2 Coríntios 12

Viakʼla txumbʼal u tioxh (IXLCNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Utz kam koj sunbꞌan kanaal aas sakoꞌxhvoksa unqꞌii. Pek aꞌ paj savaleꞌ kam qꞌu kam kꞌuchel ve tu visioon tu u kuBꞌaal.
1 Importa que me glorie? Na verdade, não convém! Passarei, entretanto, às visões e revelações do Senhor.
2 Vootzajle maꞌl u hermano niman tetz u Jesuus, aas elyu kaalavax yaꞌbꞌ cheel iqꞌol jeꞌ tu u tatibꞌal u Tioxh tu toxvaꞌ amlika. Loqꞌ yeꞌ vootzaj, matz tuchꞌ ichiꞌl bꞌeni, oj taanxelal koꞌxhtuꞌ; u Tioxh koꞌxh ootzajin tetz.
2 Conheço um homem em Cristo que há catorze anos foi arrebatado até o terceiro céu. Se foi no corpo, não sei. Se fora do corpo, também não sei; Deus o sabe.
3 Pek taꞌxh vootzaj aas iqꞌol bꞌen u vinaj tziꞌ. Matz tuchꞌ ichiꞌl oj yitꞌ aꞌ koj, yeꞌ vootzaj. Tioxh ootzajin tetz.
3 E sei que esse homem - se no corpo ou se fora do corpo, não sei; Deus o sabe -
4 Iqꞌol bꞌen tu maꞌl u techalla atinbꞌal. Utz tabꞌi unjolol techalla chaj yol tziꞌ, abꞌil koj maꞌj aanima satxꞌolon talaxeꞌ.
4 foi arrebatado ao paraíso e lá ouviu palavras inefáveis, que não é permitido a um homem repetir.
5 Nivoksa iqꞌii u vinaj tziꞌ, loqꞌ yitꞌ saꞌkojvoksa unqꞌii sunjunal. Taꞌxh savoksa unqꞌii tiꞌ qꞌu kam yeꞌk unyakꞌil tiꞌ ibꞌanaxeꞌ.
5 Desse homem eu me gloriarei, mas de mim mesmo não me gloriarei, a não ser das minhas fraquezas.
6 Utz kꞌuxh savoksa unqꞌii, yitꞌ tiꞌ koj aas in elnaj tu bꞌey. Tan vinujul savaleꞌ. Loqꞌ yeꞌk sunbꞌaneꞌ. Tan aal bꞌaꞌn jik chit qꞌu aanima sael itxumbꞌal tuul abꞌil in. Aꞌ seꞌenku tiꞌ vunbꞌanoneꞌ utz, tiꞌ vunyoloneꞌ.
6 Pois, ainda que me quisesse gloriar, não seria insensato, porque diria a verdade. Mas abstenho-me, para que ninguém me tenha em conta de mais do que vê em mim ou ouve dizer de mim.
7 Ech majbꞌal voksat unqꞌii tiꞌ qꞌu kam ikꞌuch ve tziꞌ, taqꞌ tzii u Tioxh oksal maꞌl u chiꞌom sunkꞌatza aas tiira yeꞌ nitelaꞌ. Echaꞌ ikaa maꞌj jutzꞌkin bꞌaj tunchiꞌl iꞌana. Ayaꞌl kala maꞌl ichaj u txꞌiꞌliꞌinaj nipaqꞌon qꞌabꞌ unvatz.
7 Demais, para que a grandeza das revelações não me levasse ao orgulho, foi-me dado um espinho na carne, um anjo de Satanás para me esbofetear e me livrar do perigo da vaidade.
8 Utz oxpax unjaj bꞌaꞌnil tu u kuBꞌaal aas sateesa u chiꞌom sunkꞌatza tziꞌ.
8 Três vezes roguei ao Senhor que o apartasse de mim.
9 Pek tal koꞌn ve ech tzaꞌ: —Kꞌujeꞌoj akꞌuꞌl tiꞌ vunbꞌaꞌnil sakꞌatza. Tan aꞌ nitiqꞌov tibꞌ unkꞌuchtu vunyakꞌil kꞌatz qꞌuꞌl yeꞌk iyakꞌil.— Chia. Ech nuntxuqꞌtxuneꞌ tan, aꞌ savoksav unqꞌii tiꞌ u vatineꞌ aas yeꞌk unyakꞌil. Ech saꞌatin viyakꞌil u Cristo sunkꞌatza taqꞌo.
