Marcos 4

bwd (BWD) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Aku seyana tova kaduwe Yeisu givebutu givewala Lavu Galili taliyeya. Aku yoo ivagauta ani lakai-moena, e ada waka wagaine giyage giluvealugau aku yoo-dina ani imiya taliyeya.
1 Voltou Jesus a ensinar à beira-mar. E reuniu-se numerosa multidão a ele, de modo que entrou num barco, onde se assentou, afastando-se da praia. E todo o povo estava à beira-mar, na praia.
2 Ada gaitoma moyaina givewavewaledi vona matalivulivuna wagaidiya, ada yana vewala wagaine givonedi, givonaga,
2 Assim, lhes ensinava muitas coisas por parábolas, no decorrer do seu doutrinamento.
3 “Wana nogalina. Kaliva seyana ginau ke yana bakula wagaine witi waifeina gina yavuledi.
3 Ouvi: Eis que saiu o semeador a semear.
4 Ada waifei giyavuyavuledi aku tufona ibeu wai wagaine aku manuga iela imadukani-yabudi.
4 E, ao semear, uma parte caiu à beira do caminho, e vieram as aves e a comeram.
5 Kadu tufona ibeu kakanafaya wagaine, bana wagaine babi keke badobadona, ada maduga-mowa waifei ikabu, faina babi keke gidaobu lakaina.
5 Outra caiu em solo rochoso, onde a terra era pouca, e logo nasceu, visto não ser profunda a terra.
6 Aku kauwana gilaka wagaine, witi kabudi evagudi gikabudi ke imayewadi, faina walamidi keke idaobu velemoena.
6 Saindo, porém, o sol, a queimou; e, porque não tinha raiz, secou-se.
7 Kadu tufona ibeu sikakakama wagaine, ada sikakakama gitabo toyogina ke witi gifaimununa, e ada keke gida veguwa.
7 Outra parte caiu entre os espinhos; e os espinhos cresceram e a sufocaram, e não deu fruto.
8 Aku tufona ibeu babi iwakana wagaine ke itabo iwakana. Ada waifei giveguwa ani tufona guwa inuwagadi teti (30), tufona sikisiti (60), kaduwe tufona analedi (100).”
8 Outra, enfim, caiu em boa terra e deu fruto, que vingou e cresceu, produzindo a trinta, a sessenta e a cem por um.
9 Ada Yeisu givonedi, “Imi gavega wa tagami ani vona taidei wada nogalina.”
9 E acrescentou: Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
10 Ada aimo Yeisu anakaibe gimiyamiya aku yana yoo tuwelo ke yoo tufona nodi ielai ada yana vona matalivulivuna adialamana faine itolidadanena.
10 Quando Jesus ficou só, os que estavam junto dele com os doze o interrogaram a respeito das parábolas.
11 Ada givonedi, “Imi wagaimiya ani amiawaega ke Yaubada yana ebaveimeya ananuwanuwa sewasewavuyena wana alamanena. Aku badi gavega keke Yaubada yana yoo wagaidiya ani vona matalivulivuna gaga wagaine ina nogalina
11 Ele lhes respondeu: A vós outros vos é dado conhecer o mistério do reino de Deus; mas, aos de fora, tudo se ensina por meio de parábolas,
12 ayo
12 para que, vendo, vejam e não percebam; e, ouvindo, ouçam e não entendam; para que não venham a converter-se, e haja perdão para eles.
13 Ada givonediga, “Vona matalivulivuna taidei ani ananuwanuwa maita nuwami gimalina? Kai keke, aga gavaiyamu-yo wana alamanedi vona matalivulivuna-dina moyaidi aimo gana ifufuyedi?
13 Então, lhes perguntou: Não entendeis esta parábola e como compreendereis todas as parábolas?
14 Waifei anatoiyavuyavula-nai ani Yaubada yana vona giyavuyavulena.
14 O semeador semeia a palavra.
15 Ada waifei-dina ibeu wai wagaine ananuwanuwa ani vaita badi gavega Yaubada yana vona inogalina anafaiweya. Inogalina e ani Seitani gielai ke vona-nai ibakulina aseasedi wagaidiya ani givaiyavulena.
15 São estes os da beira do caminho, onde a palavra é semeada; e, enquanto a ouvem, logo vem Satanás e tira a palavra semeada neles.
