Hebreus 10
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Gotiꞌa Yu vayaꞌmo apamiꞌniya keꞌaepa gemoꞌmo alagepa aune kavaꞌmo ohaneꞌnifa alagepa kavaꞌmo Gotiꞌa afole aigiye, huno hu maleꞌniya kavaꞌmo alino lave lisiyafeꞌmo yegemo auneꞌagana huno haneꞌniye. Kafugaꞌae kafugaꞌaeꞌmo afumo heꞌa amiꞌnayaꞌmonanafa ani agufa ofalinimoꞌa alagepa huꞌa maige maige huꞌa maisayafeꞌmo Gotitegamo neꞌvaya vayaꞌmo alagi alino alagepa huno oꞌapategaiye.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Alagi alino alagepa huno apateyesinana magoꞌe huꞌa Gotiꞌmo ofalinimo alagi oꞌamiꞌnaesine. Mono huꞌnaya vayaꞌmo aeno kalo paeno apateyesinana apakupi mafaꞌnemoꞌa hosu kavatapimo haneꞌniye, huno osuꞌniyesine.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Huno osuꞌniyesinaꞌmonanafa ani agufa ofalini kavatefeꞌmo muki kafugaꞌae kafugaꞌaeꞌmo hosu kavaꞌapieꞌmo apake okaniꞌa apakesa afifi huꞌa maiꞌnae.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Pulumakamo kolaꞌmoꞌe mememo kolaꞌmoꞌeꞌmo hosu kavaꞌapimo afaꞌa alino oꞌatalegaiye.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Afaꞌa alino oꞌatalegaiyaꞌmofeꞌmo Kalaisiꞌa ma mopafiꞌmo emiꞌnenoꞌaeꞌmo,
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Kagaemo afumo heꞌa hiꞌyalamuteꞌmo maleꞌneꞌa nekaya kavaꞌe hosu kavaꞌapilefeꞌmo afumo heꞌa nekamiya kavateꞌefeꞌmo amuse huka oꞌapateꞌnane.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 O Gotiyo, mukukafiꞌmo nava gemo huka avoꞌmo kae maleꞌnane. Ani gelefeꞌmo kahauꞌniya kavaꞌmo hisuvafeꞌmo ago emiꞌneꞌnove, huꞌna huꞌnove,
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Hogoteno hunoꞌaeꞌmo, Afumo heꞌa nekamiya kavanagi ofalinimo nekamiya kavanagi afumo heꞌa hiꞌyalamuteꞌmo maleꞌneꞌa nekaya kavanagi hosu kavaꞌapilefeꞌmo nekamiya kavanagi huno okahauꞌniyaꞌmofeꞌmo amuse huka oꞌapateꞌnane, huno ha paiꞌniye. Ani kavaꞌmo nehuꞌapaeꞌmo keꞌaepa gemo akame nehayaꞌmonanafa amuse osuꞌniye.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Inagi henagaꞌamo hunoꞌaeꞌmo, O Gotiyo, kahauꞌniya kavaꞌmo hisuvafeꞌmo emiꞌneꞌnove, huno ha paiꞌniye. Inagi Gotiꞌa henagaꞌamo afole aiꞌniya kavaꞌmo alino afole aino atesiyafeꞌmo hogote kavaꞌmo ago alino ataleꞌniye.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Yesu Kalaisiꞌa Gotiꞌmo hauꞌniya kavaꞌmo huꞌniyaꞌmofeꞌmo muki afinatefeꞌmo magoke afinaꞌmo agaiꞌa agufaꞌamo amiꞌniya ofaliniletiꞌmo hosu kavatimo alagi aeno kalo paeꞌnigeta laote alagepa vayaꞌamo maiꞌnone.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Muki Yu vayaꞌmogimo mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌmo he tiꞌa maiꞌneꞌapaeꞌmo muki afinaꞌae afinaꞌaeꞌmo aliꞌyaꞌmo neꞌaliꞌapaeꞌmo ani agufa ofalinimo amige amige huꞌa maiꞌnayaꞌmonanafa ani agufa ofalinimoꞌmo hosu kavaꞌapimo afaꞌa alino oꞌatalegaiye.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Nehayaꞌmonanafa ani vekamoꞌa muki afinatefeꞌmo magoke ofalinimo amiteno Goti lamaga haopaleꞌmo fai maiꞌniye.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Ani afinatetiꞌmo Gotiꞌa kame vayaꞌamo alino aiyafiꞌmo apatesiyafeꞌmo agava neꞌmaiye.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Agaemo magoke ofalinimo amiteno apavaleno apaoteꞌmo apateꞌneno alagi alino alagepa huno apateꞌniyanageꞌa alagepa huꞌa maige maige huꞌa maigae.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Agaemo ani kavatetiꞌmo laha paiteno Aote Aunemeꞌamoꞌeꞌmo aeno hakalo huno laha painoꞌaeꞌmo,
