Mateus 26
Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI
1 Jesus ure tuwadaru akedudo nou boei. Nono čare makore ture jorduwadowugei.
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 Akore: – Merimode pobe dukeje boe emode tuwadae Páscoa towuje nono paroiaji. Nono Imedu Onaregedu makudumode boe eimijerage pegareuge etai bitoduwo ipo padure pugajejewu keje.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Toro nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu rakojere tuwai kurireu tada nouia Judeu doge eimijeragebo. Nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu iere Caifás.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Ere bato pui nono tuwo tumeardae pegareu tawuje tuwo tugeragu Jesusji tuwo bito. Mare emagore pui tumoduie nou tumeardae biado boe epiji.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Egore: – Pawadae Páscoa kejere pamodukare pageragu ji. Pamode pageragu ji pawadae keje dukeje boe ekorigodumode pai. Emode bato pui turugoduwo pai. Dukodire pamodukare pageragu ji pawadae keje rugadu.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Nono Jesus uture boe eda Betânia ka. Nonore rakojere Simão uwai tada. Nou Simão iere Biri Pegareu jamedu.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Jesus mugure nono nou bai tada ira keje togwage tabo. Nono ia aredu aregodure Jesus ae poari rogu tabo. Nou boe ere nou poari towuje tori tabo. Nou tori iere alabastro. Roreboe mori kurireu meture nou poari rogu tada. Nono ča nou aredu ure nou poari jado. Ure nou roreboe redo Jesus aora joki.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Jesus ure jorduwadowuge erdure nou aredu roino duji dukeje emago pegare rore jiboeji. Egore: – Kočare ure barigu.
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Nou roreboe mori kurire rugadu. Kočare ukare maku diero bagai tuwo diero kurido tuwo maku marenarue doge etai.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Mare Jesus jorduware emagore pui duji. Dukodire makore ei. Akore: – Tagaba awu aredu pogurudo rore i duji. Rore i du moture Pao Kurireu jakai.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Mare paga karega. Marenarue doge edumode tagabo jii toro rugadu. Mare imire itumode tabiji rugadu.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Emarodo ure iwiri udo turugadu ituguduwo mototo iwi keje.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Dukodire imode tawie boe remawuji. Awu aredu rore iboe akedumodukare boe etaora piji jii toro rugadu. Boe etumode moto jamedu boe parugajeje tuwo boe erduwado emeartoruwo i iwo ekinorudo dukeje ereadodumode awu aredu rore iduji boe eiamedu boe ewiagai. Dukodire boe ewiagodumodukare awu aredu piji rugadu jii toro rugadu.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 — ausente —
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 — ausente —
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Du nou meri pijire nou Judas Iscariotes aiwore Jesus rore jiboeji tuiorduwo tumode maku boe eimijerage pegareuge etaiwu meri bagai.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Páscoa meri boetojiwu aregodure dukeje Judeu doge ere tuge amireu pemegado nono turo mogadure tuwaduwo Páscoaji. Nou meriji nou Jesus ure jorduwadowuge enarare Jesusji. Egore: – Kaiba čemode page pemegado pawo ko, pawaduwo Páscoaji?
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Jesus akore: – Tadudo toro nou ba kurireu ka. Torore tardumode imeduji. Tamagodo ji tagimijera akoie uwai tadare uie turugadu tuwo tuge ko tuwaduwo Pascoaji ture jorduwadowugebo.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Jesus akoino ei dukodire nou ure jorduwadowuge erore nono Jesus mako mogadure. Nono ere tuge pemegado tuwaduwo Pascoaji.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Nou boečoji Jesus mugure nono ira keje togwagewo ture jorduwadowugebo. Nou ure jorduwadowuge eiamedu boe edu nono dukodire enodo padure doze nono Jesus apo.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Enogwagere dukeje Jesus makore ei. Akore: – Iwo tawie boe remawuji. Ia tagi tamode imagu boe eimijerage pegareuge etai.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Ekiarigodure nou Jesus makore pudui duji. Dukodire emagore tugimijeraji tu tu puregodaji. Egore: – I karega akagoino ikimijera?
