Atos 21
Diosichi Pila (COFNT) vs AAI
1 Aman Efeso tsachilaca purato, chiquilari Cos tinun pisa fecári barcochi tule jilaiyoe. Junsi ayuna nanchi Rodas tinun pisase poleto, Pátara pueblobi felaiyoe.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Junni Pátarabi manca barcoca neyato, Fenéciaca jimin barcoca féto, junbi wito jilaiyoe.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Aman Chipre tinun pisaca quirato, tsa tede nanchi polelaiyoe. Junni Siria toca jito, Tiro pueblobi manpatilaiyoe. Junbi barcobi panaricaca purano jominlanue.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Junni panaricaca larinasanan, Jesucrístobe penenaminlaca neyato felaiyoe. Aman siete ma fecári yalabe pechuminlayoe. Junnasa niyanhino jonunca Diosichi Tencabe miito, Pábloca payilaquee yape Jerusalenca jitusa.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Junnasatiya junbi siete ma chutobi jinilaiyoe. Aman jerale Jesucrístochi tsachila chiquilabe pejilaie pueblo de fecári. Unilalanan, sonalanan, nalalanan pejilaie. Junni lamari fiquite telenhito Diosibe rocailaiyoe.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Diosibe rocaitobi, pansile manquiracaichunae tito, barcobi manwito jilaiyoe. Junni Tírobi chuminlari manjilaie.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Junni Tírobi nechi jito, Tolemáidaca jilaiyoe. Junto junte nechi jerale Jesucrístobe penenaminlabe saludaito,
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 ayuna nanchi Cesarea puebloca jilaiyoe chiquilabe Páblobe. Junbi Felipe tinun tsachichi yaca jilaiyoe. Matulenan Crístochi mantá tanlari sieteca tsachilaca wenteca jominlanue yape yalabe peayudailaisa. Junni jun sietecale nechi Felipe manca pejominue. Tsaracari Diosibe cayaisa carimin tsachi jominue.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Yari junpaluca namala mancari junla taminue. Yalanan Diosichi mantate pepamin jominlanue.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Junni junte chularasanan, aman Judea tobi nechi Agabo tinun tsachinan Cesaréaca jae. Yanan Diosichi mantate pepamin jominue.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Junni chiquilachi quelo jato, Páblochi sendorica wole cato, tencachique tedebinan, nedebinan telee. Junni Diosichi Tenca itsantinae tie:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Tsantinunca meráto, Páblobe duque rocailaiyoe Jerusalenca jitudeque. Chiquilabe Cesaréabi chuminlabe tsantinasanan,
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Páblori beconan pato itsantie:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Junni Páblori chiquila payinasanan, natiya merátunan, payino deilaiyoe. Miya Jesucrístochi munate, yape tsanquiniquisa! tilatiyoe.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Junsi weyan ma poletobi jera michi itobi, Jerusalenca jilaiyoe.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Junni Cesaréabi chumin Jesucrístobe penenaminlanan chiquilabe Jerusalenca pejilaie. Yalari chiquilaca Mnasónchica tanjilaie yape junbi chularasa. Mnasón fe numarile nechi Jesucrístobe penenamin jominue. Chipre tobi nechi jaca jominue.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Junni chiquila Jerusalenca manjalainan, Jesucrístobe penenaminla son tito yalachibi seque facarilaquee.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Junni ayuna nanchi chiquilari Jacóboca quirabi jilaiyoe. Jesucrístochi tsachila tala mantá tanlanan Jacóbobe pelayaica jominlae.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Aman Diosiri Pábloca israelita itonlachi tenchi duque seque quisa carica jominue. Junni Pablo Jacóbolachica jito saludaito, Diosi titiya quinunca jera cuenta polarie.