Atos 13
Uare Bible (KSJ_WBT) vs AAI
1 Antioka ekalesiaḡa zamaḡano peroveta azaḡa zu ihore azaḡaꞌe eꞌe. Nizeꞌe Banabasi, Simeona (niḡa ꞌahogaꞌe Nigera), Kurene vazeḡa niḡa Lukio, ebu Manaena (aniꞌe kini Heroda Antipa teite bororaroteꞌe vazeḡa), ebu Saulo.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Ze ogomu moneo zaḡozaḡeꞌenaꞌa, Zuhiꞌa Boro mazao kurau radiuꞌeteꞌe zamaḡano Vine Zaḡoḡaniꞌa ziro, “Banabasi zu Sauloꞌe eḡe veize avo ohozoꞌi. E zeꞌe eḡe gau haḡaifine ohotiro.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Eꞌanoꞌo ze ogomu moneo zaḡozaḡeꞌenaꞌa kuraroteꞌe enogano, ꞌevoreze Banabasi zu Saulo rana teadu kuraro ebu hena tuḡuze onamiro.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Paulo zu Banabasiꞌe Vine Zaḡoḡaniꞌa tuḡuzadu Seleukia toḡatoḡa ovoiro, ebu eꞌeanoꞌo ḡasi hina Kupuro ꞌumuḡa ruhau fariro.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Ebu Salamio feurirotene, Iuda azaḡa nuꞌonuꞌo neḡaneḡa diuḡadu Badiꞌa ḡoere haramiro. Ioanezuni zeḡe danazoga veize ḡatiziro.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Ze eꞌe ꞌumuḡano ne niduꞌa ragave onamo Pafoo feuriro. Eꞌea Iuda vazeḡa ꞌahoga, niḡa Bari-Iesuhidiro. Aniꞌe nabone zu ḡuriro peroveta vazeḡa.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Ani eꞌe ꞌumuḡa gavanaḡa teite vazete radiunu. Gavana vazeḡa niḡaꞌe Seregio Paulo. Ani vaze huhuzaḡa radu Badiꞌa ḡoere egoga veize Banabasi zu Saulo huze ariro.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Rehano Eluma rae huneꞌeteꞌe nabone vazeḡa eꞌeꞌa Banabasi zu Saulo ḡoere ꞌuihi radu ḡunuḡunuziro, mazaḡa ani gavana vazeḡaniꞌa Iesu mazao fioga mene uratiro.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Eꞌanoꞌo Paulo rae huneꞌeteꞌe vazeḡa, Sauloꞌe Vine Zaḡoḡaniꞌa iriꞌavonadu Eluma ḡiane runeꞌenaꞌa, ꞌahige rae reiro,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 “Ḡaꞌe Satani ubuga zu haḡai duduḡa niduꞌa agirohauꞌeteꞌe vazeḡa. Sauꞌa zu soꞌosoꞌo haḡaiḡaniꞌa ḡae zama iriꞌavoniro. Zuhiꞌa Boro ibi duduḡa beꞌoneꞌeteꞌe haḡaiḡa modoꞌi!
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Izidi Zuhiꞌa Boroꞌa ꞌevoꞌa gigiꞌa hina aduga ḡanadu ḡaꞌe ubumaḡoꞌa kuraꞌuma, ebu mada nu agaḡa horonoga mene idaraꞌuma.” ꞌOugadu ḡoze zu uzaboꞌa ubumaḡa zogone ꞌuiro ebu tufatufeꞌenaꞌa ꞌevoꞌano abiniteꞌe vazeḡa vaḡiro.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Ebu gavana vazeḡaꞌe naginiꞌa fureraroteꞌe horonadu Zuhiꞌa Boro mazao firo, ebu Zuhiꞌa Boro ihoreḡa ederadu zaguzagaro.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Paulo zu ane ḡatiniroteꞌe azaḡaꞌe Pafoonoꞌo iḡunadu Pamufulia habaꞌano Perega toḡatoḡa ḡasi hina ruhau onamiro. Rehano Ioaneꞌe Paulo duḡuru muhizadu Ierusalema bare onamiro.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Zeꞌe Perega toḡatoḡaonoꞌo onamo Pisidia habaꞌano Antiokao feuriro, ebu Bana Madaḡano nuꞌonuꞌo neḡa diuḡadu ehoriro.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Nuꞌonuꞌo neḡa vaze boroboroꞌa Mose goro ḡoeꞌa zu peroveta azaḡa ḡoere meꞌodiroteꞌe enogano, Paulo duḡuru veize ḡoere tuḡuriro, “Negofe duḡuru, za emeḡe veize inara ḡoeꞌa nu eꞌe roꞌidene haramofo'i.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Eꞌanoꞌo Pauloꞌa iḡunadu ze ani ḡoere egoga veize ꞌevoꞌa mae ḡihiniro ebu ḡoeꞌa ḡadahiro, “Isaraela azaḡa, zu Iuda mene azaḡa boꞌaḡano Badiꞌa gubaneꞌeteꞌe azaḡa, egoꞌi.