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Jesus akore: – Nou ure tuge amireu pegodo nou carneiro kuru towu nono itabowu emare umode imagu boe ekimijerage pegareuge etai.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Marigudu Pao Kurireu ure boe ewie iwimoduie duji. Nou Pao Kurireu bataru padure bapera keje. Aino čare iwimode nou Pao Kurireu meardae koia. Mare boe pegamode rugadu nou ure imagu boe eimijerage pegareuge etaiwuji. Botumodukare dukeje boe pegamodukaie ji. Mare aino čare umode imagu boe ekimijerage pegareuge etai dukodire boe pegamode ji rugadu.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Judas umode Jesus maku rugadu boe eimijerage pegareuge etai rugadu. Nono emare makore Jesusji. Akore: – I karega akagoino ikimijera?
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Čare enogwage kimore. Jesus ure tugeragu amireuji. Imadure Pao Kurireu bagai nou amireu paru tabo. Nono ure nou amireu kado dukeje ure pedo nou ture jorduwadowugei. Akore: – Tagwagedo awuji. Ikodu reo tawiabutuwo iwugeje, irore jiboe keje.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Nono ure tugeragu vinho kuruji jamedu. Imadure Pao Kurireu bagai nou uva kuru paru tabo dukeje ure pedo ei jamedu. Akore: – Tagududo če taiamedu boe.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Ikure nou uva kuru rema. Iku redodumode boe eiamedu boe ero pegareu moriče. Pao Kurireu ure boe ewie marigudu tumoduie turo maiwu maku boe etai tuwo boe ekinorudo. Aino čare iku umode nou Pao Kurireu bataru jetudo pudui rugadu. Nou iku koiare Pao Kurireu biagodumode meartorure puduiwuge ero pegare jiboe piji tuwo ekinorudo rugadu.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Mare iwo tawie. Ikudumodukare awu vinho kuruče pugeje jii toro itaregodumode mato ibagi pugeje du ka. Itaregodumode pugeje dukeje boe eiamedu boe eimijera kurireu mode imi. Nono ikudumode vinho kuru maiwuče tagabo.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Jesus akoino dukeje urare Pao Kurireu bataru tabo nou ture jorduwadowugebo. Nono ere tudawuje nou ba kurireu piji tuduwo toro Oliveira Ri ao ka.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Nono Jesus makore ture jorduwadowugei pugeje. Akore: – Awu boečoji ro pegareuge emode tugeragu i rugadu. Dukodire taiamedu boe tamode tagera ra ipiji. Pao Kurireu ure boe ewie marigudu. Nou bataru padure bapera keje. Akore: “Pao Kurireu umode nou jeture boeiwu bito. Nono nou boe eiamedu boe emode taodo nou tugimijera piji nono ovelha doge ero mogadure.”
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Ainore Pao Kurireu akore marigudu. Ire akoino. Mare iewodumode pugeje dukeje itumode tagododai toro Galiléia moto ka.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Mare Pedro makore Jesusji. Akore: – Nou iage emode tugera ra apiji mare imire iromodukare aino. Imodukare ikera ra apiji rugadu.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesus akore: – Imode awie boe remawuji. Awu boečoji rugadu akagomode arduwakaie i dumode pobe metia bokware rugadu. Dukeje čare kagariga kudugodumode.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Mare Pedro aidukare Jesus akoino pudui duji. Akore: – Iwimode akabo mare imodukare iwadaru udo nono akago mogadure. Imodukare ikera ra apiji rugadu.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Nono Jesus aregodure ture jorduwadowugebo ia iguru jetureu ka. Nou iguru iere Getsêmani. Nono Jesus makore nou ture jorduwadowugei. Akore: – Tamugudo woe. Itumode kuri je. Imagomode baruto Pao Kurireu bagai.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Nono Jesus ure tugeragu Pedroji, Tiagoji, Joãoji tuduwo ebo kuri nono. Dukeje kiarigodu rakare. Jorduware boe pegamode pudui duji rugadu.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Nono makore nou ture tugeragu jiwugei. Akore: – Ikiarigodu rakare rugadu. Rakare tuwo iwido rugadu. Ča tadu ruga woe tamagowo baruto Pao Kurireu bagai itabo.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Nono Jesus ure tudaru gu epiji. Nono ure tuie jodo moto ka tumagowo Pao Kurireu bagai baruto. Akore: – Iogwa Kurireu nure aki. Boe ero pegamode idu utudo ipiji. Mare ukawo nono itaidu mogadure. Mare uwo nono akaidu mogadure.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Čare ure tugirimi nou ture jorduwadowuge ewagai. Mare kočare enudunure. Nono makore Pedroji. Akore: – Amagodo Pao Kurireu bagai itabowu hora uwo mitotu je mare kočare anudure kuri je.
