Marcos 15

Viakʼla txumbʼal u tioxh (IXLCNT) vs BKJ

Sair da comparação
1 Uncheeꞌ tiira qꞌalaꞌm, motx imol tibꞌ qꞌu qꞌesala xoꞌl qꞌu Israeel. Ayaꞌ qꞌu qꞌesal oksan yol vatz Tioxh, tuchꞌ qꞌu aa txumbꞌal tetz u oꞌtla mantaar, tuchꞌ qꞌu qꞌesal qꞌatol tzii. Ech qitzel ibꞌen u Jesuus iꞌana. Ex taqꞌ tiqꞌabꞌ u gobernadoor aa Roma vaꞌl Pilato ibꞌii.
1 E, logo de manhã, os principais sacerdotes reunindo-se em conselho com os anciãos e os escribas e todo o conselho, e amarrando Jesus, levaram-no, e o entregaram a Pilatos.
2 Ech aatz u Pilato, ichꞌoti tu u Jesuus ech tzaꞌ: —¿Axh tzik u tijlenal qꞌu Israeel tzaꞌ?— Texh te.
2 E Pilatos lhe perguntou: És tu o REI DOS JUDEUS? E ele, respondendo, disse-lhe: Tu dizes isto.
3 Vaꞌlich motx ixochtu u Jesuus qꞌu qꞌesal oksan yol vatz Tioxh, tiꞌ sibꞌal kam vatz u Pilato.
3 E os principais sacerdotes o acusavam de muitas coisas; mas ele nada respondia.
4 Ech aatz u Pilato, ichꞌoti paj tu u Jesuus ech tzaꞌ: —¿Kantuꞌ yeꞌ natzaqꞌbꞌeꞌ? ¿Yetz niil tzik kam koꞌn tiꞌ nixochpikꞌaxh?— Texh te.
4 E Pilatos perguntou-o novamente, dizendo: Nada respondes? Vê quantas coisas eles testemunham contra ti.
5 Pek aatz u Jesuus, nikoꞌxh tzaqꞌbꞌu koj pajeꞌ. Ech nichtexhisotz ikꞌuꞌl u Pilato taqꞌo.
5 Mas Jesus nada respondeu, de maneira que Pilatos se maravilhava.
6 Pek aatz nichibꞌanax tu u nimla qꞌii, jun yaꞌbꞌ nichichajpul maꞌl preexhu. Loqꞌ qꞌu tenam nichjajon abꞌiste visaꞌ sachajpi.
6 Ora, naquela festa ele libertava um prisioneiro, qualquer que eles desejassem.
7 Ech atich maꞌl u vinaj, Barrabaas ibꞌii. Atich kuꞌ tu preexhuil tuchꞌ unjot imol tan, motx iꞌan maꞌl txabꞌkin utz, motx yatzꞌoni.
7 E havia um chamado Barrabás, que estava preso com outros insurgentes, que tinha cometido assassinato na insurreição.
8 Ech opon qꞌu tenam vatz u Pilato. Utz xeꞌt motx ijajeꞌ aas sachajpul maꞌl preexhu echaꞌ ninalibꞌanaxeꞌ.
8 E a multidão, gritando em voz alta, começou a querer que ele fizesse como sempre lhes tinha feito.
9 Utz tzaqꞌbꞌel tu u Pilato ech tzaꞌ: —¿Aꞌ tzik esaꞌ aꞌ sunchajpu u tijlenal qꞌu Israeel tziꞌ?— Texh tiꞌ u Jesuus.
9 Mas Pilatos lhes respondeu, dizendo: Quereis que eu vos liberte o REI DOS JUDEUS?
10 Tan tootzajich u Pilato, aas chiꞌikꞌuꞌl nichmotxiꞌan qꞌu qꞌesal oksan yol vatz Tioxh tiꞌ, kꞌuxh tiqꞌo opon siatz.
10 Porque ele sabia que por inveja os principais sacerdotes lhe haviam entregado.
11 Pek aatz qꞌu qꞌesal oksan yol vatz Tioxh, motx ichajtziꞌi qꞌu tenam aas aꞌ sijaj ichajpu u Barrabaas.
11 Mas os principais sacerdotes incitaram a multidão para que lhes soltasse antes Barrabás.
12 Ech aatz u Pilato tan, tal paj ech tzaꞌ: —¿Kam sunbꞌan tu vaꞌl tijlenal qꞌu Israeel cheꞌex tiꞌ tziꞌ uncheeꞌ?— Texhtuꞌ.
12 E Pilatos, respondendo, lhes disse novamente: Então o que quereis que eu faça daquele a quem chamais de REI DOS JUDEUS?
