Lucas 24
Uare Bible (KSJ_WBT) vs AAI
1 Fura oherebau uzeuze, roḡaeroḡaeꞌe zeꞌa ruhibiroteꞌe muravaḡa hohoḡa madu idu onamiro.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Ze feurirotene, idu ꞌuiroteꞌe hadiḡa boro kiune vaḡinoga horoniro.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Ebu ze diuḡirotene, Zuhiꞌa Boro Iesu ahiri mene horoniro.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 ꞌOugadu zamare ꞌadaꞌadiroteꞌea, ohoze aheuꞌa tabara zeḡe babaḡano edaro. Zeꞌe dabua vazavazahoḡa vidaro.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Ebu roḡaeroḡaeꞌa rihau rudanadu ubumaze rahao ḡuḡuriro. Rehano ohoze aheuꞌa ziro, “Za nougadu ḡabone vazeḡa rune azaḡa boꞌaḡano vaḡeꞌohe?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ani ꞌahao ꞌoꞌoꞌa, rehano bare ḡabode iḡuneha. Aniꞌa Galilea habaꞌano zae teite radiunutene, nagini ziroteꞌe zamaroꞌi.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Aniꞌa ꞌahige rae reiro, 'Vaze Ubugaꞌe haḡai sauꞌa azaḡa ꞌevoreo riꞌini huniꞌuma ebu satauroniꞌuma, rehano mada uḡiduḡano bare ḡabode iḡuniꞌuma.'”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 ꞌOuge reirotene, roḡaeroḡaeꞌa Iesuꞌa reiroteꞌe ḡoeꞌa zamariro.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Ze iduonoꞌo baradu zeḡe mazao naginiꞌa fureraroteꞌe niduꞌa Iesu tahiꞌa gaubanana tiba fare zu vaze niduꞌa ziro.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Idu onamiroteꞌe roḡaeḡaroḡaeḡaꞌe Magadala roḡaeḡa Maria, Ioana, Iakobo viꞌa Maria ebu roḡae nunu. Zeꞌe naginiꞌa fureraroteꞌe apostolo azaḡa ziro.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Rehano apostolo azaḡaꞌe zeḡe ḡoereꞌe ḡiriho hariḡa radu mene mae ḡihiniro.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 U Peteroꞌe iḡunadu idu dure onamiro. Ebu aniꞌa ḡuḡuradu idu zamaḡa ḡianirotene, Iesu ahiri ꞌumiroteꞌe dabuaḡa daꞌo deꞌea radoga horoniro. Ebu ani naginiꞌa fureraroteꞌe zamare ꞌadaꞌadeꞌenaꞌa, neḡa bare onamiro.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Eꞌe madaḡano Iesu hegoteꞌeteꞌe azaḡa boꞌaḡano vaze aheuꞌa Emausa neḡa onamiro. Eꞌe neḡa faḡaꞌe Ierusalemaonoꞌo gaubanana tiba fare kilomita.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Zeꞌe naginiꞌa fureraroteꞌe niduꞌa moneo ḡoretitinu.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Zeḡeꞌa ḡoꞌane onameꞌeteꞌe zamaḡano, Iesuꞌa zeḡe uhiḡa aradu zeḡe teite onamiro.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Ze ani horoniro rehano, aꞌe Iesu rae mene ederiro, mazaḡa ubumaze ꞌuadu ze ani mene ederiro.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Iesuꞌa ḡadiziro, “Zaꞌe onameꞌenaꞌa, nagini ḡoꞌaneꞌohe?” Ebu zamazeꞌa areꞌenaꞌa, ze tue edaro.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Zeḡe boꞌaḡano vaze ꞌahoga, niḡa Kuleopaꞌa niro, “Mada nu zamaḡano Ierusalemao naginiꞌa fureranataꞌaꞌe vaze niduꞌa edeḡa. Ḡaꞌe eꞌea radiunu rehano, ḡae daꞌo aḡuꞌahe?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Iesuꞌa ḡadiziro, “Naginiꞌa fureraneha?” Ze naenaeniro, “Aꞌe Nazareta vazeḡa Iesu hariḡa. Aniꞌe Badiꞌa zu vaze niduꞌa zamao haḡai gigiꞌaḡa haḡainuteꞌe zu ḡoere gigiꞌaḡa haraminuteꞌe peroveta vazeḡa.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Rehano dibuꞌo vazeḡa ḡihiꞌaḡaḡihiꞌaḡa zu vaze ibitoziꞌeteꞌe azaḡaniꞌa Iesu runeo tuḡuniꞌuma radu satauroniro.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Eme aniꞌe Isaraela azaḡa agireze mazaonoꞌo bohaze buziteꞌe vazeḡa rae mae ḡihiniro. Mene eꞌe daꞌo, izidi Iesu rudaroteꞌe madaḡa enogano mada uḡidu maha,
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 ebu emeḡe boꞌaḡano roḡae nuꞌa emeḡe mae zaguzagufeha. Ze izidi oherebau uzeuze idu onameha,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 rehano Iesu ahiꞌa mene horoneha. Ebu ze bare aradu ꞌahige rae raha, 'Tuḡure viga nuꞌa fureranadu Iesuꞌe bare ḡabodeha rae raha.'