9 Mas ele me disse: Basta-te minha graça, porque é na fraqueza que se revela totalmente a minha força. Portanto, prefiro gloriar-me das minhas fraquezas, para que habite em mim a força de Cristo.
10 Tiꞌ vuntzꞌejtu vaanima tiꞌ u Cristo, nuntxuqꞌtxuneꞌ kꞌuxh yeꞌk unyakꞌil; kꞌuxh nunyoqꞌaxeꞌ; kꞌuxh nunyaꞌta vetz; kꞌuxh nivojchaleꞌ; kꞌuxh nivilineꞌ utz; kꞌuxh tiira jochpinajin. Tan oj yeꞌk unyakꞌil, aꞌ atil viyakꞌil u Cristo sunjkꞌatza.
10 Eis por que sinto alegria nas fraquezas, nas afrontas, nas necessidades, nas perseguições, no profundo desgosto sofrido por amor de Cristo. Porque quando me sinto fraco, então é que sou forte.
11 Uncheeꞌ kamal in bꞌiil kalabꞌ tzii tan, nivoksa unqꞌii. Loqꞌ ex at nibꞌanon. Tan aal ex vaꞌl soꞌoksan unqꞌii bꞌanel. Pek aal yeꞌk untxaꞌk sete. Loqꞌ yitꞌ tiꞌ koj majte aas oj yeꞌ netoksa unqꞌii saꞌtexhunbꞌaj koꞌp vibꞌ vatz qꞌuꞌl “mamaj alol tetz u yolbꞌal Tioxh” cheꞌex tiꞌ. Kꞌuxh nojchit yeꞌxhkam koꞌxh untxaꞌk sunjunal.
11 Tenho-me tornado insensato! Vós a isso me obrigastes. Vós é que deveríeis fazer o meu elogio, visto que em nada fui inferior a esses eminentes apóstolos, se bem que nada sou.
12 Loqꞌ atil techlal u taqꞌon maꞌl suula ichaj u Jesuus texoꞌl vaqꞌo, vaꞌl tiqꞌo tibꞌ tuchꞌ paciensia. Ayaꞌ kajay qꞌu xheenya, qꞌu txaichil, tuchꞌ qꞌu kam qꞌuꞌl sotzebꞌal kꞌuꞌl iꞌan u Tioxh texoꞌl.
12 Os sinais distintivos do verdadeiro apóstolo se realizaram em vosso meio através de uma paciência a toda prova, de sinais, prodígios e milagres.
13 Ech taꞌxh jalbꞌal etibꞌ tuchꞌ tereꞌn qꞌu niman tetz u Jesuus aas yeꞌn unjaj vetz sete. Tan maꞌkojunjaja, bꞌaꞌntan atil vatin sevatz koj. Pek kuytajin oj yeꞌn unjaj vetz sete.
13 Em que fostes inferiores às outras igrejas, senão no fato de que a vós não vos fui pesado? Relevai-me esta injúria!...
14 Aatz cheel, bꞌanel tek vucheꞌ soꞌoponin tzexeꞌ titoxpaj. Loqꞌ jitzꞌelkojex tiꞌ emeꞌbꞌiꞌl seꞌnunbꞌaneꞌ. Tan yitꞌ aꞌ koj nunchokeꞌ kam atil tzexeꞌ. Pek ex vaꞌl nunchokꞌex. Tan yitꞌ qꞌu kꞌaol meꞌala koj nimolon txꞌiibꞌal qꞌii tetz u tata. Pek u tata vaꞌl nimolon txꞌiibꞌal qꞌii tetz qꞌu kꞌaola.
14 Eis que estou pronto a ir ter convosco pela terceira vez. Não vos serei oneroso, porque não busco os vossos bens, mas sim a vós mesmos. Com efeito, não são os filhos que devem entesourar para os pais, mas os pais para os filhos.