13 Ech motx qetun taltu ech tzaꞌ: —¡Jeꞌoj vatz kurus!— Texhtuꞌ.
13 E eles gritaram novamente: Crucifica-o.
14 Tal paj u Pilato ech tzaꞌ: —¿Kam mam onkonil vetiꞌana uncheeꞌ?— Texhtuꞌ.
14 Então Pilatos lhes disse: Por quê? Que mal ele fez? E eles cada vez gritavam mais excessivamente: Crucifica-o.
15 Ech aatz u Pilato, ipaasa chit ikꞌuꞌl qꞌu tenam. Ichajpu u Barrabaas. Utz tal tek itzꞌuꞌmal u Jesuus. Ech taqꞌtu tzii sajeꞌ vatz kurus.
15 E, então, Pilatos, querendo satisfazer a multidão, libertou-lhes Barrabás, e entregou Jesus, após tê-lo açoitado, para ser crucificado.
16 Ech aatz qꞌu sol tan, tiqꞌo bꞌen u Jesuus tu u vatz iqꞌanalil u qꞌesal qꞌatbꞌal tzii. Utz ech imol tibꞌ kajay qꞌu sol atich tziꞌ.
16 E os soldados o levaram para dentro do saguão chamado Pretório, e convocaram todo destacamento.
17 Utz motx toksa maꞌl u bꞌaꞌnla liikin kaj oksaꞌm kꞌatza. Utz motx taqꞌ jeꞌ maꞌl chꞌiꞌx koroona tiviꞌ.
17 E vestiram-no com púrpura, e entrelaçaram uma coroa de espinhos, puseram-lha na sua cabeça,
18 Ech xeꞌt motx taqꞌ ichajlichil u Jesuus; loqꞌ telabꞌal iqꞌii nichiꞌaneꞌ. Tal te ech tzaꞌ: —¡Techal axh, axh tijlenal qꞌu Israeel!— Texh te.
18 e começaram a saudá-lo: Salve, REI DOS JUDEUS!
19 Utz motx ipaqꞌ tzeꞌ iviꞌ. Itzubꞌa ivatz. Utz pecheꞌ siatz. Atil tatin siatz tilon tu qꞌul nichmotxiꞌaneꞌ.
19 E feriram-no na cabeça com uma cana, e cuspiram nele, e curvando os seus joelhos, o adoraram.
20 Uncheeꞌ aatz tek veet teesat iqꞌii u Jesuus, motx teesa u kaj oksaꞌm kꞌatza utz, iqꞌaavixsaꞌok u toksaꞌm. Ech tiqꞌo eluꞌl tiꞌ u tenam. Taqꞌ jeꞌ vatz kurus.
20 E, tendo zombado dele, tiraram-lhe a púrpura, e lhe puseram suas próprias vestes; e o levaram para fora a fim de crucificá-lo.
21 Utz ikꞌul maꞌl u vinaj, Xhim ibꞌii aa Cirene; aalich tul jaꞌjtzeꞌ. Itat u Alejandro tuchꞌ u Rufo. Utz taꞌxh iyaꞌlu tiꞌ tiqꞌol vikurus u Jesuus.
21 E obrigaram a um certo Simão, cireneu, pai de Alexandre e de Rufo, que por ali passava, vindo do campo, a carregar sua cruz.
22 Ech iqꞌol bꞌen u Jesuus tu u txꞌavaꞌ Goolgota. Tatibꞌal bꞌajil iviꞌ kamnaj, chu u tokebꞌal.
22 E levaram-no ao lugar do Gólgota, que quer dizer: Lugar da Caveira.
23 Utz aqꞌax taꞌl uuva te yuuel tuchꞌ u kꞌayla taꞌl tzeꞌ mirra. Pek yeꞌt koꞌn isaꞌ tukꞌaleꞌ.
23 E deram-lhe para beber vinho misturado com mirra, mas ele não o recebeu.
24 Ech taqꞌ jeꞌ u Jesuus vatz kurus. Utz iꞌan maꞌl saach qꞌu sol tiꞌ qꞌu toksaꞌm aas abꞌil lasuertiin tala; kam satiqꞌo sijununil.