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Eꞌanoꞌo emeḡe boꞌaḡano vaze nuꞌa idu onamatene, roḡaeroḡaeꞌa rateꞌe teige horoneha, ebu zeḡe zuni Iesu ahiꞌaꞌe mene horoneha.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Iesuꞌa ziro, “Zaꞌe kauriḡa. Za peroveta azaḡaniꞌa reiroteꞌe ḡoeꞌa niduꞌa ufeta negane mae ḡihineꞌohe.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Peroveta azaḡaniꞌa reiroteꞌe teige, Kerisoꞌe ꞌouge aduga meꞌuma ebu hena ane haba ḡihiꞌa hune diuḡiꞌuma.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ebu Iesuꞌa Moseonoꞌo onamo peroveta azaḡa niduꞌa ani moneo Buka Zaḡoḡa niduꞌa zamaḡano nagini mirihiroteꞌe faine ihoziro.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Ze Emausa neḡa hanitirotene, Iesuꞌe ꞌize ibio onameꞌeteꞌe teigiro.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 ꞌOugadu ze Iesu ḡihau uminiro, “Ḡoravaraneha zu madaꞌe hauḡeha. Emeḡe ne onamadu bazihi.” Eꞌanoꞌo Iesuꞌa zeḡe neo bazi onamiro.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Aniꞌa zeḡe teite ogomu atihi radu ehorirotene, ꞌuvahu odoga madu Badiꞌa mazao kuraro ebu vahege ziniro.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 ꞌOugirotene, ubumazeꞌa bohatanadu aniꞌe Iesu rae ederiro. Rehano zeḡe mazaonoꞌo aniꞌa dauḡiro.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Ebu ze ḡoretitiro, “Aneꞌa ibio eme teite ḡoerateꞌe zu Buka Zaḡoḡa huga ihofateꞌe zamaḡano zamafeꞌa matuꞌe rudaneha!”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Ebu ze zogone iḡunadu Ierusalema bare itiro, ebu eꞌea Iesu tahiꞌa gaubanana tiba fare zu zeḡe teite radiunuteꞌe azaḡaniꞌa nuꞌoru tiburaroteꞌe horoziro.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Zeꞌa ꞌahige rae reiro, “Hube hune Iesuꞌa bare ḡabodeha ebu Simonamazao fureraneha!”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 ꞌOugadu vaze aheu eꞌeꞌa zuni Emausa ibiḡano zeḡe mazao naginiꞌa fureraroteꞌe ihoziro, zu Iesuꞌa ꞌuvahu odoga vahegirotene aniꞌe Iesu rae ederiroteꞌe hariḡa meꞌodoziniro.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Ze harize meꞌodeꞌeteꞌea, Iesu aneꞌa bare zeḡe boꞌaḡano edaro ebu ziro, “Zama roḡeḡaꞌe zae teite radoꞌi.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Rehano zeꞌe zaguzagaro zu rihau rudaro, mazaḡa ze ane vine horoneꞌohe rae zamariro.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Iesuꞌa ziro, “Zaꞌe nougadu rihauꞌohe? Nougadu zamare doudeꞌohe?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Eḡe ꞌevore zu oda ḡianoꞌi. ꞌAhiꞌe eḡe! Obohoꞌi zu ḡiahoꞌi. Vineꞌe modare zu isine oꞌoꞌa, rehano za horoheꞌeteꞌe teige, eꞌe modareheta zu isineheta.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Aniꞌa ꞌouge radu ꞌevoꞌa zu odaḡa ihoziro.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Rehano ze matuꞌe rudaroteꞌe zu zaguzagaroteꞌe uꞌano, ꞌize Iesu ḡoere mene mae ḡihiniro. Ebu Iesuꞌa ḡadiziro, “Zae mazao ogomu nu eꞌehe?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 ꞌOugadu ze ḡozone kiroḡa tiba haro.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Ebu aniꞌa madu zeḡe zamao aro.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Ebu Iesuꞌa ziro, “Eḡeꞌa zae teite radiunuteꞌe madaḡano ꞌahige rae ziro, 'Mose goro ḡoeꞌa, peroveta azaḡa buka zu Salamo bukaḡa zamaḡano eḡe moneo mirihiroteꞌe ḡoeꞌa niduꞌa hube hune hudaꞌuma.'”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ebu Iesuꞌa ze Buka Zaḡoḡa huga ederoga veize zamaze bohaniro.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Ebu aniꞌa ziro, “Buka Zaḡoḡano ꞌahige rae mirihiro, 'Kerisoꞌe aduga hidiꞌuma, ebu mada uḡiduḡano rune azaḡa boꞌaḡano bare ḡabodiꞌuma.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Ebu Keriso niḡano vaze haḡaiḡa sauꞌa rae modeꞌeteꞌe hariḡa manoḡaꞌe Ierusalemaonoꞌo onamo habaꞌahabaꞌa niduꞌa zamaḡano haramiꞌuma.'
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Zaꞌe eꞌeguḡa niduꞌa hudaroteꞌe horoneha, eꞌanoꞌo zaeꞌa vaze niduꞌa mazao eḡe hari manoḡa haramiꞌuma.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Ḡiꞌanoꞌi, eḡe Mamaꞌa ḡoitoriroteꞌe Vine Zaḡoḡa eḡeꞌa zae mazao tuḡuniꞌuma. Eꞌanoꞌo Ierusalema zamaḡano guhiu radoꞌi, onamo adureonoꞌo areꞌeteꞌe gigiꞌaḡaniꞌa zae iri'avoziꞌuma.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Ebu Iesuꞌa ze tutuzadu Betania neḡa uhiḡa onamiro. Ebu ꞌevoꞌa ḡihinadu zeḡe veize kuraro.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Aniꞌa zeḡe veize kurauꞌenaꞌa ze muhiziro, ebu ani adure ḡoha mae ḡihine itiro.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Ebu ze Iesu mazao kuraro zu matuꞌuzeta Ierusalema bare onamiro.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Ebu ze Badiꞌa niguneꞌenaꞌa, iḡaiḡa kuru neḡano radiunu.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.