Atos 21

bwd (BWD) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Ada moyaima avetalakafoiyedi muline, waka wagaine ayage ada asilakata atauya anau tunutunugina imula Kosi wagaine. Yadayada anavelu anau Lodesi wagaine, ada Lodesi-deya anau Fatala wagaine.
1 Depois de nos separarmos dele, embarcamos e fomos em direção a Cós, e no dia seguinte a Rodes e dali a Pátara.
2 Wadedeku waka seyana anuwagana ginanau fafali anayegana Fonisiya, e ada waka-nai wagaine ayage ada atauya.
2 Encontramos aí um navio que ia partir para a Fenícia. Entramos e seguimos viagem.
3 Amadumaduga imula anayegana Saifilasi anuitaitana, ada waimaulimeya gimiya aku ime Siliya anafafali wagaine anaunau. Ada ana aluku melala anayegana Taiya, faina wadedeku lokoloko ina seobuyedi.
3 Quando estávamos à vista de Chipre, deixando-a à esquerda, continuamos rumo à Síria e aportamos em Tiro, onde o navio devia ser descarregado.
4 Ada ime anau ke tonogala anuwagadi ada badi nodi amiyamiya yadayada seveni. Ada gavana gina yegemona Paulo wagaine ani Aluwaluwa Tabuna gikivemalina wagaidiya, e ada Paulo ivonena, ivona, “Keke unalaka Yelusalema wagaine.”
4 Como achássemos uns discípulos, detivemo-nos com eles por sete dias. Eles, sob a inspiração do Espírito, aconselhavam Paulo que não subisse a Jerusalém.
5 Aku aimo badi nodi yama tova bademowa giavaina ada atauya ke yama nau-nai kaduwe avebutuna. Ada tovetumagana moyaidi wa vavinediyavo ke wa natudiyavo nodi ikwayabuma melala wagaine ayegemona aobu taliyeya. Ada moyaima makameya tugama avetodonedi ke aveoveola Yaubada wagaine.
5 Mas, passados que foram esses dias, partimos e seguimos a nossa viagem. Todos eles com suas mulheres e filhos acompanharam-nos até fora da cidade. Ajoelhados na praia, fizemos a nossa oração.
6 Veoveola giavaina, avetalakafoi ada ime ayage waka wagaine aku badi iyewadi yadi melaleya.
6 Despedimo-nos então e embarcamos, enquanto eles voltaram para suas casas.
7 Aku ime yama nau-nai waka wagaine aimo ginaunau, ada Taiya wagaine atauya anau melala seyana anayegana Tolimaisi wagaine aluku ke aobu. Ada tovetumagana wagaidiya anau ke ana itadi, ada badi nodi amiyamiya yadayada seyana anafaiweya.
7 Navegando, fomos de Tiro a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos, passando um dia com eles.
8 Yadayada anavelu wagaine kaduwe atauya-vagila ke anau Sisalia. Tova-nai ayegemona ada anau valeya iwakana anatolaumamala anayegana Filipi yana manuweya, banae seyana adiseveni wagaidiya Yelusalema-deya tuwaina ivenuwadadanedi.
8 Partindo no dia seguinte, chegamos a Cesaréia e, entrando na casa de Filipe, o Evangelista, que era um dos sete {diáconos}, ficamos com ele.
9 Ada banae Filipi-nai natunavo vevine adilaufuli mataboladi, badi falofita.
9 Tinha quatro filhas virgens que profetizavam.
10 Wadedeku amiyamiya yadayada gavaiyei aku falofita seyana anayegana Agabasi giyegemona. Banae Yudiya anafafaliya gitauya gielai.
10 Já estávamos aí fazia alguns dias, quando chegou da Judéia um profeta, chamado Ágabo.
11 Au gielai wagaimeya ke Paulo anabeleta givaina ada tauna nimana ke agena giyogodi aku givona, “Aluwaluwa Tabuna givona taidei anafaiweya, ‘Toni beleta taidei ani meIsileli Yelusalema wagaine taidei anafaiweya ina yogona, ada ina atuegena badi keke meIsileli wagaidiya.’”
11 Veio ter conosco, tomou o cinto de Paulo e, amarrando-se com ele pés e mãos, disse: Isto diz o Espírito Santo: assim os judeus em Jerusalém ligarão o homem a quem pertence este cinto e o entregarão às mãos dos pagãos.