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Jacóbolari yaca meráto, Diosica tsara sen quimin joe latie. Tsantitobi, Páblobe itsanlatie:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Junni yalari nuca seitonque cuenta meralaquinue tie. Nu uyan tobi chumin israelítalaca seitonque micarimin joeque meralaquinue. Moisés mantacaca telaqueposa timin joeque mera joe. Israelita nalala jolajosanan, quidoca poretusa mantamin joeque mera joe. Nunan israelita pejotonan, israelítalachi mite nenatusa timin joeque mera joe. Uyanla nuca tsanque seitonque cuenta polaricala joe tie inte chuminlabe.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Junni ¿niyan quicaichunan? Nu manjanueque merasi, inte chumin israelítalari layailaichunae tie.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Junni chiquilachi tencari nuri itsan quino joe: Meráde! Intele junpaluca israelítala Diosibe trato quicala joto, jun tsanquino ma faca joe.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Junni nuri in junpalucalaca tanjide! tie. Yalari israelítalachi mantaca meráto, pipiyanola joe. Junni nuri yalabe pepipiyade! tie. Junni yala Diosichi ticatiya epe cuwanun tenchi nu pacara quede! yape a poreno podeilaisa. Aman nu tsanquinari, jeralela nuca tsarasica miilaichunae tie. Nu israelita joto, israelítalachi mantaca meráto nenamin joeque miilaichunae tie. Nuca seitonque cuenta quica jonunca nene jominueque tenhilaichunae tie.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Aman israelita itonlanan Jesucrístobe cayailainari, yalacari israelítalachi mite nenasa carilaquitiyoe. Yalachi numa pila erecalayoe. Itsanqueri erecalayoe: Diosi joe tinun moldechi cuwacaca, o asanca, o betepoto toteca tsachicaca filaquitunaque mantalaquiyoe. Junsi uyan sonalabe o uyan unilalabe nosa seitonque nenalaratunaque mantalaquiyoe. Israelita itonlaca tsanqueri mantacalayoe tinue.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Junni Pablo ya junpaluca israelítalaca tanjito, ayuna nanchi israelítalachi matu mantaca meráto pipiyalaquinue. Diosibe trato quicalayoe tito pipiyalaquinue. Junto Diosichi yabi wilainue siete mate Diosichi ticatiya epe cuwanola joyoe tibi.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 — ausente —
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 — ausente —
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 — ausente —
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Junni Pábloca tsanlatinasanan, piyanle Jerusalenbi chuminla firara tito layailainue. Layaito, Pábloca cato, Diosichi yabi nechi muricade larito, wewe tamolanca dolaquinue.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Junsi Pábloca totechi latinasanan, soldado coroneli junca meránue. Weyanlari coronelichica jato, jerale Jerusalenbi chuminla firara tilatinae latinue.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Junni coroneli junca merasi, capitanlaca, soldadolacanan cato, firara tinaminlaca quirabi sujilainue. Aman israelítalari Pábloca quinaminlanue. Junni coronelica, soldadolaca quirato deilainue.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Junni coroneli jato, Pábloca cato, palu sili cadenachi telesa mantanue. Junto mo jonunca, ti quimin jonunca panhanue.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Aman weyanlari man quiraque otilatinue; weyanlari uyan quiraque otilatinue. Junni firara tilatinanan, coroneli natiya meráto tuino podeitunue. Junto Pábloca cuartelica tanjasa mantanue.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 — ausente —
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Junni Pábloca cuartelibi tanwilaichinasa, coronelibe itsantinue:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Nu Egipto to tsachi itoyun? Matuleri Egipto tsachi junpalu mili toteminlaca epele tanjinue. Chiquilabe quicaachun nenaminlanue. ¿Ya jotiyun? tinue.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Junni coroneli tsantinunsi, Pablo itsantinue:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Junni cuenta quiniquede! tinan, Pablo terancabi wiruito, tedechi nosasailaide! quinue. Junni nosasailainunbi, yalabe israelítalachi fiquichi cuenta quito itsantinue:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.