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Ala kava neꞌmoꞌa,
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 huno huteno magoꞌe gemo hunoꞌaeꞌmo,
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Gotiꞌa hosu kavaꞌapimo ago alino ataleꞌniyaꞌmofeꞌmo hosu kavaꞌapilefeꞌmo halate amisaya ofalinimo alagi ohaneꞌniye.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Konagaꞌnimogitapae, ani gemo huꞌniyaꞌmofeꞌmo koli osuta Yesu kolaꞌaletiꞌmo alagi aote mono nopiꞌmo faleta haigetao.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Agaemo lavolavo kitamo ago yakino lateꞌniyanageta agufaletiꞌmo saufa kaꞌmo maige maige huta maisuna kaꞌmo ago valino lateꞌniyaꞌmofeꞌmae.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Siosi vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamo maiꞌneno Ala kava netimo mono huno nelateya vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 lama ge laipamo nekalita lole lagesamo oꞌafita lokiya vaita lagesa afita fatago nehutaeꞌmo Goti haopaleꞌmo haigetao. Laipafiꞌmo aino fuli fuli huno lateꞌnigenoꞌaeꞌmo yuꞌilaga vekatimoꞌmo hosu kavatapimo haneꞌniye, huno nosiye. Lagufaleꞌmo alagepa anitetiꞌmo lagufaleꞌmo faleno lateꞌniyanagi haigetao.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Ani kava huguve, huno laha paiꞌniya vekamoꞌa geꞌamo aeno oꞌatagaegaiyaꞌmofeꞌmo agava neꞌmaita lavayagunagu nehuna kavatefeꞌmo lole lagesamo oꞌafita atafauta alagi higetao.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Lagaemo alita he tita apatesunageꞌapaeꞌmo hapau apayamopafiꞌmo hapauge alagepa kavaꞌmo huge hisayafeꞌmo konagatieꞌmo lagesa afifi huta maigetao.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Mago vayaꞌmo aliꞌa anupa huꞌa neꞌmaiya kavaꞌmo ataleꞌnayaꞌmofeꞌmo oꞌataleta alagepa kava hiyo, huta hapa paisunageꞌa laha paisageta alita anupa huta maigetao. Alopa afinaꞌmo neꞌegetapa neꞌagayaꞌmofeꞌmo ani kavaꞌmo magoꞌe hutapa hiyo.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Lagaemo lama gemo ago ageta alagepa huta ageꞌnonaꞌmofeꞌmo amagita atalesunafeꞌmo, kanalene, huta hisunana hosu kavatimo aeno kalo paeno atalesiya ofalinimo alagi ohaneꞌniye.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Ohaneꞌniyaꞌmofeꞌmo Gotiꞌa agoti huno latesiya kavafekeꞌmo koli huta agava maisuna kavaꞌmo haneꞌniye. Aipamo leno neꞌapatesigenoꞌaeꞌmo kame vayaꞌamo atamoꞌmo leno apasaga ligiye.