12 Tova-nai yana vona anogalina, ada imeyavo ke kaliva wadedeku imiyamiya ani nodi Paulo aveolena toyogina vaita keke-mowa ginalaka Yelusalema wagaine.
12 A estas palavras, nós e os fiéis que eram daquele lugar, rogamos-lhe que não subisse a Jerusalém.
13 Aku Paulo givona, “Gavana faina watagitagiya ada aseaseku wakiveulouloloni? Iya gaawaegeku Yelusalema wagaine ina yogoku, kaduwe gaawaegeku kai ina luvealikaku Kauveya Yeisu anayegana faine.” Taidei anafaiweya givona.
13 Paulo, porém, respondeu: Por que chorais e me magoais o coração? Pois eu estou pronto não só a ser preso, mas também a morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Ada aveola-wayogena faina gikuluma, aku avona, “Iwakana. Gavana Kauveya yana nuwanuwa, anafaiweya gina gugaiyena.”
14 Como não pudéssemos persuadi-lo, desistimos, dizendo: Faça-se a vontade do Senhor!
15 Yadayada-dina giavaidi, yama lokoloko akidewadewa ada atauya ananau Yelusalema wagaine.
15 Depois desses dias, terminados os preparativos, subimos a Jerusalém.
16 Kaduwe Sisalia wagaine-deya tonogala tufodi ikwayabuma nodi anau, ada inauwema kaliva seyana yana manuwa wagaine anamiya. Banae anayegana Nasoni, kwana Saifilasi banae tuwaina Yeisu gimadu vetumaganena.
16 Foram também conosco alguns dos discípulos de Cesaréia, que nos levaram à casa de Menason de Chipre, um antigo discípulo em cuja casa nos devíamos hospedar.
17 Tova-nai Yelusalema wagaine ayegemona, tubuiyameyavo tovetumagana wa yadi vemwamwala ivesiuleyema.
17 À nossa chegada em Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Yadayada anavelu wagaine Paulo ime nodi anau Iyemesa wagaine, banae tafalolo anatonagona, ke nodi ana ifufu. Ada wadedeku-deya tovetumagana aditonagonayavo moyaidi bana nodi anuwagadi.
18 No dia seguinte, Paulo dirigiu-se conosco à casa de Tiago, onde todos os anciãos se reuniram.
19 Ada Paulo givesiuleyedi ke giawatalatalainedi gaitoma matatabuna gavana Yaubada gigugaiyena badi keke meIsileli wagaidiya banae yana laumamala ke yana gugai wagaidiya.
19 Tendo-os saudado, contou-lhes uma por uma todas as coisas que Deus fizera entre os pagãos por seu ministério.
20 Ada moyaidi ifufu taidei inogalina wagaine, Yaubada iawadavadavana. Aku yadi tovona seyana gimididi Paulo givonena, “Tubuiyama, uitana meIsileli wagaidiya ani gavaiyei tausani bademowa Yeisu wagaine ivetumagana, ada matatabudi taudiyavo iawaawaege-moedi adaveimeya Mosese giveleda wagaine.
20 Ouvindo isso, glorificaram a Deus e disseram a Paulo: Bem vês, irmão, quantos milhares de judeus abraçaram a fé sem abandonar seu zelo pela lei.
21 E aku o fainiya, ani kaliva ikaiyanogala vaita meIsileli moyaidi imiyamiya badi keke meIsileli adimwatuguya fafali seyana seyana wagaidiya, ani uda vewaledi ke Mosese yana veimeya ida dibusoyoge. Ada ivona vaita uda vonedi, ‘Keke natumiyavo kaliva vovodi bubuna wana tomogoloidi, ada kaduwe ide meIsileli adagiduwa wana segedi.’
21 Eles têm ouvido dizer de ti que ensinas os judeus, que vivem entre os gentios, a deixarem Moisés, dizendo que não devem circuncidar os seus filhos nem observar os costumes {mosaicos}.
22 E ada gavana kadagai? Badi meIsileli tovetumagana idedeku ani ina nogalina vaita o bademowa uelai.
22 Que se há de fazer? Sem dúvida, saberão de tua chegada.
23 E ada taidei faina gavana ana voneni, mamauwe una gugai. Kaliva adilaufuli yama yoo wagaine bademowa Yaubada wagaine yadi vonadabadaba seyana isena.
