Atos 27
GOT WENG ABEM Alokso Abino Kalin (FAI) vs AAI
1 Kale gawman ika aket tet dau nuka imadáliw siw am tem leiw Itali bakan unino. Yakei nadiwo Faul so kinim madik sok gei imusiw so iyo imadáliw yak un tabudin kinim gebom am win Yulias am dim abesiw. Kale Yulias aka Udom gawman Sisa ami un tabudin kinim deng alewbino ade alo bako tadelák bati madik kal im gebomo.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Kale nuka siw mak Addamitiam kalo Eisa bakan sol wok badang badang kal leiw unono kanabu ka. Kale naduwe yak siw am abe unuwade, Adistakas Maseddoniya bakan Tesalonaikka abiw kinim ayo alaso nuso keida unsuw ko.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Unuw ki ebi iw sin matam abe tad Saiddon abiw kal abe naduwade Yulias aka Faul weng kidel weng uta bakodaw, “yak kalam kakanum kasal iyo itamawo, ufek ufek iwa badaw uyo kukákamino.” Akane, Faul ayo yak itamsa.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Kale Saiddon abiw kawákalo dák sol wok dang dim abe buduwo, gedul uyo nulum abebuwo kal tad badano, kayo wok fikmin fakmon budu siw tem fitoduwo, kale naduwo leiw kukum leiw maek wok iwyak bakan Saibadas bakan tada Eisa bakan tada iw kal leiw unsuw.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Kale nuka Silisiya bakan so Bamfiliya bakan so wok bad bad unuw ki yak atin sol wok bámadásu, kal abe luko ká bi tad Laisiya bakan Maida abiw naduwade
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 kawákal un tabudin kinim gebom ayo siw mak utamomo uka Aleksanda abiw im siwo tade Itali bakan unono kanabu ka. Kale nadane nuka imadew yak siw tem kal dása.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Kale am sinamin seng nuka akol kuw abe bom naduwo fitin seng kuw keim taduw ki tad bi tad Niddas abiw mewso tad naduwe kal utamomo gedul seng kuw tabe eiya buduno kayo nuka wabading unongin banim keiduw ka. Kale yak Kadít wok iwyak bakan bakan mewso gedul katiw so keibu kal Salmone abiw ibiko kal leiw tad naduwade
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 akol kuw wok badang badang fitin kitid kuw tabe taduw ki tad Lasía abiw dukum mewso siw todamin bán um win Todámin Bán Kidel kalesiw, kal tasuw.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Kal bi am dánámin seng banima, num sol wok dang dim unemin uyo unoduw banim keidu ko. Watawo kaleyo bá, mewso itol banimono kal budu taufed dukum taba wok fikmin fakmonin ulum kayow keiduno, kayo kale Faul ayo aket kuw kitid dakáyamin weng uyo siw muk fakudin gebom gebom bakoyam,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 “kinimá, nulum unokabuw uyo fit unokabuw ko. Naka utamomo siw uyo mafaku am men madik kudálokabuw ade kinim nuka fikalokabuw ka kali ko.” Yaka,
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 kata un tabudin kinim gebom aka Faul am weng bakoda bu kidilongin kudá nadane siw muk fakudin kinim so siw kayak so im weng uta kidiyamsa.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Kale kinim seng iyo bako nadiwe, “siw todámin bán uyo kidel keiduno, masi nulum siw uyo kal kano tein suduw si taufed banimomu bá. Kale nuka kudá yak Finik abiw siw todámin bán kal kuti teinaluwo, taufed uyo banimuk.” Kale Finik abiw be Kadít wok iwyak bakan umi abiw dukum. Kale kawák umi siw todámin bán be bakan ata falal kalom siw ulum yak sánin bán kuw sol wok mik uyo kudew tad bi maek disu kayo siw uyo ken yak todune, taufed uyo kudew tad siw dákamumo bá, kayo ika yak kal unumo kaliwo unsuw ko.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Kale wok kakamo kal gedul katiw tademane, im aket ken unokabuwo. Kale nadiwe siw kutaduyámin ayen idum uyo kúng kudáliw matam siw dim abune, Kadít bakan mewso wok badang badang leiw kama ei bom keim áliwo,
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 inim gedul dukum um win Not Ista kalbiw uyo wok iwyak bakan bakan kalo taba.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Kale inim gedul uyo tad siw kutamo unu ko. Siw uka ken inim gedul tem uyo unomu banim kayo nuka kudáluwe, gedul uta siw kudewu imadew wok dang dim unsuw.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Kale un bi yak wok iwyak bakan, bakan um win Kaudda kalbiw um mewso taduw inim gedul faksikimin dák so keibu uyo fako yak naduwade nuka dák kunu siw dim bukiduw wok dang dim gidgid kudew tadabu uyo nulum gadel kuw tabe sok faku kúng kúng bi kudew matam siw am dim kuti sok gine kuduwe,
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 beta kinim iyo siw am dakel tabomuno, kale sok kudew dák siw ulum akfak wolo kal abe falala matam tiw abe audom nadiwo sok gina bi kudiwe, fingán bom masi siw aso yak Sidtus wok badang mewso nadune wok ning ning dim tamodomuno, kale siw ulum kutad kámin ayen dukum idum uyo kudáliw dák wok dang abune, gedul tabe siw kudew biyaku kámin uyo mew madák táw so keiduno, unsuw ko.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Kale abe buduwo, gedul dukum uyo ulum kano kuek tade bom siw am uyo dakang kumade kumade kei buduno, sin kutim matam kal siw am tem bung men uyo didaluw, wok une bisu ko.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Bi am alewbino dim kal siw am ulum kun kiding ufek ufek uta adik adik ilim teng tuw diw binodiw dák wok kumun abamsu.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Kata am sinanin seng uyo atan so milum so mak num kin utamoduw banim alam kanom inim gedul dukum ki ulum kano kuek di faksiki buduno nuka ken luk bala bokabuwo kalin umi mimin uyo banimsu.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Kale am sinamin seng uyo imin mak wanongin banim tew ki ei bom nadiwo Faul ayo matam kinim ilim kin dim tod bakoyam, “kinimá, kiba nam weng bako, ‘Kadít kadákal teinumo.’ Kalesi uyo kidinamasidiw nam, bo kanam ká bom siw uyo mafaku bung men uyo didiw wok une budu keimongino bá ka.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Kata naka bakoyamon, alam kanom fingánin banim kei bidiw ki, kadák kiba makuw mak fikalokabiw bá, siw am ulufin dakela tabokabu ko.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Naka Got alam kinim ade am win kufámin nata kamane midiliw kal Got alam ensel dabadála madák tad mewso kal tod nadanade