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Muki vayaꞌmogimo Mosese keꞌaepa gemo ago amagiꞌa ataleteꞌapaeꞌmo afa gemo haneꞌniye, huꞌa huꞌnaya vayaꞌmo ago faliꞌnae. Agoti gemo neꞌafiyategamo lole vekalaꞌmoganimofi loleꞌe magoꞌe vayaꞌmogimofi huꞌa apakaefeꞌmo, hosu kavaꞌmo huꞌnae, huꞌa huꞌnageꞌapaeꞌmo hapau huꞌa oꞌapateꞌa kamiti apamagiꞌnae.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Inagi mago vekamoꞌa Goti Mafaꞌneꞌaeꞌmo, ina agufa vekae, huno agiꞌaleꞌmo alino afepi atege kotalake kolaꞌamo alino aote maleꞌniya kolaꞌaeꞌmo ina agufa kolane, huno agesamo afige fiku hapa maeno neꞌapamiya Aunemeꞌaeꞌmo huno faipa huno atege huꞌnisiyana anonaꞌalefeꞌmo magoꞌe huno lusi kayoꞌmo alisiya vekamo maiꞌniye, huꞌa apakesamo afigae.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Ala kava neꞌmoꞌa, hosu kavaꞌapimo anonaꞌapilefeꞌmo aeꞌna atagaina huꞌna kayoꞌmo neꞌapamuva vekamo maiꞌnove, huno huꞌniya vekamo ago ageꞌnone. Magoꞌe gemo hunoꞌaeꞌmo, Ala kava neꞌmoꞌa vayaꞌamo alino fako huno apategaiye, huno hu maleꞌniye.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Gotiꞌa afaꞌa neꞌmaiya vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo ayapiꞌmo apatafauno maiꞌnisiya vayaꞌmogimo lusi kava huꞌa koli hisaya kavaꞌmo haneꞌniye.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Hogotetapa maiꞌnaya kavafeꞌmo lapakesamo afita ho hiyo. Gotiꞌa ha le yaꞌamoꞌmo lapaipafiꞌmo aeno ha leꞌnigetapa ageꞌnae. Agetetapaeꞌmo lusi hanageke yaꞌmo aliꞌnetapaeꞌmo oꞌataleta lokiya vaitapa lapayamufa valeꞌnae.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Lapakaemo vayaꞌmogi vayaꞌai apaulagaleꞌmo huꞌa faipa huꞌa nelapateꞌa lapakaetegamo hosu kavaꞌmo huꞌnaya agufa hanageke yaꞌmo alige mani agufa kana yaꞌmo aliꞌnaya vayaꞌeꞌmo afalu afalugana hutapa neꞌmaiya agufa hanageke yaꞌmo alige hutapa maiꞌnae.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Nagaemo kalavusifiꞌmo maiꞌnogetapaeꞌmo lapau hutapa nateꞌnae. Kagemi yatapimo kumayaꞌmo aliꞌnagetapaeꞌmo kanalene, hutapa huꞌnae. Hogote kagemi yatimo kokuꞌnapiꞌmo okasalisiya kagemi yatimo haneꞌniye, hutapa lapaipafiꞌmo lapakesamo afiꞌnayaꞌmofeꞌmae.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Ani kava hutapa maiꞌnayaꞌmofeꞌmo oꞌataletapa atafauta alagi hutapa maiyo, alopa miyatapimo aligayanagi.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Lapakaemo Gotiꞌa hauꞌniya kavaꞌmo hutetapa lapamiguve, huno huꞌniya yaꞌmo alisayafekeꞌmo atafauta alagi hutapa maiyo.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Ani kavatefeꞌmo Goti mukufi gemoꞌmo hunoꞌaeꞌmo,
37 Anayabin,
38 Inagi fatago vayaꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya kavatetiꞌmo alagepa huꞌa maigayaꞌmonanafa mago vekamo halate ataleno aino atagi neno uꞌnisiyana alagi aiseꞌamo amuse huꞌna oꞌategauve,
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Huno hu maleꞌniyaꞌmonanafa lagaemo ataleꞌa aiꞌa atagi neꞌa uꞌa lageso nehaya nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnonaꞌmonanafa lagaemo apakesa afiꞌa fatago nehageno apakufamo alino katino neꞌapateya nofi vayapatiꞌmo maiꞌnone.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.