Ani vekamo agiꞌamo Goti Geꞌamoꞌmo emineno agufaꞌamo aliteno nata neno eno lagaeꞌeꞌmo magokepi lokaeno maiꞌniye. Lagaeꞌeꞌmo lokaeno maiꞌnigeta ageꞌnonana ha le konali yaꞌamo Afoꞌamoꞌmo aiya magoke mafaꞌneꞌamo aeto agufa kumani mafaꞌneꞌamo ha le konali yaꞌamoꞌa aeno ha leꞌnigeta ageꞌnone. Fiku laha maeno lamisiya kavaꞌaꞌe lama geꞌaꞌeꞌmo aipafiꞌmo havai teꞌnigeno aeno ha leꞌnigeta ageꞌnone.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Yoniꞌa, ani vekaeꞌmo hogoteꞌna ava gemo huꞌna lapa paiꞌnaeꞌmo, nagae nakameꞌmo huno esiya vekamo hogote vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo aeno nagaseꞌniya vekamo maiꞌniye, huꞌna lapa paiꞌnove, huno hapa paiꞌniye.
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Muki alagepa yaꞌamo fiku laha maeno lamisiya yaꞌamo agae aipafiꞌmo havai teꞌniya yaꞌmo ani kava huno fiku laha maeno lamiteno halate magoꞌe huno laha maeno lamiꞌnigeta ago aliꞌnone.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Ani kavatefeꞌmo Gotiꞌa Mosesetetiꞌmo keꞌaepa geꞌamo alino lamiꞌniyaꞌmonanafa Yesu Kalaisitetiꞌmo fiku laha maeno lamiteno lama geꞌamo alino afole aino ateꞌniye.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Muki vayapatiꞌmo magoke vekamoꞌa alagi Gotiꞌmo oꞌageꞌniyaꞌmonanafa Gotiꞌa aiya magoke mafaꞌneꞌamoꞌa muki yaꞌmo Afoꞌamo haopaleꞌmo maiꞌniya mafaꞌneꞌamokeꞌmo alino lave liꞌnigeta ageꞌnone.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Yu vayaꞌmogi Yulusalemu taonifatiꞌmo mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌe Livai nofi vayaꞌeꞌmo aliꞌa apateꞌnageꞌa Yonitegamo eꞌapaeꞌmo, ina lagamae, huꞌa afi geꞌnae.
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo Yoniꞌa mago gemo aeno ati okaeꞌnifa muki geꞌamo aeno hakalo huno hapa painoꞌaeꞌmo, Kalaisi neꞌmo oꞌmaiꞌnove, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Kalaisi neꞌmogamo oꞌmaiꞌnisanana kagikamo ina lagamo maiꞌnane. Ilaiyagamo maiꞌnapiye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, Ilaiyaꞌnamo oꞌmaiꞌnove, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo, Goti Mukufi gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo, magoke vekamo Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa paisiya vekamo afole aigiye, huno huꞌnigeta agava maiꞌnone. Ani vekamo maiꞌnapiye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, haꞌao, ani vekamo oꞌmaiꞌnove, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 ina lagamo maiꞌnapigi laha paigetao aliꞌa lateꞌnageta eꞌnona vayaꞌaifeꞌmo uta hapa paino. Kagaikaeꞌmo ina laꞌnamae huka nehane, huꞌa afi geꞌnae.
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Yoniꞌa, Aiyeyaꞌa Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamoꞌa mago vekaeꞌmo ava gemo huno avoꞌmo kae maleꞌniye. Avoꞌmo kaenoꞌaeꞌmo,
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 Aliꞌa apateꞌnageꞌa eꞌnaya vayaꞌmo Falasi mono vayapati vayaꞌmo maiꞌnae.
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 Apakaemo, Kalaisi neꞌmo oꞌmaige Ilaiyaꞌnamo oꞌmaige ani vekamo Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo oꞌmaige huꞌna oꞌmaiꞌnove huka nehanagi na kava higekaeꞌmo aniꞌmo faleka neꞌapatane, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 nagaemo aniꞌaletikeꞌmo faleꞌna neꞌapatovaꞌmonanafa lapakae folagapiꞌmo mago vekamo maiꞌniyana oꞌageꞌnae.
