Atos 16
Uare Bible (KSJ_WBT) vs AAI
1 Eꞌe enogano Pauloꞌa Derebe ebu Lusitera onamiro. Eꞌea Iesu mazao fieꞌeteꞌe vazeḡa ꞌahoga, niḡa Timoteoꞌa radiunu. Ani viꞌaꞌe Iuda roḡaeḡa, ebu ani Iesu mazao firo. Ebu mogaꞌe Giriki vazeḡa.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Lusitera zu Ikonio ekalesia azaḡaꞌe Timoteo niguniro.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pauloꞌe Timoteoꞌa zeḡe teite onamoga uratiro. Rehano eꞌe habaꞌano Iuda azaḡa niduꞌaꞌe Timoteo mogaꞌe Giriki vazeḡa rae ederiro ꞌahine, Pauloꞌa Timoteo ahiꞌa rana iḡuri haḡairo.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Ebu ze neḡaneḡa ragave onameꞌenaꞌa, Ierusalemao apostolo azaḡa zu ekalesia ibitoziꞌeteꞌe azaḡaniꞌa ḡoere idaniroteꞌe goroḡa ḡoeꞌa ne nunu azaḡa zuni hegotifine ihoziro.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Eꞌanoꞌo ekalesia azaḡaꞌe fieꞌeteꞌe moneo inarinu ebu mada niduꞌa ḡeharaunu.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Vine Zaḡoḡaniꞌa Paulo zu ani ḡatiniroteꞌe azaḡaniꞌa Asia habaꞌano haramoga garariro, eꞌanoꞌo ze Ferigia zu Galatia habaꞌa onamiro.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Ze Musia habaꞌa hanitadu Bitunia habaꞌa onamihi reiro, rehano Iesu Vine Zaḡoḡaniꞌa garariro.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Eꞌanoꞌo ze Musia habaꞌa zogoradu Toroa ovoiro.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Eꞌe oheꞌano Pauloꞌa ahiri raꞌaga iḡunaḡa horoniro. Eꞌe zamaḡano Makedonia vazeḡa ꞌahoganiꞌa edanadu uminiro, “Makedonia habaꞌa fare aradu emeḡe danafoꞌi!”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Pauloꞌa ahiri raꞌaga iḡunaḡa eꞌe horoniroteꞌe enogano, eme Makedonia habaꞌa onamoga veize ḡarihe ruhibiro, mazaḡa Makedonia azaḡa mazao hari manoḡa haramoga veize Badiꞌaꞌa emeḡe tuḡufeꞌohe rae zamariro.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Eme Toroaonoꞌo ḡasi hina roḡoroḡe Samotarake ꞌumuḡa ruhau onamiro. Ebu irarirotene, Neapoli toḡatoḡa ruhau onamiro.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ebu hena Filipo onamiro. Filipoꞌe Makedonia habaꞌa zamaḡano ne boro bagaḡa, zu Roma azaḡa ḡehaḡaniꞌa eꞌea radiunu. Eme zuni mada nu eꞌea radiro.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Bana Madaḡano eme Filipo neḡa ḡabiꞌa enoga buanadu vu onamiro, mazaḡa Iuda azaḡaniꞌa nuꞌoranadu kurauꞌeteꞌe habaꞌa ꞌahoga horoniꞌuma gaogi rae zamariro. Ebu eꞌea ehoradu nuꞌora ariroteꞌe roḡaeḡaroḡaeḡa ḡadahe ḡoreziro.