Mateus 22
Uare Bible (KSJ_WBT) vs AAI
1 Iesuꞌa hari idaidaḡa nu hina bare ḡoreziro,
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 “Badiꞌaꞌa zuhiꞌaziꞌetaꞌaꞌe kini ꞌahoga heuḡa. Aniꞌa ubuga veize hahu muiḡa haḡairo.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Ebu huziroteꞌe azaḡaniꞌa mui aroga veize tuḡure azaḡa zeḡe vaḡe tuḡuziro. Rehano zeꞌe aroga hezahiro.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Ebu aniꞌa tuḡure azaḡa ꞌahoga nu bare tuḡuzeꞌenaꞌa, ziro, 'Eḡeꞌa huzateꞌe azaḡaꞌe ꞌahige rae zoꞌi: Eḡeꞌa zae veize mui ruhibeha. Boromakau zu mani iga manadu ogomu niduꞌa ꞌai ruhibeha. Hahu muiḡa uꞌa aroꞌi.'
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Rehano ze teḡa riraro ebu zeḡe edeḡano onamiro. ꞌAhogaꞌe mebaḡa onamiro ebu ꞌahogaꞌe hadi vaḡi onamiro.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Ebu nuꞌe tuḡure azaḡa oboze teadu sausauziro ebu zimi ruziro.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Kiniꞌa eꞌe igirotene, ani maḡune rudaro. Ebu ani uti azaḡa tuḡuzadu gorugoru azaḡa eꞌe zimi hauḡiro zu neze zuni hufi haoniro.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Ebu ane tuḡure azaḡa huzadu ziro, 'E hahu muiḡa ꞌai ruhibe idaneha, rehano eḡeꞌa huziroteꞌe azaḡaꞌe arogaꞌe mene idaḡa.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Eꞌanoꞌo ibi boroboro onamadu horoziteꞌe azaḡa niduꞌa mui aroga veize huzoꞌi.'
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Ebu ane tuḡure azaḡaniꞌa ibi boroboro onamadu hidiroteꞌe azaḡa niduꞌa, manoḡa zu sauꞌa azaḡa niduꞌa nuꞌoziro ebu zamaze onamadu huziroteꞌe azaḡaniꞌa mui neḡa iri'avoniro.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Ebu kiniꞌa iꞌudo azaḡa ḡiazihi radu diuḡirotene, vaze ꞌahoganiꞌa hahu mui dabuaḡa mene vidaroteꞌe horoniro.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 ꞌOugadu aneꞌa ḡadiniro, ꞌEḡe nabudi, ḡaꞌe hahu dabuaḡa mene vidaneha. Nougenouge ꞌadi diuḡi areha?' Rehano ani ḡoere ꞌahoga mene reiro.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 ꞌOugadu kiniꞌa ane gau azaḡa ziro, 'Ani ꞌevoꞌa zu odaḡa batunadu enone uzaboḡano feune bunoꞌi. Ane eꞌea niaꞌuma zu ḡononeḡa atitiꞌuma.'”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Ḡonagano Iesuꞌa ziro, “Badiꞌaꞌa huziroteꞌe azaḡaꞌe ḡehaḡa, rehano ohotiroteꞌe azaḡaꞌe tahiḡa daꞌo.”
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Eꞌe madaḡano Farisea azaḡaniꞌa onamadu, “Iesuꞌa ḡoere veꞌoḡa ꞌahoga reine obone tiꞌuma,” rae ḡoꞌaniro.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Ebu zeꞌa zeḡe tahiꞌatahiꞌa zu kini Heroda mone azaḡaꞌe Iesu mazao tuḡuzadu niro, “Ihore vazeḡa, emeꞌe edeḡa, ḡaꞌe huga daꞌo ḡoereꞌohe zu Badiꞌa mone ibiḡa hugano ihozeꞌohe ebu vaze niduꞌa mazao mene inaheꞌenaꞌa, vaze uꞌano zamaḡo mene haganeꞌohe.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Eꞌanoꞌo ḡaꞌe nouge rae zamareꞌohe? Emeꞌe Roma kiniḡa mazao takesi haune, duduḡa ga mene?”
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Iesuꞌe zeḡe zamarone sauꞌa ederadu ziro, “Zaꞌe zama guhi azaḡa, nougadu eḡe tuhuheꞌohe?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Takesi hadiḡa ihohoꞌi.” Ze Roma hadiḡatiba mae harotene,
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 aneꞌa ḡadiziro, “Iniu viga zu iniu niḡaꞌe eꞌe rana mirihiro?”
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Zeḡeꞌa naenaeniro, “Aꞌe Roma kiniḡa viga zu niḡa.” Ebu aneꞌa ziro, “Tena Roma kiniḡa ḡauꞌe Roma kiniḡa hanoꞌi, u Badiꞌa ḡauꞌe Badiꞌa hanoꞌi.”