16 Aku waifei ibeu kakanafaya wagaine ananuwanuwa ani badi gavega Yaubada yana vona inogalina ada maduga-mowa wa yadi vemwamwala ivetumaganena.
16 Semelhantemente, são estes os semeados em solo rochoso, os quais, ouvindo a palavra, logo a recebem com alegria.
17 Aku vona-nai ani keke idavai ada idasei aseasediya ida miyami, vaita walamidi keke idasei, e ada tova maufo-moena iatuvefaila. Badi Yaubada yana vona ivetumaganena, aku kai tova vitana gina yegemona wagaidiya o kai kaliva ina kiveuloulolonidi aga maduga-mowa yadi vetumagana-nai ina segena.
17 Mas eles não têm raiz em si mesmos, sendo, antes, de pouca duração; em lhes chegando a angústia ou a perseguição por causa da palavra, logo se escandalizam.
18 Aku waifei giyavuyavulena sikakakama wagaine ananuwanuwa ani taidei anafaiweya. Badi gavega Yaubada yana vona inogalina
18 Os outros, os semeados entre os espinhos, são os que ouvem a palavra,
19 aku babi anagaitoma moyaina ananuwanuwa ke kaikaiwabu ananuwakabubu lakaina aseasedi wagaidiya, ani ifwayafwayadi e ada keke ida veveguwa. Kaduwe badi gaitoma moyaidi tulina tulina iitaitaluvadigedi, ada taidei wagaine Yaubada yana vona-nai inogalina ani gifaifaimununa e ada keke ida guwaguwa.
19 mas os cuidados do mundo, a fascinação da riqueza e as demais ambições, concorrendo, sufocam a palavra, ficando ela infrutífera.
20 Aku waifei-dina ibeu babi iwakana wagaine ananuwanuwa ani badi gavega Yaubada yana vona inogalina ada ivetumaganena, e ada yadi dewa wagaidiya guwa iwakana iseseyegemonena. Tufona teti (30), tufona sikisiti (60), ke tufona analedi (100).”
20 Os que foram semeados em boa terra são aqueles que ouvem a palavra e a recebem, frutificando a trinta, a sessenta e a cem por um.
21 Kaduwe givonediga, “Gavaiyamu, mayale kana kabuna ada ivi dibune kanasena? O kai wela wagaine kana lukabubuna? Keke. Au mayale anaebaibo wagaine kanasena.
21 Também lhes disse: Vem, porventura, a candeia para ser posta debaixo do alqueire ou da cama? Não vem, antes, para ser colocada no velador?
22 Faina gaitoma-dina tova malinai sewasewavuyedi ani aimo ina ivemogatalidi, kaduwe gaitoma-dina lulukabubudi ani aimo ina seyegemonedi malina wagaine.
22 Pois nada está oculto, senão para ser manifesto; e nada se faz escondido, senão para ser revelado.
23 Imi gavega wa tagami ani vona taidei wada nogalina.”
23 Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça.
24 Kaduwe givona, “Yaubada yana nuwanuwa wana nogalina. Wana nogali-dewedewena. Kai Yaubada bonana ananogala wagaine wana idibumwaiga, aga alamana wana vaina ada kaduwe Yaubada yami alamana gina kiveinalina.
24 Então, lhes disse: Atentai no que ouvis. Com a medida com que tiverdes medido vos medirão também, e ainda se vos acrescentará.
25 Faina badi gavega Yaubada yana vona inogalina ke ivevefaisewana ani badi kaduwe alamana gina veledi, e ada Yaubada anaalamana badi wagaidiya gina tubuga-mowa. Aku gavega Yaubada yana vona keke ida vevefaisewa, badi yadi alamana kabisona ani Yaubada gina vaiyegena wagaidiya.”
25 Pois ao que tem se lhe dará; e, ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
26 Ada kaduwe Yeisu givona, “Yaubada yana ebaveimeya ani anafaiweya kaliva waifei giyavulena yana bakuleya.
26 Disse ainda: O reino de Deus é assim como se um homem lançasse a semente à terra;
27 Ada bogi wagaine ginadau ada malabutuya gina mididi aku waifei itabotabo, aku keke gida alamane gavaiyamu waifei-dina itabotabo.
27 depois, dormisse e se levantasse, de noite e de dia, e a semente germinasse e crescesse, não sabendo ele como.