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Isaraela azaḡa Badiꞌaꞌa vouḡafe duḡuru ohotiro. Ebu zeḡeꞌa Izipi habaꞌano radiunuteꞌea, Badiꞌaꞌa danazadu ze ḡehararo zu inariro, ebu ane gigiꞌa boro hina Izipi habaꞌanonoꞌo tutuze buziro.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Ebu muri 40 haba bohaꞌano zeꞌe Badiꞌa ḡoere mene ego haunu rehano, ani zamaḡa obone tiro.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Ebu Kanana habaꞌano haba fuꞌo aheu fare azaḡaꞌe aniꞌa zimi hauḡadu habazeꞌe Isaraela azaḡa ziniro.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ebu muri 450 ze haba eꞌe niduꞌa zamaḡano radiunu. Ebu Badiꞌaꞌa Isaraela azaḡa ibitoziꞌeteꞌe azaḡa tibatiba ohoze onaminu, onamo peroveta vazeḡa Samuelaꞌa fureraro.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Ebu Isaraela azaḡaꞌe kini uratadu aniꞌa Saulo ohonadu ziniro. Sauloꞌe Kisa ubuga, Beniamini urabo vazeḡa. Ani muri 40 Isaraela azaḡa zuhiꞌaziro.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Rehano Badiꞌaꞌa Sauloꞌe kini iḡuꞌanonoꞌo mae vaḡinadu Davidaꞌe kini iḡuꞌano ohoniro. Ebu Davida moneo aneꞌa ꞌahige rae reiro, 'E Iese ubuga Davida horonirotene, zamaheꞌa matuꞌeꞌohe. Ani eḡeꞌa urateꞌeteꞌe gauḡa niduꞌa haḡaiꞌuma.'
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Badiꞌaꞌa ibite ḡoitoriroteꞌe idunaḡano, Davida marigaonoꞌo vaze ḡaboziteꞌe vazeḡa ꞌahoga ohonadu Isaraela azaḡa mazao tuḡuniro, aꞌe Iesu.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Ani ꞌizema arogano, Ioaneꞌa Isaraela azaḡa niduꞌa mazao haramiro, 'Haḡaize sauꞌanonoꞌo ḡihuradu babatiso moꞌi!'
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Ioaneꞌa ane gau nariga hauḡirotene, ꞌahige rae reiro, 'Zaeꞌa eꞌe iniu rae zamareꞌohe? Eꞌe mene Keriso. Aniꞌe eḡe ḡaruna ariteꞌe vazeḡa. Eḡe'a ani tamaka miniḡa fuhiꞌeꞌeteꞌe tuḡureḡa vazeḡa rae rouga zuni mene idaḡa. Aniꞌe eḡe vitihoga.'”
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Ebu Pauloꞌa ꞌaune ḡoeriro, “Nego nabudi, Aberahamo mariga, zu Iuda mene azaḡa boꞌaḡano Badiꞌa gubaneꞌeteꞌe azaḡa, Badiꞌaꞌa vaze ḡaboziteꞌe ḡoeꞌa emeḡe veize tuḡuriro.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Rehano Ierusalema azaḡa zu zeḡe ibitoziꞌeteꞌe azaḡaniꞌa Iesuꞌe Keriso rae mene ederiro. Ze Bana Madaḡa niduꞌa zamaḡano peroveta azaḡa ḡoere meꞌodinu rehano, eꞌe hugaꞌe mene ederiro. Eꞌe uꞌano, ze Iesuꞌe veꞌoḡa rae kotanadu peroveta azaḡa ḡoere hegote haḡae huniro.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Zeꞌe Iesu runeo tuḡuniteꞌe mazaḡa mene horoniro rehano, satauroneadu rudanoga veize Pilato uminiro.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Ze Buka Zaḡoḡano Iesu moneo mirihiroteꞌe ḡoeꞌa niduꞌa ane mazao haḡae hauḡirotene, satauronoꞌo mae bunadu idu zamaḡano tiro.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Rehano Badiꞌaꞌa rune azaḡa boꞌaḡano bare ḡaboniro.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Ebu Iesuꞌe ibite Galilea habaꞌanonoꞌo ane teite Ierusalema itiroteꞌe azaḡa mazao mada ḡehaḡa zamaḡano fureraunu. Zeꞌe izidi Isaraela azaḡa mazao eꞌe hariḡa meꞌode fureneꞌeteꞌe azaḡa.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Eme izidi ꞌada Badiꞌaꞌa amahi vouḡafe mazao ḡoitoriroteꞌe hariḡa manoḡa rae fureneꞌohe.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Aniꞌe Iesu runeonoꞌo bare ḡabonadu ane ḡoitore ḡoeꞌa vouḡafe mariga, emeḡe mazao haḡae huniro. Aꞌe Salamo aheuḡa zamaḡano ꞌahige rae mirihiro,