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Nagae nakameꞌmo huno neꞌeya vekamoꞌa aeno nagaseꞌnigeꞌna ina agufa vekamo maiꞌnovaꞌmofeꞌmo suꞌmo nofiꞌamo afaꞌa hakalu osegauve, huno hapa paiꞌniye.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Yoniꞌa Metamala taonimo mugagayaga faligamo Yoneni anipiꞌmo faleno apateꞌniya haopalegamo ani gemo afole aiꞌniye.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Egaꞌamo Yoniꞌa ageyana Yesuꞌmo agaetegamo neꞌegeno agetenoꞌaeꞌmo, Ageyo, huno, ani vekamo Goti aikeli sipisipi vekaꞌamae. Muki ma mopafi vayaꞌai hosu kavaꞌapimo alino neꞌatale.
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Nagaemo ani vekaeꞌmo, nagae nakameꞌmo huno esiya vekamo hogote vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo aeno nagaseꞌniya vekamo maiꞌniye, huꞌna ago aeꞌna hakalo huꞌna lapa paiꞌnove.
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Agaemo oꞌageꞌnovaꞌmonanafa Isaleli vayaꞌmo aliꞌna apave lisuvafeꞌmo eꞌna aniꞌmo faleꞌna neꞌapatove, huno hapa paiꞌniye.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 Yoniꞌa agaefeꞌmo faigoko geꞌamo huno hapa painoꞌaeꞌmo, agovana Goti Aunemeꞌamo kokuꞌnapatiꞌmo kaugoꞌyavegana huno halelino emineno agaeteꞌmo hakaleno alagi maiꞌnigeꞌna ageꞌnove.
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 Ageꞌnovana ina lapi huꞌna oꞌageꞌnovaꞌmonanafa aniꞌmo faleꞌna apatesuvafeꞌmo alino nateꞌnigeꞌna eꞌnova vekamoꞌa, Nauneꞌnameꞌmo emineno mago vekaleꞌmo maige maige huno maisigeka agegane. Ani vekamoꞌa naote Nauneꞌnametetiꞌmo faleno neꞌapateya vekamo maiꞌniye, huno naha paiꞌnigeꞌnaeꞌmo
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 ani kavaꞌmo huꞌna ageꞌnovaꞌmofeꞌmo ani vekamo Goti mafaꞌneꞌamae, huꞌna aeꞌna hakalo nehuve, huno hapa paiꞌniye.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 Halate egaꞌamo Yoniꞌe geꞌamo neꞌafiꞌa vekalaꞌeꞌmo he tiꞌa maiꞌnae.
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 Yoniꞌa ageyana Yesuꞌa uꞌnigeno agetenoꞌaeꞌmo, ageꞌao, huno, ani vekamo Goti aikeli sipisipi vekaꞌamo maiꞌniye, huno hana paiꞌnigeꞌanaeꞌmo
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 lole vekalaꞌmo geꞌamo neꞌafiꞌa vekalaꞌmoganimo afiteꞌana Yesuꞌmo akame huꞌana uꞌnaꞌae.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Akame huꞌana uꞌnaꞌageno Yesuꞌa aino afe leno anaketenoꞌaeꞌmo, na agufa yafeꞌmo kahauya nehaꞌae, huno anafi geꞌnigeꞌanaeꞌmo, Lamai, ina ge huꞌana Tisao, nehavana noꞌmo haiyate haneꞌniye, huꞌana afi geꞌnaꞌagenoꞌaeꞌmo,
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 etana ageꞌao, huno hana paiꞌnigeꞌanaeꞌmo eꞌana magokepi lokaeꞌa uꞌnae. Netepiꞌmo uꞌa avaꞌyi huteꞌa anakaemo nehavaeya noꞌmo ageteꞌana agaeꞌeꞌmo ani afinaꞌmo lokaeꞌana mailiꞌuꞌa une tiꞌnigeno yegemo uno lamino faleꞌniye.