15 Ech ayaꞌl unkꞌuꞌl sunsotzsa qꞌu vetz setiꞌ. Tiꞌ koꞌn qꞌul etaanxelal sunbꞌanva kꞌuxh saꞌxhunyuchꞌ vibꞌ setiꞌ. Tan tiiꞌin setiꞌ. Aꞌ liꞌilon kꞌuxh yeꞌ koꞌxh tiiꞌex viꞌ tuul aal maas tiiꞌin setiꞌ.
15 De mui boa vontade darei o que é meu, e me darei a mim mesmo pelas vossas almas, ainda que, amando-vos mais, seja menos amado por vós.
16 Tan nojchit yeꞌxhkam nunjitzꞌex. Kꞌuxh at unjolol nialon aas velabꞌal eyuchꞌleꞌ nunbꞌan nitaleꞌ.
16 Mas seja! Não vos fui pesado. Como, porém, sou esperto, apanhei-vos pela astúcia...
17 Tan ¿oj tzik subꞌelex unbꞌana aas vetunchaj opon qꞌu vinaj tzexeꞌ?
17 Acaso tirei proveito de vós por meio de algum daqueles que vos enviei?
18 Kꞌuxh unchaj opon u Tito tiꞌ en eqꞌilaleꞌ, tuchꞌ vaꞌt niman tetz u Jesuus, eesamalkojex tu bꞌey ex iꞌaneꞌ. Tan aatz in tuchꞌ u Tito, maꞌl koꞌn kutxumbꞌal, maꞌl koꞌn chusbꞌal nipaalkꞌoꞌ.
18 Roguei a Tito, e com ele enviei um irmão que conheceis. Por acaso tirou Tito de vós alguma coisa? Não andamos nós com o mesmo espírito, sobre as mesmas pegadas?
19 Utz etitzꞌach tek majte aas aꞌ chit nivaqꞌ bꞌen vibꞌ bꞌaꞌn tu vaꞌl nivaleꞌ tzaꞌ. Tan yitꞌ aꞌ koj. Nojchit vatz Tioxh niyolonkꞌoꞌ. Tan oꞌ tetz u Cristo utz, aꞌ kusaꞌ sachꞌiiꞌex tu u bꞌaꞌnil kꞌatz Tioxh.
19 Já há muito pensais que nos justificamos diante de vós. Perante Deus, em Cristo, é que nós falamos; mas tudo isto, meus caríssimos, para vossa edificação.
20 Tan nunkaꞌtziiuneꞌ. Bꞌaꞌn siꞌaneꞌ aas yitꞌeꞌch koj etatin kꞌatz u Tioxh kam vaꞌl nivitzꞌa. Utz yitꞌeꞌch koj untxumbꞌal aꞌ vaꞌl setitzꞌa. Bꞌaꞌn siꞌaneꞌ aas vaꞌl oj yaaibꞌ texoꞌl; vaꞌl oj chiꞌnankꞌuꞌlil; vaꞌl oj kꞌaꞌnaibꞌ setibꞌilaj. Bꞌaꞌn siꞌaneꞌ atoꞌk exoꞌl setibꞌilaj. Vaꞌl oj etaltu tzꞌejbꞌal yol setibꞌilaj; vaꞌl oj teesat tibꞌ eqꞌii; vaꞌl oj ijeꞌ evatz setibꞌilaj utz; vaꞌl oj ebꞌantu txabꞌkin texoꞌl.
20 Temo que, quando for, não vos ache quais eu quisera, e que vós me acheis qual não quereríeis. Receio encontrar entre vós contendas, invejas, rixas, dissensões, calúnias, murmurações, arrogâncias e desordens.
21 Utz bꞌaꞌn siꞌaneꞌ aas laꞌxhitxumunsaꞌin u Tioxh aas loꞌoponin texoꞌl. Utz saꞌxhoqꞌin siatz tiꞌ qꞌuꞌl jatuten chaj xeꞌt iꞌan paav utz, yeꞌsaj ikꞌaxataꞌ. Yeꞌxhkam nikꞌaxa qꞌu tzuꞌkin kam niꞌaneꞌ, qꞌu teesat tibꞌ tu bꞌey tuchꞌ aanima, tuchꞌ qꞌu tachaꞌv qꞌul ichiꞌl.
21 Receio que à minha chegada entre vós Deus me humilhe ainda a vosso respeito; e tenha de chorar por muitos daqueles que pecaram e não fizeram penitência da impureza, fornicação e dissolução que cometeram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.