23 Faze, pois, o que te vamos dizer. Temos aqui quatro homens que têm um voto.
24 Taidei kaliva-dina nodi wananau manuwa tabu wagaine, ada gavaiyamu yadi yegayegana Yaubada matane faina inadewa anafaiweya adagiduwa yada yegayegana faina, tainei o nodi wana gugaiyena. Ada yadi kevakeva ina vebolavoiyedi faidiya, ani fatadi unasena ke adifaiweya kuluwadi ina kolidi. Tainei ya gugai-nai wagaine moyaidi ina alamanena vaita o tauni kaduwe Mosese yana veimeya umulimuliyena. Kaduwe gavana o fainiya inogalina vaita uda vewala meIsileli tovetumagana Mosese yana veimeya ida segena, ani ina alamanena wada fwaya.
24 Toma-os contigo, faze com eles os ritos da purificação e paga por eles {a oferta obrigatória} para que rapem a cabeça. Então todos saberão que é falso quanto de ti ouviram, mas que também tu guardas a lei.
25 Aku tovetumaganayavo badi keke meIsileli ani yadi leta bademowa aimilina ke yama nuwanuwa anafaiweya amatawedi. Avonedi vaita kevakeva-dina kaliva inauwedi ivebolavoiyedi yaubada fwayafwaya adikilumina wagaidiya, ani keke inakani. Kaduwe keke dayaga inayui, ada kevakeva agodi sisifuwadi dayagidi keke gidamadu, ani keke ina kanikani. Ada kaduwe keke vovodi ina awawege-kavokavovodi. Taidei anafaiweya avonedi.”
25 Mas a respeito dos que creram dentre os gentios, já escrevemos, ordenando que se abstenham do que for sacrificado aos ídolos, do sangue, da carne sufocada e da fornicação.
26 Ada tovetumagana aditonagonayavo taidei anafaiweya ivona faina, yadayada anavelu wagaine Paulo kaliva-dina adilaufuli ginauwedi ada Mosese yana veimeya anafaiweya, banae ke badiyavo nodi yadi yegayegana ivaina. Ada iyegayegana giavaina, Paulo manuwa tabu wagaine giluku ada Yaubada yana veyavo anatovegugai gimatawena yadi yegayegana anatova faina, tainei yadayada seveni gina avaina muline, yadi kevakeva ina aliyedi ke gina vebolavoi seyana seyana faidiya.
26 Então Paulo acompanhou aqueles homens no dia seguinte e, purificando-se com eles, entrou no templo e fez aí uma declaração do termo do voto, findo o qual se devia oferecer um sacrifício a favor de cada um deles.
27 Yadayada adiseveni imiyamiya aku tova kabisona ina luyabuna, au meIsileli tufodi Eisiya anafafali wagaine-deya nagona ielai, ani kaliva-dina iitana Paulo manuwa tabu wagaine e ada kaliva moyaidi ikivenuwakoyodi ke ina kiveyabina.
27 Ao fim dos sete dias, os judeus, vindos da Ásia, viram Paulo no templo e amotinaram todo o povo. Lançando-lhe as mãos,
28 Ada ikiveyabina aku ivedoudou, ivonavona, “Imi meIsileli, wanaela wana lemema! Taidei kaliva-nai fafali moyaina wagaidiya ginaunau ada kaliva moyaidi givewavewaledi vaita Mosese yana veimeya ida dibusoyogena, kaduwe yada yooyavo ke manuwa tabu giawavekoyoyena. Ada malinai yana koyona gikivetubugi-moena, faina badi keke meIsileli gilukuwedi manuwa tabu wagaine ke yada manuwa tabutabuna gikivebwanenena Yaubada matane!”
28 gritavam: Ó judeus, valei-nos! Este é o homem que por toda parte prega a todos contra o povo, a lei e o templo. Além disso, introduziu até gregos no templo e profanou o lugar santo.
29 Taidei anafaiweya ivona faina bademowa iitana kaliva seyana kwana Efeso anayegana Tolofimasi, banae keke kwana Isileli aku Paulo nodi melala nefanine inunudadana, e ada inuwanuwa vaita manuwa tabu wagaine gida lukuwe.
29 É que tinham visto Trófimo, de Éfeso, com ele na cidade, e pensavam que Paulo o tivesse introduzido no templo.
30 E ayo meYelusalema moyaidi ialakalakaidi ke fafali matatabuna wagaidiya-deya ivemadumadu ielai Paulo manuwa tabu negenine ikiveyabina ada isitaitai iyegemonena, aku maduga-mowa wana ifalidi.