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Zeḡe boꞌaḡano roḡae ꞌahoga, niḡa Ludiꞌaꞌa radiro. Aniꞌe ne boro ꞌahoga, Tuatira roḡaeḡa ebu dabua kanaḡa seroneꞌeteꞌe gauḡa boro haḡainu. Ani zuni Badiꞌa mazao kuraunuteꞌe roḡaeḡa. Zuhiꞌa Boroꞌa zamaḡa bohanadu ani Paulo ḡoere faifaine abitiro.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Ebu Ludia zu ane teite ne tibano radiuꞌeteꞌe azaḡaniꞌa babatiso meiroteꞌe enogano, aniꞌa umifiro, “Za eꞌe Zuhiꞌa Boro mazao fieꞌeteꞌe roḡaeḡa rae zamaroꞌidene, eḡe ne aradu eꞌea radoꞌi.” Ebu ani teꞌoteꞌofadu ane ne zamafe onamiro.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Mada ꞌahogano eme kuru habaꞌa onameꞌeteꞌea, tuḡure roḡaeḡa nogobaḡa ꞌahoga hidiro. Aniꞌe vine sauꞌaniꞌa ane zamao radadu zama moneo naginiꞌa fureratiteꞌe rae fureniro. Aniꞌe ꞌouge haḡaeꞌenaꞌa, ane zuhiꞌa azaḡa veize hadi boro haḡainu.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Aniꞌa Paulo zu emeḡe hegoteꞌenaꞌa, ḡihau ḡoeriro, “ꞌAhi duḡuruꞌe Hitaga Hune Badiꞌaḡa tuḡure azaḡa! Zeꞌe ḡabone hideꞌeteꞌe ibiḡa moneo rae fureneꞌohe.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Ani mada ḡehaḡa ꞌouge haḡairotene, Pauloꞌe eꞌe egoga fuḡoniro. Eꞌanoꞌo tehadu roḡae eꞌe zamao vine sauꞌa niro, “Iesu Keriso niḡano eḡeꞌa ḡaꞌohe, roḡae ꞌahi mazaonoꞌo buanoꞌi!” ꞌOuge reirotene, vine sauꞌaniꞌa roḡae eꞌe mazaonoꞌo buaro.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Tuḡure roḡaeḡa nogobaḡa zuhiꞌa azaḡaꞌe ani zeḡe veize hadi haḡaoga mene idararotaꞌaꞌe ederiro. Eꞌanoꞌo Paulo zu Silasi oboze teadu gavamani azaḡaniꞌa kotazoga veize ne hunio ahase onamiro.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Ze Roma gavamani azaḡa vaḡe tutuze onamadu ziro, “ꞌAhi duḡuruꞌe Iuda azaḡa. Zeꞌe emeḡe ne azaḡa zamaze ḡunuḡununeꞌohe.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Zeḡe ihoreꞌe emeḡe goro agirohauꞌohe, eꞌanoꞌo eme, Roma azaḡaꞌe eꞌe mae ḡihinoga zu haḡaogaꞌe mene idaḡa!”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Ebu vaze ḡuḡuvaḡaniꞌa Paulo zu Silasi agiroziꞌeteꞌe azaḡa teite ꞌauḡiro. ꞌOugirotene, gavamani azaḡaniꞌa zeḡe uti azaḡa tuḡuzadu ꞌahige rae ziro, “Paulo zu Silasi dabuaze zigi vaḡinoꞌi ebu somori hina bouzoꞌi.”
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Uti azaḡaniꞌa zeḡe bouze sausauziroteꞌe enogano, ḡuꞌa neḡano ohoziro ebu ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡa niro, “Faine ḡiaze radoꞌi!”