28 Faina babi giveiveimeya waifei yadi kabu ada yadi taula ke yadi veguwa.
28 A terra por si mesma frutifica: primeiro a erva, depois, a espiga, e, por fim, o grão cheio na espiga.
29 Ada kai lukuna gina tafana aga bademowa gikumagina ada kwasikwasi wagaine ina dabana, faina iyala yana tova.”
29 E, quando o fruto já está maduro, logo se lhe mete a foice, porque é chegada a ceifa.
30 Ada kaduwe Yeisu givonediga, “Yaubada yana ebaveimeya ani gavana wagaine kada vonaveluveye? O kai gava vona matalivulivuna kada awaluveluve anakivemala faine?
30 Disse mais: A que assemelharemos o reino de Deus? Ou com que parábola o apresentaremos?
31 Yana ebaveimeya ani vaita musita waifeina seyana anafaiweya. Waifei matatabuna imiyamiya babiya ani wagaidiya musita waifeina ani kabiso-moena.
31 É como um grão de mostarda, que, quando semeado, é a menor de todas as sementes sobre a terra;
32 E aku ina bakulina wagaine, au ginatabo lakaina, ada gavana gitabotabo bakula wagaine ani matatabuna gina tabosegedi. Kaduwe lagana ginasedi ke aiwaudiya manuga adiuba ina bubudi.”
32 mas, uma vez semeada, cresce e se torna maior do que todas as hortaliças e deita grandes ramos, a ponto de as aves do céu poderem aninhar-se à sua sombra.
33 Ada vona matalivulivuna moyaidi anafaiweya wagaidiya Yeisu giifufuyedi, anafaiweya adifata ina alamanedi.
33 E com muitas parábolas semelhantes lhes expunha a palavra, conforme o permitia a capacidade dos ouvintes.
34 Keke gida ifufu-mowa kaliva wagaidiya aku vona matalivulivuna gaga wagaidiya, aku tova-nai adiloi gaga Yeisu ke yana tonogalayavo nodi, aga gaitoma moyaina faina gikikivemalina wagaidiya.
34 E sem parábolas não lhes falava; tudo, porém, explicava em particular aos seus próprios discípulos.
35 Ada yadayada-nai analavilavi wagaine, Yeisu yana tonogalayavo givonedi, “Kana damana lavu fafaline.”
35 Naquele dia, sendo já tarde, disse-lhes Jesus: Passemos para a outra margem.
36 Ada yoo lakaina imadu yabuyabudi aku waka-nai wagaine Yeisu gimiyamiya ani yana tonogalayavo iyage ada nodi itauya. Kadu waka tufodi nodi inau.
36 E eles, despedindo a multidão, o levaram assim como estava, no barco; e outros barcos o seguiam.
37 Aku yadi damana-nai wagaine mala lakaina inuwagana, ada buli lakaidi waka iiwatavutavuna.
37 Ora, levantou-se grande temporal de vento, e as ondas se arremessavam contra o barco, de modo que o mesmo já estava a encher-se de água.
38 Aku Yeisu ani waka muline giveunugana ada gienowavulu. E ada yana tonogalayavo ina ilivaguna, ivonena, “Tovewala, kai keke uda nuwanuwa kana yababa faina?”
38 E Jesus estava na popa, dormindo sobre o travesseiro; eles o despertaram e lhe disseram: Mestre, não te importa que pereçamos?
39 Ada Yeisu gimididi ke mala giawatana, ada givona buli wagaidiya, “Auwe! Gina kuluni!” Ada maduga-mowa mala giavaina ke giniwalova. Yeisu mala lakaina gikiveniwalovina.|alt="Jesus calms the storm" src="IB-022gr.jpg" size="col" loc="4:39" copy="Faadil" ref="4:39"
39 E ele, despertando, repreendeu o vento e disse ao mar: Acalma-te, emudece! O vento se aquietou, e fez-se grande bonança.
40 Ada Yeisu yana tonogalayavo givonedi, “Gavana faina wamatauta? Gavaiyamu, aimoina keke wa yami vetumagana?”
40 Então, lhes disse: Por que sois assim tímidos?! Como é que não tendes fé?
41 Aku tonogalayavo imatauta lakaina ke taudiyavo ivetolitoli, ivonaga, “Ida gavakaliva ayo mala ke buli bonana imatawalewaleye!”
41 E eles, possuídos de grande temor, diziam uns aos outros: Quem é este que até o vento e o mar lhe obedecem?

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.