Atos 28

Uare Bible (KSJ_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Emeḡe niduꞌa ḡaboga gabao tirirotene, aꞌe Melite ꞌumuḡa rae ederiro.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 ꞌUmu eꞌe azaḡaniꞌa eme faifaine danafiro. Iruguꞌa ruꞌaro ebu nahuneꞌa biaro ꞌahine, ze mae ḡihifeꞌenaꞌa, ire rabibofiro.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 U Pauloꞌe ire sinuḡa ḡuraꞌe madu ire roga rana mae tiꞌenogano, Zarama ire gigiꞌaniꞌa giginadu ire sinuḡanonoꞌo veore buaro ebu Paulo ꞌevoꞌano vihone giganiro.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Ebu ꞌumu eꞌe azaḡaniꞌa mohe eꞌe Paulo ꞌevoreo ḡiruḡiranoga horonirotene, ze neneḡaniro, “Vaze ꞌahiꞌe hezoꞌe gorugoru vazeḡa. Ani davarao mene hunuhuneha rehano, eꞌe naeḡa hauꞌeteꞌe badiꞌaḡaꞌe aneꞌa ḡabode radoga mene urateha.”
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Rehano Pauloꞌa mohe ire roga rana itine modiro ebu sauꞌani ꞌahoga mene hidiro.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Zeꞌa Pauloꞌe ꞌahiꞌaniꞌa miniꞌuma ga zogone higau bauradu rudaꞌuma rae zamareꞌenaꞌa, ḡiane radiro. Ze faḡa hune ꞌouge ḡiane radiro, rehano ḡauni ꞌahoga ani mazao mene furerarotene, ze nufe zamaradu ꞌahige rae reiro, “Aniꞌe badiꞌa ꞌahoga!”
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 ꞌUmu eꞌe zuhiꞌaḡa, niḡa Pobelio, ane habaꞌe uhiḡano eꞌe. Aniꞌa eme hufadu neḡano tutufe zoufiro ebu mada uḡidu taufiro.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 U Pobelio mogaꞌe uginadu evaneo baze radiunu. Ani ahiriꞌe gigiꞌa bagaḡa zu ru sororinu. Eꞌanoꞌo Pauloꞌa diuḡe ḡianadu kuraro ebu ꞌevoꞌa ane rana teadu fainiro.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 ꞌUguḡaniꞌa furerarotene, ugi azaḡa ꞌumu eꞌea radiunuteꞌe niduꞌa Paulo vaḡe aradu aneꞌa faiziro.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Ebu ze nigufeꞌenaꞌa, ḡahunone ḡehaḡa rifiro. Ebu eꞌe ꞌumuḡanonoꞌo ruhau vaḡinihi reirotene, ze emeḡe ragavo veize ferefeꞌeteꞌe toheḡa ḡehaḡa rifiro.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Eme bato uḡidu eꞌe ꞌumuḡano radiroteꞌe enogano, ḡasi ꞌahogano tiradu eꞌe habaꞌa mode iḡuniro. Eꞌe ḡasiḡaꞌe nahune madaḡaniꞌa hauḡoga veize Melite ꞌumuḡano guhiu radiro. Aꞌe Alesanderia ne ḡasiḡa, niḡaꞌe Badiꞌa Atoꞌa.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Eme ruhau onamo Surakusao hebetadu mada uḡidu eꞌea radiro.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Ebu hena onamo Regionio hebetiro. Ebu mada tiba radirotene, ariroteꞌe ibiḡa ḡaruganonoꞌo zavaraꞌa ariro ꞌahine, eme ruhau onamadu mada aheuḡano Puteoli toḡatoḡao feuriro.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Eꞌea fieꞌeteꞌe azaḡa nu hidirotene ze emeḡe hufadu zeḡe teite fura tiba radiro. Eꞌe enogano, eme gabao onamadu Roma habaꞌano feuriro.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Roma zamaḡano fieꞌeteꞌe azaḡaꞌe emeḡe hariḡa igiro. Ebu haofe aradu vaze nuꞌe Apia serosero habaꞌano zu nuꞌe Iꞌudo Neḡa Uḡidurae huneꞌeteꞌe neḡano hidititiro. Pauloꞌa horozirotene, Badiꞌa mazao manoḡa tauḡi rae reiro ebu zamaḡaniꞌa inariro.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Eme Romao feurirotene, Pauloꞌe tuḡunadu ane daꞌo ne ꞌahogano radiro. Ebu uti vazeḡa ꞌahoganiꞌa daꞌo Paulo ḡiane radiro.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Ebu mada uḡidu enogano, Pauloꞌa Iuda azaḡa ibitoziꞌeteꞌe azaḡa ane neo huze nuꞌoziro. Zeḡeꞌa nuꞌorarotene, Pauloꞌa ziro, “Nego nabudi, e emeḡe nabudi mene sausauzinu zu vouḡafe haḡai mene heꞌeheꞌeninu. Rehano Iuda azaḡaniꞌa Ierusalemao obohe teadu Roma azaḡa ꞌevoreo riꞌihiro.