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 bako, ‘Faul, fingánin bá, kaba ken yak gawman Sisa dim kot keidokabaw ade Got aket budunin dim kinim siw tem teinbidiw adikum iyo fikalokabiw báno.’ Nakeiba.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Kale kinim kiba ulum kanom fingánin banim kei bidiw ki, nam Got weng bakonama afan kali kale alam bakonama taw ki kanodokabu.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Kata nuka unom wok iwyak bakan mak umi wok ning ning dim kal dinokabuwo.” Yakeisa.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Kale bi am sinanin tade tam mit kal ami midiliw kal am iw fakodawa gedul tabe siw am uyo im tam mo yak sol wok Eidiyatik uyo luko unom naduw am iw fakodawane, siw am kudewámin kinim iyo aket fukanin weng bako, “bakan mewso tadbuwo.” Kale nadiwade
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 ayen sok idumso mak uyo kudáliw dák wok mik kawák abe unu kudew matam dádomo, wok umi galungam uyo deng alalew ade mak bako, tade tam kilung kal (40 mita) kimis galungam keidu ka. Kale nadiwe mew tein si nadiwade ayo sawil kiksidomo bo madák deng alewbino ade bako bati kal (30 mita) kimis galungam keidu ka.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Kale nadiwe ika fingán bom masi unom naduwe yak tumal aso falala falala bom teinoduwo. Kale nadiw ayen idum siw kutaduyámin alalew mak iyo siw ulum ibiko kal bu ki kudáliw dák sol wok mik abune, am bo lánuko, kale Got gánlawsiw.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Kale siw am tem wok fakudin kinim iyo siw am kudá kin kon faltiw keiyam sakabumo. Kale nadiwade kunu katiw siw ulum abebuno kal sok baki kutisiw uyo sok báku kudáliw dák sol wok dang dim abu nade kasen kei siw kuw kitid sánu kaí, kale ayen idum uyo bá kudáliw dák wok kumun unu kutamanuw kai, kale kanabiw.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Kata Faul aka un tabudin kinim so ilim gebom so im bakoyam, “siw wok fakudin kinim ika siw am tem teinongin banim dakodokabiw kaí, kiba ken yak bakan uyo unokabiw bá.” Yaka ka.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Kale nadiwade un tabudin kinim iyo yak kunu katiw sok uyo wákadu kudáliw un bi dák wok abesu.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Am ulum mewso dánono kanamune, Faul ayo adikum kinim iyo imin wanino. Yakei bakoyam, “kiba inim gedul umi kanam tabu yakodume kal bom fitin dukum fit bom nadiwe yako yako wanin wanodiw banim keisiw.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Kale kamane naka bakoyam, imin mak wanino, yaki. Kale kiba imin wanokabiw be mak fikalodiw banim, ken teinokabiw ade kinim makuw so mak tuw tinoma banim keidokabiw.” Yakei nadane
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 dák budet madik mak kudu adikum ilim kin dim kal Got ken keiyo. Akei nadane budet uyo faku ku wanana nade
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 adikum kinim makuw makuw ikal atud fakadá am weng abo iliso imin wanesiw.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Kale kinim nuka deng bati kal ade bako bokuw kal (276) nuta siw am tem uyo tad buduwo,
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 kale ika wanin uyo atin seng kuw wane kenuw ka. Kale nadiwade siw am kuw fong dáduwo, unuko kale wanin ufek ufek atung atung uyo fako kudáliw dák sol wok kumun unemsu ko.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Kale am dána tadane, ika kin kuwno bakan mak bude utamiw, kata bakan bo im kal banim. Ika wok teng mak utamomo wok teng um kumun dukum bo wok dul kidel kala kale ken yak wok dul unumo. Kale nadiwade
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 siw kutad kámin ayen dukum sok uyo wakela kudáliw dák wok abune, alo wok dang lukelin as kom umi sok uyo bámadá kudá nes gebomo kal sel kal uyo kudew matam kutidiwe, gedul tabe siw am uyo kudew yak wok dul abumo. Kale unom nadiwe
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 siw uyo wok ning ning dim di diki tam mo nadunade gebomo uta unongin banim keidu nade kakamo uta wok dang gadel tabe dakela but kuw kei kusa.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Kale un tabudin kinim iyo weng kidel dau nadiwe sok geidin kinim iyo adikum yánbidumo masi kanamom wok wako sakabodiwo, kalaniw.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Kata un tabudin kinim gebom aka Faul ami luk dudu nadano kayo bako “kanamin báno!” Kale bakoyam, “kinim madik wok wákanin ilim kal ika isik badgong dák wok kumun abe wako yak wok badang unin,
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 madik ikil akol kuw siw am dakelin but but umi dim kal yak unin!” Yakano, afan adikum nuka ken yak wok badang abesuw.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.