30 Alvoroçou-se toda a cidade com grande ajuntamento de povo. Agarraram Paulo e arrastaram-no para fora do templo, cujas portas se fecharam imediatamente.
31 Ada yoo tova kabisona Paulo ina luvealikana aku badi meYelusalema moyaidi igavekwavekwageya, ani valeyadi Loma tolugaviya aditonagona lakaina ginogalina.
31 Como quisessem matá-lo, o tribuno da coorte foi avisado de que toda Jerusalém estava amotinada.
32 Ada maduga-mowa tolugaviya kaduwe aditonagonayavo tufodi nodi givaidi ada imadu inau yoo wagaidiya. Ada tova-nai togavekwavekwageya iitadi tolugaviya aditonagona lakaina yana tolugaviyayavo nodi, ada Paulo anamunuga iilovena.
32 Ele tomou logo soldados e oficiais e correu aos manifestantes. Estes, ao avistarem o tribuno e os saldados, cessaram de espancar Paulo.
33 Aku banae tolugaviya aditonagona lakaina ginau Paulo wagaine ada gikiveyabina aku yana tolugaviyayavo giveimeyedi seini iluwei wagaidiya ina yogona. Aku gitolidadana yoo wagaidiya, givona, “Ida gavakaliva, ada gavana gigai?”
33 Aproximando-se então o tribuno, prendeu-o e mandou acorrentá-lo com duas cadeias. Perguntou então quem era e o que havia feito.
34 Ada yoo gitolidadanedi, ee, kaliva tufodi gaitoma seyana faine ikovakova aku tufodi ikovakova gaitoma tulina faina. Ada geyo lakai-moena faina tolugaviya aditonagona lakaina keke anafaiweya gavekwavekwageya-nai vuvuna velemoena gida nuwaga. Tainei faina yana tolugaviyayavo giveimeyedi ke Paulo ina nauwena tolugaviya yadi manuwa wagaine.
34 Na multidão todos gritavam de tal modo que, não podendo apurar a verdade por causa do tumulto, mandou que fosse recolhido à cidadela.
35 Ada Paulo inauwena ebalaka wagaine iyegemonena aku togavekwavekwageya moyaidi inuwakoyo-mowa faina, tolugaviya iwai-moe ina selakaina manuweya.
35 Quando Paulo chegou às escadas, foi carregado pelos soldados, por causa do furor da multidão.
36 Aku yoo lakaina imulimuliyedi ani iagofaifaina ivonavona, “Wana luvealika-moena!”
36 O povo o seguia em massa dizendo aos gritos: À morte
37 Ada tolugaviyayavo Paulo manuweya ida lukuwena ani givona tolugaviya aditonagona lakaina wagaine, givona, “Meyameyaganina vona seyana gana vonayena wagainiya?”
37 Quando estava para ser introduzido na fortaleza, Paulo perguntou ao tribuno: É-me permitido dizer duas palavras? Este respondeu: Sabes o grego!
38 Iya ganuwanuwa vaita o kwana Itipita, banae-nai tuwaina gavekwavekwageya givevuvuna kabemali wagaidiya. Ada kaliva givagauwidi adiyoo fowa tausani (4,000) ke toluvealika-dina ginagoyedi fafali kavovona wagaine. Oyeni o kai keke?”
38 Não és tu, portanto, aquele egípcio que há tempos levantou um tumulto e conduziu ao deserto quatro mil extremistas?
39 Paulo gilufata, “Iya kwana Isileli, melala anayegana Tasasi wagaine gatubuga, tainei Silisiya anafafali wagaine. Melala-nai kaliva moyaidi ialamanena, ada Iya melala-nai anakaliva. Ada uda awaegeku yoo wagaidiya gadavona.”
39 Paulo replicou: Eu sou judeu, natural de Tarso, na Cilícia, cidadão dessa ilustre cidade. Mas rogo-te que me permitas falar ao povo.
40 Ada tolugaviya aditonagona giawaegena, e ada Paulo gimididi ebalaka wagaine aku yoo nimane giluawatadi. Tova-nai moyaidi amumu gikuluna, givebutu vona Ibeliu wagaine giifufu, badi meIsileli taudiyavo meyadiya.
40 O tribuno lho permitiu. Paulo, em pé nos degraus, acenou ao povo com a mão e se fez um grande silêncio. Falou em língua hebraica do seguinte modo:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.