24 E, havendo-o crucificado, repartiram as suas vestes, lançando sorte sobre elas, o que cada homem tomaria.
25 Aꞌ chit a las 9 tetz qꞌalaꞌm aas motx taqꞌ jeꞌ u Jesuus vatz kurus.
25 E era a hora terceira, e eles o crucificaram.
26 Ech motx itzꞌibꞌa jeꞌ tiviꞌ u kurus vipaav u Jesuus aas nichmotxtaleꞌ. “TIJLENAL QꞌU ISRAEEL.” Chia.
26 E a epígrafe de sua acusação estava escrita: O REI DOS JUDEUS.
27 Utz taqꞌ jeꞌ kaꞌvaꞌt elqꞌom vatz kurus kꞌatza majte. Maꞌl tisebꞌal utz, vaꞌt timax.
27 E crucificaram com ele dois ladrões, um à sua direita, e outro à sua esquerda.
28 [Ech itzojpu u yol vaꞌl tzꞌibꞌamalka nital ech tzaꞌ: —Aꞌ okku xoꞌl qꞌu aa paav.— Chia.]
28 E cumpriu-se a escritura, que diz: E com os transgressores ele foi contado.
29 Ech nichipaal aanima vatz u Jesuus. Utz nichiyiku iviꞌ; nichiyoqꞌeꞌ. Nichtal ech tzaꞌ: —Eeꞌ, ¿axh tzik vaꞌl sanilon kuꞌ vikuentail u totztioxh utz, tu koꞌn oxvaꞌl qꞌii soꞌolekꞌaxh tiꞌ qꞌaav inukꞌaxeꞌ naaleꞌ? Qileꞌ qabꞌi.
29 E os que passavam insultavam-no, meneando as suas cabeças, e dizendo: Ah! Tu que destróis o templo, e em três dias o reconstróis,
30 Ech ¡eesa iibꞌ tu u tzaꞌl sajunal tziꞌ! Kuꞌenul vatz u kurus tziꞌ.— Chu te.
30 salva-te a ti mesmo, e desce da cruz.
31 Echat koꞌxh iꞌan qꞌu qꞌesal oksan yol vatz Tioxh tu u Jesuus majte. Nichteesa iqꞌii. Utz nichtal sivatzaj tuchꞌ qꞌu aa txumbꞌal tetz u oꞌtla mantaar ech tzaꞌ: —Teesa unjot aanima tu tzaꞌl, pek yeꞌ nitxꞌol teesat tibꞌ.
31 E da mesma maneira também os principais sacerdotes, com os escribas, zombando, diziam uns aos outros: Ele salvou a outros, a si mesmo não pode salvar.
32 Kuꞌojul viTxaaom u Tioxh vatz kurus tziꞌ qabꞌi, u tijlenal qꞌu Israeel. ¡Ech saqileꞌ utz, sakunima!— Texhtuꞌ. Utz nichmotxiyoqꞌon qꞌuꞌl atich jeꞌ kꞌatz u Jesuus vatz kurus majte.
32 Desça agora da cruz o Cristo, o rei de Israel, para que vejamos e creiamos. Também os que foram crucificados com ele o injuriavam.
33 Ech aatz iꞌan chaqꞌaal qꞌii, ok aqꞌbꞌal tu u vatz amlika txꞌavaꞌ kajayil. Anal eli iꞌan alas 3 kuꞌqꞌii.
33 E, chegada à hora sexta, houve trevas sobre toda a terra até a hora nona.
34 Utz aatz iꞌan tu alas 3 tziꞌ, jankꞌal iyakꞌil u Jesuus qetun tal tu ech tzaꞌ: —Eloi, Eloi, ¿lama savaktani?— Texhtuꞌ. Aatz u tokebꞌal utz: —¡UnTioxh chiꞌin! ¡UnTioxh chiꞌin! ¿kantuꞌ vetaaqꞌlukaꞌin sunjunal?— Chia.
34 E, à hora nona, Jesus gritou em alta voz, dizendo: Eloí, Eloí, lamá sabactâni? Que, traduzido, é: Meu Deus, meu Deus, por que tu me abandonaste?
35 Ech aatz unjolol tu qꞌuꞌl atich najaꞌch, taꞌxh tabꞌi u yol, motx tal ech tzaꞌ: —Matz etabꞌi; u Elias nisikꞌle.— Texh tiꞌ.
35 E alguns dos que ali estavam, ouvindo isso, diziam: Eis que ele chama por Elias.
36 Ech aatz iꞌan maꞌl qꞌu aanima tziꞌ, jutzini; ex ijilu maꞌl esponja tu minaagre. Iqitzoꞌk tiꞌ maꞌl tzeꞌ. Ech taqꞌ jiꞌop titziꞌ u Jesuus. Sitzꞌutzꞌeꞌl u minaagre tiꞌ tala. Tuul nichtal ech tzaꞌ: —¡Kam esaꞌ te! Saqileꞌ qabꞌi satzuleesaloj tu u Elias.— Texhtuꞌ.