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Ameardae pemegare. Mare araga bokware. Aino čare anudukaba pugeje. Amagodo itabo Pao Kurireu bagai baruto bope ukawo tumeardae pegareu maku akai aro pegakawo.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Nono Jesus ure tudaru gu epiji pugeje. Čare makore Pao Kurireu bagai baruto pugeje. Akore: – Iogwa. Boe ero pegamode idu utumodukare ipiji dukeje uwo nono akaidu mogadure.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Nono Jesus ure tugirimi nou ture jorduwadowuge etae pugeje. Jordure ei enudu kimore duji. Norire ekuji dukodire enudure rugadu.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Dukodire ure tudaru gu epiji pugeje. Makore baruto Pao Kurireu bagai pugeje. Makore nono nou tuwadaru mogadure pugeje.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Dukeje čare ure tugirimi nou ture jorduwadowuge etae pugeje. Nono makore ei. Akore: – Tamugudo. Tanudu kimo nure rugadu kana? Aino čare imagudumode boe eimijerage pegareuge etai kuri aino rugadu.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Ča taragojedo. Pugeje. Paduwo. Nou ure imagu boe eimijerage pegareuge etaiwu aregodu!
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesus mako kimore dukeje Judas Iscariotes aregodure. Jesus ure jorduwadowu nure ema rugadu. Mare aino nou Judas Iscariotes aregodure boebo. Nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage, nouia boe eimijerage pegareuge ere nou boe etudo toro Jesus bagai dukodire etaregodure rago tabo, tariga kurireu tabo.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Nou Judas Iscariotes makore ei tumoduie Jesus maku etai. Tugimadumoduie Jesus apo, tumoduie togwa to je koduto tuwo boe pegareuge erdudo etaidure tuwo tugeragu jiwu nure ema duji.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Dukodire Judas Iscariotes uture kuri Jesus ae rugadu. Ukimadure apo rugadu. Akore: – Jorduwareu nure aki rugadu.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jesus makore ji. Akore: – Me. Arodo akaidure jiboeji rugadu.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Mare ia Jesus ure jorduwadowu ure tugeragu tariga kurireuji. Ure ia imedu bija kado. Nou imedu nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu utugare nure ema.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Mare Jesus akore: – Arokaba aino. Tariga kurireu tugu tuiato pugeje. Boe emode tugeragu tariga kurireuji turugoduwo tabo dukeje ewimode tariga kurireu tabo rugadu.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Tawiapagakare iragaji rugadu. Itaidumode imagowo Iogwa Kurireu bagai dukeje umode tudugarege baru tadawuge enodo padu kejewudo doze mil etuwo mato iwagai emeartoruwo i erowo nono imeardae mogadure.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Mare imagomodukare ewagai. Marigudu Pao Kurireu ure boe ewie tumeardae remawuji iwimoduie. Padure bapera keje. Aino čare nou bataru jetumode pudui rugadu. Dukodire imagomodukare nou baru tadawuge Pao Kurireu utugarege ewagai rugadu.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Nono Jesus makore nou ro pegamoduie puduiwuge eiamedu boei. Akore: – Ire boe emeardae pegado kana emeartorukawo tugimijeragei kana? Kočare tagaregodure tariga kurireu tabo rago tabo tawo tageragu i nono taro moga ro pegareuge eidu mogadure. Iragojere tagabo meri jameduji Pao Kurireu uwai tada. Ire boe erduwado nono. Mare tagare tageragu i nono.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Mare aino tagaregodure iwagai woe tarowo i nono tarore ro pegareugei dumogadure. Dujire Pao Kurireu akoino marigudu. Aino ča nou Pao Kurireu makore jiboe jeture pudui. Nou makore Pao Kurireu bataru jiwuge ere nou bataru bu bapera keje marigudu.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Nou boe ere Jesus reko toro Judeu doge ekimijera kurireu uwai ka. Nou imedu iere Caifás. Ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge ekimijera kurireu nure ema. Nouia Judeu doge eimijerage edu nono jamedu. Jorduware Judeu doge eno bakaru jiwuge edu nono jamedu. Boe eimijerage paru towuge edu nono jamedu.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pedro kodu jaere boei tudu tabo Jesus rekodaji boe erdukawo pudui. Nono aregodure nou Judeu doge ekimijera kurireu uwai ka. Nou uwai kejere ure tumugudo nono tugobaigaregebo tuiorduwawo nuba boemode Jesusji.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Nou bai ja tadare nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage edure. Nou Jerusalém kejewu Judeu doge eimijerage eiamedu boe edure nono jamedu. Eiamedu boe etaiwore ia Jesus ro pegareu bagai. Ewiapagare batrarodureuge ewadaruji taiwo tabo nou Jesus ro pegareu bagai. Etaidure tuwo Jesus bito.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Mare erdukare ia Jesus ro pegareuji. Nou boe egore Jesus ro pegaie. Mare ewadaru kodukare puregodaji. Nono čare imere pobe ere turagojedo tumagowo.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Egore: – Awu imedu akore tumoduie awu Pao Kurireu uwai kurireu butudo dukeje merimoduie pobe metia bokware tuwo nou bai rakojedo pugeje.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Nono nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu ure turagojedo jamedu. Makore Jesusji. Akore: – Amagomodukare nou ewadaru jipagi kana? Boe rugadu ji kana egoino ai rugadu?
