Mateus 26

bwc (BWC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Lintu Yesu apwisisye ukulanda ifintu fyonse ifi, aebele abasambi bakwe ukuti,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Namwisiba ukuti kwasyalafye insiku sibili, ninsi busiku nkulu bwe Pasaka. Kabili Umwana Wamuntu akapelwa muminwe yabalwani mukumutanika.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Basimapepo bakindami na bakalamba babantu bakolongene mukipango kyakwa simapepo mukalamba Keyafasi,
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 kabili baumfwene fintu bengakwata Yesu mubumfisolo no kumwipaya.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Lelo baalandile ukuti, “Twikakita ifi pe Pasaka, abantu kuti baimya ifimfulunganya.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Lintu Yesu ali mu Betani muŋanda yakwa Simoni uwafibasi,
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 kwaisile namayo napiita amafuta mwibotolo ayanunkila ayamutengo ukalamba ngansi, aitulwila pa mutwe wakwa Yesu ninsi ali pakulya.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Lelo lintu abasambi bakwe bamwene ifi balifulilwe batampa ukulailisyanya ukuti, “Busye bonausi bwa musango syani ubu?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Pantu aya mafuta kuti yasitisiwa palupiya ulwingi sana nokupela abalanda!”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Lelo Yesu pakwisiba fintu baletontonkanya abebele ukuti, “Kinsi mulekyusisya uyu mwanakasi? Nankitila ikintu ikisuma.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Pantu abalanda mukalaba nabo lyonse lelo tamwakaleba nanebo lyonse.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Lintu akitulwila amafuta yanunkila pamubili wandi, akimpekanya mukusiikwa.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Ndemyeba ikisinka ukuti, konse kuntu Imbila Nsuma ikabilwa mwisonde lyonse, ifi fyakita uyu mwanakasi fikalalandwapo mukumwibukisya.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Yuda Isikalyoti umo pabasambi ikumi limo na babili aile kuli basimapepo mukalamba
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 aya bepusya ukuti, “Busye mukampela finsi nganamiletela Yesu?” Nabo bamulipile ulupiya lwa siufele amakumi yatatu (30).
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Ukufuma apo Yuda atampile ukufwaya akasita akasuma akakufutukilapo Yesu.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Pabusiku bwakwambilapo ubwakulyamo umukate uusyatutumuka abasambi baisile kuli Yesu mukumwipusya ukuti, “Busye nipi ulefwaya tukupekanisisye ukwakulila Ipasaka?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Alandile ukuti, “Kabiyeni mumusumba kumuntu umo, muleya mweba ukuti Kafundisya alanda ati, ‘Insita yandi naipalama! Ndimukufwaya ukwisalila Ipasaka muŋanda yobe na basambi bandi.’”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Kansi abasambi bakitiile umo Yesu abebele, bapekanya ne Pasaka.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Mukyungulo, Yesu na basambi bakwe ukumi limo nababili bakubeme petebulo.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Kabili ilyo balelya Yesu alandile ukuti, “Ndemyeba ikisinka ukuti, umo pali mwebo alemfutuka.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Abasambi baiketwe ubulanda batampa ukulamwipusya umo, umo ukuti, “Busye ninebo mwe Mfumu?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Yesu abaswike ukuti, “Uo nalaingisisya nao pamo iminwe mumbale eulemfutuka.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Umwana Wamuntu akafwa ngafintu amalembo yalanda, lelo akalanda ngansi kumuntu uulefutuka Umwana Wamuntu! Ngakyaliwemepo kuli uyo muntu ukukana fyalwa!”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Yuda, uwamufutwike aipwisye ukuti, “Busye ninebo mwe Kafundisya?”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Ilyo balelya, Yesu abulile umukate, aupaala aumokola apela abasambi bakwe nokulanda ukuti, “Buleni mulye, uyu emubili wandi.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Kabili abula nolukombo, atotela Lesa elo abapa ukuti, “Nwenimo bonse,
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 uyu mulopa wandi uwakipangano kipya uwalasumiina pabengi kukwelelwa kwa membu.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Ndemyeba ukuti nsyakanwepo ifyakufisabo fyamyangasi nakabili, mpaka bulya busiku nkanwa ifyakufisabo fya myangasi ifipya pamo namwebo mu bufumu bwakwa Tata.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Lintu baimbile ulwimbo balifumine baya kulupili lwa Miolife.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Yesu aebele abasambi bakwe ukuti, “Buno bwine busiku bonse mulembutuka nokunsya, pantu amalembo yalanda ukuti, ‘Nkoma kacema no mukuni wa mpaanga ukasalangana.’
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Lelo panuma nabusiwa kubafwa, nkamitangilila ku Galili.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Petelo aebele Yesu ukuti, “Nebo nsyakamisye nangu bambi bakamisye!”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Yesu aebele Petelo ukuti, “Ndekweba ikisinka ukuti, buno bwine busiku ulenkana imiku itatu ukuti tawangisiba lintu mukolwe talalila.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Lelo Petelo ayaswike ukuti, “Nebo nsyakukane ngakufwa ndefwa nobe!”