36 E um deles correu a embeber uma esponja com vinagre e, pondo-a em uma cana, dava-lhe de beber, dizendo: Deixa-o em paz, vejamos se Elias vem para tirá-lo.
37 Pek aatz u Jesuus tan, jankꞌal iyakꞌil qetuni utz, kami.
37 E Jesus, gritando em alta voz, rendeu o espírito.
38 Ech aatz u mam liikin bꞌuꞌj vaꞌl jatxonnaj tetz tuul u totztioxh, tzilmi. Kaꞌvaꞌl el tuul. Aal ikuꞌl itzilmeꞌ iꞌana.
38 E o véu do templo se rasgou em dois, de cima para baixo.
39 Ech aatz u qꞌesal sol, txaklich vatz u Jesuus, tila aas ech iqetun u Jesuus tziꞌ el ikꞌuꞌl. Tal tek ech tzaꞌ: —Aatz u vinaj tziꞌ, ¡nojchit aꞌ viKꞌaol u Tioxh atziꞌ!— Texhtuꞌ.
39 E o centurião, que estava defronte dele, vendo-o gritar e render o espírito, disse: Verdadeiramente este homem era o Filho de Deus.
40 Atich unjolol ixoj tixoꞌl majte: u Liꞌ aa Magdala, tuchꞌ u Liꞌ vinan u Jacobo u chꞌooala, tuchꞌ vinan u Xhep utz, tuchꞌ u Salomee. Nichkoꞌxhmotxisajin kꞌasuꞌl tzian.
40 E também ali estavam algumas mulheres, olhando de longe, entre as quais estavam Maria Madalena, e Maria, mãe de Tiago, o menor, e de José, e Salomé;
41 Aꞌ qꞌu ixoj nichiloch u Jesuus aas atich tu Galilea. Utz sibꞌal tereꞌn ixoj atich majte qꞌuꞌl xamich tiꞌ u Jesuus, opon tiꞌ tu Jerusaleen.
41 (as quais também o seguiam, e o serviam, quando estava na Galileia); e muitas outras mulheres que tinham subido com ele para Jerusalém.
42 Uncheeꞌ siꞌchtekxeꞌt u ilanbꞌal qꞌii. Nichxeꞌtisotz saj. Aꞌ chit nichibꞌankeꞌl tuch qꞌu aanima.
42 E, chegada a tarde, pois era o dia da preparação, isto é, o dia antes do shabat,
43 Aatz maꞌl u jikomla vinaj, Xhep ibꞌii aa Arimatea, bꞌenoꞌk xeꞌ u Pilato. Utz yeꞌk ixoꞌval ijaj vichiꞌl u Jesuus te. Atich ok u Xhep xoꞌl qꞌu qꞌesal tenam. Antu nichchꞌian u tulebꞌal viQꞌesalail u Tioxh majte.
43 José de Arimateia, um conselheiro honrado, que também esperava o reino de Deus, foi corajosamente a Pilatos e implorava pelo corpo de Jesus.
44 Sotzel ikꞌuꞌl u Pilato aas tabꞌi maꞌtich tel ikꞌuꞌl u Jesuus. Ech isikꞌle ul u qꞌesal sol, tabꞌi te nojchixh kamya. Utz jankꞌalich ikameꞌ.
44 E Pilatos se maravilhou que já estivesse morto. E, chamando a si o centurião, perguntou-lhe se já havia muito que tinha morrido.
45 Utz ech tal u qꞌesal sol tu u Pilato aas nojchit maꞌtich ikam u Jesuus. Ech taqꞌ tek vichiꞌl tu u Xhep.
45 E, depois que o soube do centurião, ele deu o corpo a José.
46 Iloqꞌ tek maꞌl bꞌaꞌnla bꞌuꞌj u Xhep. Utz ex tiqꞌo kuꞌl vichiꞌl u Jesuus vatz kurus. Ibꞌach ok tu u bꞌuꞌj. Utz ex toksa tu maꞌl u mujbꞌal tu sivan vatz peepu bꞌanichnale. Utz toksaka vaꞌt sivan, jupibꞌ itziꞌ u jul.
46 E ele comprou um pano de linho, e, tendo-o descido, envolveu-o no pano, e deitou-o em uma sepultura lavrada na rocha, e rolou uma pedra para a porta da sepultura.
47 Aatz u Liꞌ aa Magdala, tuchꞌ u Liꞌ vinan u Xhep, nichisaji bꞌaꞌnil til vaꞌl aqꞌlikka vichiꞌl u Jesuus.
47 E Maria Madalena e Maria, a mãe de José, observavam onde fora colocado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.