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Roma azaḡaniꞌa ḡadihiro rehano, ze ura tuḡuhe buhihi reiro, mazaḡa runeo tuḡuhiꞌuma haḡaiḡa sauꞌa mene horoniro.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Rehano Iuda azaḡaniꞌa mene uratiro ꞌahine, eꞌe ibi ꞌahoga oꞌoꞌa radu Roma kiniḡaniꞌa kotahoga veize umidiro. Rehano e eḡe ḡoere ḡumu azaḡa ꞌutihi rae mene reiro.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Eꞌe uꞌano, e za ḡiazadu ḡorezoga veize huzeha. Isaraela azaḡaniꞌa guhine arinuteꞌe vazeḡa uꞌano, eꞌe ḡuꞌa neḡano radiuꞌohe.”
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Ebu ze naenaeniro, “Emeꞌe Iudea habaꞌanonoꞌo ḡae moneo soꞌani ꞌahoga mene meiro. Ebu vazeni ꞌahoga Iudea habaꞌanonoꞌo feuri ariroteꞌeꞌa ḡae moneo sauꞌani ꞌahoga mene rae fureniro zu mene meꞌodiro.
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Rehano eme ḡaꞌa nouge reihi raꞌeteꞌe igihi raꞌohe. Mazaḡa eme edeḡa, haba niduꞌa zamaḡano vaze niduꞌa ḡae mone azaḡa hezahoziniꞌohe.”
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Ebu ze Paulo teite bare nuꞌoranoga veize mada ꞌahoga ohoniro. Eꞌe madaḡa meirotene, Iuda azaḡa ufeta ḡehaḡaniꞌa aradu bare ane radone habaꞌano nuꞌoraro. Pauloꞌe oherebauonoꞌo onamo ḡorava, Badiꞌaꞌa zuhiꞌaziꞌeteꞌe moneo rae furenoziniro. Ebu Mose goro ḡoeꞌa zu peroveta azaḡa buka zamaḡanonoꞌo Iesu hariḡa harameꞌenaꞌa, ze Iesu mae ḡihinoga veize inare ḡoreziro.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Vaze nuꞌe Paulo ḡoere mae ḡihiniro, u nuꞌe mene mae ḡihiniro.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Ze zeḡe boꞌaḡano zamaze mene tiba radu iḡunihi reirotene, Pauloꞌa ꞌahige rae ziro, “Vine Zaḡoḡaniꞌa peroveta vazeḡa Isaiaonoꞌo vouḡaze ziroteꞌe ḡoeꞌaꞌe huga. Aniꞌa ꞌahige rae reiro,
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 — ausente —
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 — ausente —
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Eꞌanoꞌo zaeꞌa ederoga veize ḡoere ꞌahi ziꞌohe. Badiꞌaꞌa ḡabone ziniꞌeteꞌe hariḡaꞌe Iuda mene azaḡa mazao zuni rae fureniro, ebu ze eꞌe hariḡa mae ḡihiniꞌuma.”
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 — ausente —
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pauloꞌe muri aheu niduga ꞌize ḡuꞌa neḡano radiunu. Ḡuꞌa neḡa aꞌe aneꞌa naeḡa haḡaeꞌeteꞌe neḡa, ebu iniu ane vaḡe areꞌeteꞌe azaḡa niduꞌa mae ḡihizinu.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Pauloꞌe mene rihauꞌenaꞌa, Badiꞌaꞌa zuhiꞌaziꞌeteꞌe moneo haraminu, zu Zuhiꞌa Boro Iesu Keriso moneo ihozinu. Ebu vazeni ꞌahoganiꞌa zuni mene gararoharo.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.