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Badiꞌaꞌa rune azaḡa boꞌaḡano Iesu bare ḡaboniro zu ahiꞌaꞌe mene hune ruhuraꞌuma rae reiro. Aꞌe Buka Zaḡoḡano ꞌahige rae mirihiro,
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Ebu Salamo ꞌahogano zuni ꞌahige rae mirihiro,
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Davidaꞌe ane radone niduꞌa zamaḡano Badiꞌa ura haḡadu rudaro. Ebu ane zuni vouḡaḡa idu habaꞌano guradu ahiꞌaꞌe ruhuraro.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 U Badiꞌaꞌa bare ḡaboniroteꞌe vazeḡa ꞌahiꞌaꞌe mene ruhuraro.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Eꞌanoꞌo, nego nabudi, ꞌahi ederoꞌi. Iesu uꞌano, Badiꞌaꞌa zae haḡai sauꞌa aḡutu modiꞌuma rae raꞌeteꞌe hari manoḡaꞌe zae mazao rae fureneꞌohe.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Mose goro ḡoeꞌanonoꞌo zaꞌe Badiꞌa ubumao duduḡa rouga mene idararo. Rehano Iesu mazao fieꞌeteꞌe azaḡa niduꞌaꞌe haḡaize sauꞌanonoꞌo bohaze buzadu Badiꞌa ubumao duduḡa raꞌohe.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Eꞌanoꞌo peroveta azaḡaniꞌa reiroteꞌe ḡauḡaniꞌa zae mazao mene fureranoga veize tohutohoꞌi.
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Ze ꞌahige rae reiro,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Paulo zu Banabasiꞌa nuꞌonuꞌo neḡanonoꞌo buarotene, eꞌea kuraroteꞌe azaḡaniꞌa Bana Madaḡa ꞌahogano zuni ze ꞌuguḡa ḡoeꞌa bare ḡorezoga veize umiziro.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Vazeꞌa rururu ḡouriroteꞌe enogano, Iuda azaḡa zu Iuda mene azaḡa boꞌaḡano Badiꞌa mone ḡihuriroteꞌe azaḡa ḡehaḡaniꞌa Paulo zu Banabasi hegotiro. Ebu Paulo zu Banabasiꞌa ꞌahige rae iraduguziro, “Badiꞌaꞌa fureneꞌeteꞌe manoḡaḡa zamaḡano radiuꞌenoꞌi.”
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Bana Madaḡa ꞌahoga bare meirotene, ne eꞌe azaḡaꞌe nariga niduꞌa Zuhiꞌa Boro ḡoere egoga veize nuꞌoraro.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Rehano Iuda azaḡaꞌe vaze ḡehaḡaniꞌa nuꞌoraroteꞌe horonirotene, ze ahiahiꞌa iriꞌavozadu Pauloꞌa haramiroteꞌe ḡoeꞌa moneo taꞌirotitiro zu rae sausauniro.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Rehano Paulo zu Banabasiꞌe mene rihauꞌenaꞌa, ḡoeriro, “Eme ibite geno za Iuda azaḡa veize Badiꞌa ḡoere rae furenifo. Rehano izidi zaꞌe Badiꞌa ḡoere hezahohanadu za zaeꞌa bare ḡabone tuḡutuḡu mene meiteꞌe azaḡa reiro. Eꞌanoꞌo eme izidi Iuda mene azaḡa veize harame onameꞌeꞌuma.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Mazaḡa Zuhiꞌa Boroꞌa ḡoere riḡa ꞌahi ifiro,
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Iuda mene azaḡaniꞌa eꞌe igirotene, zeꞌe matuꞌeꞌenaꞌa, Zuhiꞌa Boro ḡoere niguniro. Ebu ḡabone tuḡutuḡu mouga veize Badiꞌaꞌa ohotiroteꞌe azaḡaꞌe Iesu mazao firo.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 ꞌOugadu Zuhiꞌa Boro ḡoereꞌe eꞌe habaꞌa niduꞌa zamaḡano ḡehararo.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Rehano Iuda azaḡaꞌe Iuda roḡae boroboro Badiꞌa gubaneꞌeteꞌe, zu ne azaḡa ibitoziꞌeteꞌe azaḡa tutuzadu Paulo zu Banabasi sausauzoga rae haraharaziro, ebu eꞌe habaꞌanonoꞌo hegoze vaḡiziro.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Eꞌanoꞌo ze odaze huꞌuruḡa zauhe modaduIkonio onamiro.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Fieꞌeteꞌe azaḡaꞌe matuꞌe rudaro zu Vine Zaḡoḡaniꞌa iriꞌavoziro.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.