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Ze ani ḡoere igirotene zaguzagaro ebu ani muhinadu oname ḡouriro.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Eꞌe madaḡano Sadukea azaḡa nuꞌa Iesu vaḡe ariro. Sadukea azaḡaꞌe vazeꞌa runeonoꞌo mene bare ḡabodiꞌuma rae reiro. Zeḡeꞌa Iesu ḡadiniro,
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 “Ihore vazeḡa, Moseꞌa goro ḡoeꞌa ꞌahoga ꞌahige rae mirihiro, 'Ohoze ꞌahoganiꞌa rudanadu ani inugaꞌe ubuga ꞌoꞌoꞌa reine, ohoze negoḡaniꞌa ḡozobaḡa teite hahuriꞌuma, ebu ubuga furenadu ubuganiꞌa rune negoḡa ehaꞌa meꞌuma.'
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Tena hari ꞌahi zamaroꞌi. Negoḡa niduꞌa fuꞌo aheu fareꞌa radiunu. Ibiꞌaniꞌa hahuriro ebu ubuga oꞌoꞌa rudaro. ꞌOugadu negoḡa aheuḡaniꞌa ḡozobaḡa teite hahuriro.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Rehano ane zuni ubuga oꞌoꞌa rudaro, ebu negoḡa uḡiduḡa onamo fuꞌo aheu fare mazao ꞌuguḡaniꞌa idane fureraro.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Ḡonagano ḡozoba eꞌe zuni rudaro.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Tena runeonoꞌo bare ḡaboditeꞌe madaḡano roḡae aꞌe iniu inuga reꞌuma? Mazaḡa ohoze niduꞌa fuꞌo aheu fareꞌa ani teite hahuriro.”
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Iesuꞌa naenaeziro, “Zaꞌa zamareꞌetaꞌaꞌe veꞌoḡa, mazaḡa zaꞌe Buka Zaḡoḡa ga Badiꞌa gigiꞌaḡa moneo aḡuꞌa.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Runeonoꞌo bare ḡaboditeꞌe madaḡanoꞌe ohoze zu roḡaeꞌe mene hahuriꞌuma. Zeꞌe tuḡure viga adureo teigiꞌuma.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Rune azaḡaniꞌa bare ḡabodeꞌeteꞌe moneo, Badiꞌaꞌa reiroteꞌe ḡoeꞌa zaeꞌa mene meꞌodirohe? Aneꞌa ꞌahige rae reiro,
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 'Eꞌe Aberahamo Badiꞌa, Isako Badiꞌa zu Iakobo Badiꞌa.' Badiꞌaꞌe mene rune azaḡa Badiꞌa, rehano ḡabone azaḡa Badiꞌa.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Vaze ḡuḡuvaḡaniꞌa Iesu ihoreḡa ḡoeꞌa igirotene, zaguzagaro.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Ebu Farisea azaḡaniꞌa Iesuꞌa Sadukea azaḡa ḡadimu naenaenadu hebeze ꞌuiroteꞌe hariḡa igirotene, tibano nuꞌoraro.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Ebu zeḡe boꞌaḡano Mose goro ḡoeꞌa ihozeꞌeteꞌe vazeḡa ꞌahoganiꞌa Iesu tuhune nurihi radu ḡadiniro,
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 “Ihore vazeḡa, Mose goro ḡoeꞌa niduꞌa zamaḡano noꞌe goro ḡoeꞌaꞌe ḡihiꞌa hune?”
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Iesuꞌa naenaeniro, “Goro ḡoeꞌa ḡihiꞌa huneꞌe ꞌahi eꞌe: 'Zuhiꞌa Boro ḡae Badiꞌa zamaḡo niduꞌa hina, vineḡo niduꞌa hina zu zamaroneḡo niduꞌa hina zamare borofoꞌi.'
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Aꞌe goro ḡoeꞌa ibiꞌa zu ḡihiꞌa hune.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Goro ḡoeꞌa ḡihiꞌa hune aheuḡa zuni eꞌe heuḡa: 'Ḡa ḡae bare zamare borofeꞌeteꞌe teige, nabugo zuni zamare borofoꞌi.'
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Mose goro ḡoeꞌa niduꞌa ebu peroveta azaḡaniꞌa ihoziroteꞌe ḡoeꞌa niduꞌaꞌe goro ḡoeꞌa aheu eꞌe rana ohoniro.”
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Farisea azaḡaniꞌa nuꞌoraroteꞌe zamaḡano Iesuꞌa ḡadiziro,
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 “Zaꞌe Keriso moneo nouge rae zamareꞌohe? Aniꞌe iniu mariga?” Zeḡeꞌa naenaeniro, “Aniꞌe Davida mariga.”
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Iesuꞌa ziro, “Tena nougadu Davidaꞌe Vine Zaḡoḡaniꞌa ihonadu Keriso mazao Zuhiꞌa Boro rae huniro? Aniꞌe ꞌahige rae reiro,
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 — ausente —
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Davidaꞌa Keriso mazao Zuhiꞌa Boro rae huniro. Tena Kerisoꞌe nougenouge Davida mariga reꞌuma?”
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Ebu vazeni ꞌahoga zuni Iesu mene naenaeniro. Eꞌe enogano vazeni ꞌahoganiꞌa Iesu mene bare ḡadiniro.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.