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Mare Jesus makokare boeji rugadu. Nono nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu unarare ji pugeje. Akore: – Pao Kurireu aiwore pai. Dukodire amagodo boe remawuji čei rugadu. Umode boe ekinorudowu nure aki kana? Pao Kurireu onaregedu nure aki rugadu kana?
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesus akore: – Uu. Boe jokodu jire akagoino. Mare iwo tawie Imedu Onaregedu romode jiboeji. Awu inodu otobiji tardumode i imugure Pao Kurireu ukana pemegareu jagwai duji. Tardumode i ire irawuje baru piji boetugu tabo duji.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Čare nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu ure tugudau areia mega bowuje tugorigodure dukodi. Dukodire makore tumedage boe eimijeragei. Akore: – Unure tudo nono Pao Kurireure. Pagare akoino. Mako peganure Pao Kurireuji rugadu. Pawiapagamodukare ia boe emagore jiboeji pugeje. Tameardure ji mako pegare Pao Kurireu jituji rugadu.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Dukodi čare nuba tameardaere? Nuba paromode?
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Nono ere todoguru barigu Jesus je joki. Ere boeto ji jamedu.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Egokodure ji. Egore: – Umode boe ekinorudowu nure aki rugadu kana? Ioguduba ure boeto ai? Amagodo!
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Pedro mugu kimore nono bawadu keje. Nono ia aredu maragodure nou bai tadawu ure tuburedo Pedro ae. Akore: – Aragojere nou Galiléia kejewu Jesus apo jamedu.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Mare Pedro akore turagojekaie apo rugadu nou boe eiamedu boe ewiagai. Akore: – Iorduwakare kaba jiba akagoino.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Dukejere Pedro uture nou bai poro bawadu kejewu ka mare ukare tudawuje. Nonore rakojere rugadu. Dukejere čare ia aredu jordure ji. Makore boei nono. Akore: – Awu imedu rakojere nou Nazaré kejewu imedu Jesus apo rugadu.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Mare Pedro akore: – Boe rugadu jire inagoino. Iorduwakare ji rugadu.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Mare Pedro utukare. Rakojere ji je nono rugadu. Dukejere čare iage ere tuburedo Pedroji pugeje. Egore: – Awadarure nono nou rakojere Jesus apowuge ewadaru mogadure. Dukodire čare boe erduware aragojere Jesus apo duji rugadu.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Mare Pedro mako pegare ei tumagomodukaie boe remawuji dukeje Pao Kurireu uiago boe pegado pudui. Akore: – Iorduwakare nou tagagoino jiwu imeduji rugadu.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Kodire Pedro biabuture Jesus makore puduiwu tuwadaru keje. Jesus makore Pedroji makomoduie tuiorduwakaie pudui dukeje nou kagariga kudugodumoduie rugadu. Pedro makomoduie tuiorduwakaie Jesusji dumoduie pobe metia bokware rugadu. Aino ča Pedro biabuture nou Jesus bataru keje rugadu jeture pudui duji rugadu. Dukodire uture nou boe epiji rugadu. Ragudure rugadu turore aino duji.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.