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Yesu aile na basambi bakwe kunkende yaleitwa Getisemane, aebele abasambi bakwe ukuti, “Ikaleni pano, nebo naya kulya mukupepa.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Yesu apiitilepo Petelo na bamwana Zebedee babili Yakobo na Yohani aya nabo. Elo asakamikwa kabili aba uwabulanda.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Elo abeba ukuti, “Umutima wandi waisulamo ubulanda nicingafye imfwe. Ikaleni pano mulelola nanebo.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Aendelekofye ikyalinga awa pansi ubunkupeme alapepa ukuti, “Mwe Tata, nga nakyanguka lekeni ulu lukombo lumpite, lelo tekufwaya kwandi kano ukufwaya kwenu.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Elo abwelulwike asangile abasambi bakwe balimutulo, eikyo aebele Petelo ukuti, “Busye tekuti mulole nanebo pankoloko imo?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Loleni no kupepa pakuti mwiwila mumatunko. Umupasi ulefwaya lelo umubili naunaka.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Nakabili Yesu aile mukupepa ukuti, “Mwe Tata, ngakyakwebati ulu lukombo teti lufumepo mpaka ndunwe, ubufwayo bwenu nabukitwe.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Nakabili abweluluka asanga nabalala. Amenso yabo yali nayafina kutulo.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Abasile nakabili ayapepa ilya butatu, apepele ipepo limoline.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Abwelulukile ku basambi bakwe no kubeba ukuti, “Busye mukili namulala muletusya? Moneni! Insita naifika iya Mwana Wamuntu ukuposwa mumaboko ya babembu.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Imeni tuleya. Uulemfutuka uyo aleisa!”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Lintu Yesu akili alelanda, Yuda umo pabasambi ikumi limo na babili nao afika. Aali nebumba ilikalamba ilyafumine kuli basimapepo bakindami na bakalamba ba bantu, abaali ne mipanga nenkoto.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Uwamufutwike alipele ibumba ikisibilo ukuti, “Untu ndetomona emuntu mulefwaya. Mumukwate!”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Kabili Yuda aile kuli Yesu nokumweba ukuti, “Mwapoleni mwe Kafundisya,” nokumutomona.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Yesu epakumweba ukuti, “Ale kibusa kita fintu ukonkele!”
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Umo pabali na Yesu asomwene umupanga akoma umusya wakwa simapepo mukalamba amuputula ukutwi.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Yesu amwebele ukuti, “Bwesesya umupanga mukitubo, onse uwanga nomupanga akafwa ku mupanga.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Busye muletontonkanya ati teti ngebe Taata, kabili nao apapene kuti antumina ifiita fyaba mailaka ukukila ikumi limo na babili?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Lelo, kuti yafikilisya syani amalembo ayalanda ukuti ifi fifwile fyakitikila muli iyi nsila?”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Pali kalya kasita Yesu aebele ibumba ukuti, “Busye ndikipondo, pakuti mwise nemipanga ne nkonto mukundikata? Kila busiku naleikala mwi Tempele ndefundisya, tamwalendikata.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Lelo ifi fyonse fyalakitika pakuti ifyalembelwe kuli bakasesema fifikilisye.”
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Abo abakwete Yesu bamutwele kuli Kayafasi simapepo mukalamba, uko bakafundisya ba mafunde na bakalamba ba bantu baali nabakolongana.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Lelo petelo alekonkamo akatalamukila mpaka afika na mumusolo wakwasimapepo mukalamba. Alingile nokwikala pamo na bamalonda amone ifyalakitika.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Basimapepo bakindami na basikilye bonse balefwailisya ifyakubepesya Yesu pakuti bamwipaye.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Lelo tabafisangile nangu abantu abengi baimine nokumubepesya ubufi. Kwaiminine abaume babili
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 nokulanda ukuti, “Uyu muntu alandile ati, ‘Nalikwata amaka yakubongolola itempele lyakwa Lesa nokulikula munsiku sitatu.’ ”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Simapepo mukalamba aiminine nokweba Yesu ukuti, “Ngawebo taulelandapo?” Ngobu bunte aba bantu balekutunganya?
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Lelo Yesu aikelefye tondolo. Simapepo mukalamba amwebele ukuti, “Mwisina lyakwa Lesa uwamweo, lapafye nganiwebo Klistu Umwana wakwa Lesa.”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Yesu amwaswike ukuti, “Naulanda ukuti ninebo. Lelo ndimukumyeba mwebonse ukuti, ukufuma pali ino nsita mukamona Umwana wa Muntu naikala kukuboko kwakukulyo ukwa Wamaka, kabili aleisa pamakumbi ya mumulu!”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Elo simapepo mukalamba alepwile insalu yakwe nokulanda ukuti, “Napontela Lesa! Nikinsi tulefwaila bakambone nabambi! Nomba mwayuumfwila imiponto yakwe!
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Ngamwebo muletipo syani?”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Bamufwisile amate pamenso no kumupuma, elo bambi balemuma amapi
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 nokulamweba ukuti, “Klistu, sesema kuli fwebo. Ninani wakuma!”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Nomba Petelo ali naikala panse pamusolo, umwanakasi umubomfi wakwa simapepo mukalamba aisile kuli ena nokulanda ukuti, “Nobe wine, wakiba na Yesu waku Galili.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Lelo alikene pamenso yabantu bonse ukuti, “Nsisibe fintu ulelandapo,”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Elo afuma mumusolo aya pamwinsi, naumbi umubomfi amumona aeba abantu abaali nabeminina kulya ukuti, “Uyu Muntu akiba na Yesu waku Nazareti.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Nakabili Petelo alikene ukuti, “Ndelapafye akalumba nsyamwisiba uyu muntu!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Panuma yakasitafye akalinga abantu abaali nabeminina kulya bapalamine kuli Petelo nokulanda ukuti, “Ikinekine nobe wine uli wamulibena, pantu nemilandile yobe ine yabena Galili.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Petelo ayambile ukuitipa nokulapa ukuti, “Ulya muntu nsyamwisiba!”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 kabili Petelo aibwisye fintu Yesu amwebele ukuti, “Lintu mukolwe talalila, ulenkana imiku itatu ukuti tawangisiba.” Elo afumina panse nokuya mukulila ngansi.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.