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡaꞌe eꞌe ḡoeꞌa egadu ḡuꞌa neḡa zamaḡa huneo ohoziro, ebu ire aduga hoꞌogano odaze veonadu ꞌufuze modiro.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ohe nema Paulo ebu Silasiꞌe kurau radiro zu bada maꞌenaꞌa, Badiꞌa niguniro. Ebu ḡuꞌa azaḡaniꞌa abitoziniꞌenaꞌa radiro.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Eꞌe madaḡano habaꞌa tabara ḡihau hagaradu ḡuꞌa neḡa ohoniroteꞌe habaꞌa zuni hagariro. Ebu ḡuꞌa neḡa ibihetaḡa niduꞌa bohataro, ebu ḡuꞌa azaḡa ꞌufuziroteꞌe auri adiriḡa niduꞌa butau buaro.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡaniꞌa evatadu ḡuꞌa neḡa ibihetaḡaniꞌa bohatanoga horoniro. ꞌOugirotene, kariḡa hizi madu aneꞌa bare ḡounihi reiro, mazaḡa ani ḡuꞌa azaḡa niduꞌa feraneha rae zamariro.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Rehano Pauloꞌa ḡihau huaro, “Ḡa ḡaeꞌa bare ago sausauꞌoꞌi! Emeḡe niduꞌa ꞌada!”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡaꞌe ihure umidadu meiro ebu ḡuꞌa neḡa dure diuḡiro. Ebu rereruꞌenaꞌa, Paulo zu Silasi zamao ḡuḡuriro.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Ebu aneꞌa ze ḡuꞌa neḡanonoꞌo mae buzadu ḡadiziro, “Vaze boroboro, e nougine ḡabone hidiꞌuma?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Zeḡeꞌa naenaeniro, “Zuhiꞌa Boro Iesu mazao fioꞌi. ꞌOugine, ḡa zu ḡae neo radiuꞌeteꞌe azaḡaꞌe ḡabone hidiꞌuma.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Ebu ze ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡa zu ane neo radiuꞌeteꞌe azaḡa niduꞌa mazao Zuhiꞌa Boro ḡoere rae fureniro.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Ebu eꞌe oheꞌano ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡaniꞌa Paulo zu Silasi tutuze onamadu bouziroteꞌe iḡuꞌa vuzuꞌoziniro. Ebu ani zu ane neo radiuꞌeteꞌe azaḡa niduꞌa zogone babatiso meiro.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Ebu ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡaniꞌa ane ne tutuze onamadu ogomu ziniro. Ani ebu ane teite ne tibano radiuꞌeteꞌe azaḡa niduꞌa Badiꞌa mazao firoteꞌe uꞌano, ze matuꞌe rudaro.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Irarirotene, gavamani azaḡaniꞌa zeḡe gau azaḡaꞌe ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe vazeḡa vaḡe tuḡuzadu niro, “Eꞌe azaḡa tuḡuze buzoꞌi.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Ebu ḡuꞌa neḡa ḡiane radiuꞌeteꞌe uti vazeḡaniꞌa Paulo niro, “Gavamani azaḡaniꞌa zae tuḡuze buzoga veize ḡoere tuḡureha. Eꞌanoꞌo izidi buanadu zama roḡeḡano onamoꞌi.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Rehano Pauloꞌa gavamani gau azaḡa ziro, “Emeꞌe Roma mone azaḡa. Rehano ze emeꞌe kotao mene ohofadu hunio boufeha ebu ḡuꞌa neḡano ohofeha. Ebu izidi zeꞌe eme sifu tuḡufe bufihi raꞌohe. Aꞌe mene idaḡa! Zeḡe huneꞌa aradu tuḡufe bufiꞌuma.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Gavamani gau azaḡaniꞌa onamadu Paulo ḡoere gavamani azaḡa ihozirotene, ze Paulo zu Silasiꞌe Roma mone azaḡa rae ederadu rihau rudaro.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Eꞌanoꞌo gavamani azaḡaꞌe zeḡe vaḡe onamadu zeḡe haḡai sauꞌa rae modoga veize umiziro. Ebu gavamani azaḡaniꞌa ḡuꞌa neḡanonoꞌo zamaze buzadu ze Filipo mode iḡunoga umiziro.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Ebu Paulo zu Silasiꞌe ḡuꞌa neḡanonoꞌo buarotene, Ludia ne onamiro. Eꞌea fieꞌeteꞌe azaḡa hidadu inara ḡoeꞌa ziro ebu Filipo mode iḡuniro.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.