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Yoniꞌa huꞌniya gemo afiteꞌana Yesuꞌmo akame huꞌana uꞌnaꞌa vekalapatiꞌmo mago vekamo agiꞌamo Eꞌnaluꞌa Saimoni Pita aganaꞌamoꞌmae.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Eꞌnaluꞌa uno hogoteno nepuꞌamo Saimonifeꞌmo kahauya huno agetenoꞌaeꞌmo, Mesaiya vekamo ago ageꞌnove, huno ha paiꞌniye. Mesaiya vekae agimo aepaꞌamo Kalaisi neꞌmo Gotiꞌa aliꞌyaꞌaleꞌmo lekana paino ateꞌniya vekamae.
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 Eꞌnaluꞌa Saimoniꞌmo avalelino Yesutegamo uꞌniye. Yesuꞌa Saimoniꞌmo agetenoꞌaeꞌmo, Saimoniyo, huno, Yoni mafaꞌneꞌamo maiꞌnane. Kagikamo Sifasigae huꞌna katove, huno ha paiꞌniye. Sifasiꞌa ina kava huno Pitaꞌae agimo aepaꞌamo yafane.
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Egaꞌamo Yesuꞌa Galeliya kotegamo visiyafeꞌmo neꞌunoꞌaeꞌmo Filipiꞌmo uno agetenoꞌaeꞌmo, eka nakame hugetaꞌao, huno ha paiꞌniye.
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Filipiꞌa Metasaita taonifiꞌmo Eꞌnaluꞌe Pitaꞌeꞌmo maiꞌnaꞌa taonifiꞌmo maiꞌniye.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Filipiꞌa uno kahauya huno Natanieloꞌmo agetenoꞌaeꞌmo, Moseseꞌa keꞌaepa gemo avoꞌmo kae maleꞌniya Mukufiꞌmo mago vekaeꞌmo ava gemo huno avoꞌmo kae maleꞌnigeꞌapaeꞌmo Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌmogiꞌeꞌmo ani kava huꞌa ava gemo huꞌa avoꞌmo kae maleꞌnaya vekamo ago ageꞌnove. Agiꞌamo Yesuꞌa Yosefe mafaꞌneꞌamo Nasalasa taonifi vekamo maiꞌnigeꞌna ageꞌnove, huno ha paiꞌnigeno
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 Natanieloꞌa Filipifeꞌmo, Nasalasa taonifatiꞌmo magoke alagepa yaꞌmo afaꞌa afole aigifiye, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo Filipiꞌa, afaꞌa uka ago, huno ha paiꞌniye.
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Yesuꞌa ageyana Natanieloꞌmo agaetegamo neꞌegeno agetenoꞌaeꞌmo, lama ge Isaleli vekamo maiꞌniye. Magoke aigofe geꞌamo ohaneꞌniya vekamae, huno huꞌnigeno
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Natanieloꞌa, haiya kava huka nageꞌnane, huno afi geꞌnigeno Yesuꞌa, nagaemo kageꞌnovana Filipiꞌa kagaefeꞌmo keya aeno ge osuꞌniya afinaꞌmo fiki yosa aepafiꞌmo maiꞌnanageꞌna kageꞌnove, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo,
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Tisao, Goti mafaꞌneꞌamo maiꞌneka Isaleli vayaꞌaiteꞌmo yagaika neꞌapatana kini vekaꞌapimo maiꞌnane, huno ha paiꞌniye.
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Yesuꞌa, fiki yosa aepafiꞌmo maiꞌnanageꞌna kageꞌnove, huꞌna kaha paiꞌnovaꞌmofeꞌmo kagesa afika fatago nehapiye. Henagaꞌamo mani kavaꞌmo aeno agaseꞌniya kavaꞌmo afole aisigeka agegane, huno ha paitenoꞌaeꞌmo,
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 alagi lama ge kaha nepauve, kagaemo ageganana kokuꞌnaꞌmo halo aisigeꞌapaeꞌmo Goti enisole vayaꞌamogi Vemo mafaꞌneletiꞌmo uꞌa haiteꞌa emiꞌeteꞌa hisageka apakegane, huno ha paiꞌniye.
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.