Lucas 6
Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI
1 Jesus merure boepa oiagi sábado meriji. Trigore nou boepa tada. Nou ure jorduwadowuge ekodure apo jamedu. Nono nou Jesus ure jorduwadowuge ere tugeragu trigo enariji. Ere tugera reko pui nou trigo enari tabo tuwo nou trigo tawuje čiwu piji tuwo trigo ko.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Fariseu doge erdure erore aino duji dukeje emagore Jesusji. Egore: – Akaiwodo. Judeu doge nure pagi. Sábado meriji pamaragodumodukare pugeje. Dukodire pamodukare pageragu trigoji sábado meri keje. Mare tare tageragu trigoji sábado meri keje. Ukare turugadu!
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jesus akore: – Tarduwakare Pao Kurireu bataruji! Dukodire tarduwakare Pao Kurireu meardae remawuji. Tarduwamode Pao Kurireu meardae remawuji dukeje tamago pegamodukare čeroino duji. Mariguduwu Judeu doge eimijera kurireu Davi rore jiboe padure Pao Kurireu bataru keje. Dujire tarduwakare. Nou Davi uke boeire ji. Utugarege tugobaigarege eke boeire ei jamedu.
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Dukodire ure turemo Pao Kurireu uwaito. Okwagere boe ere maku Pao Kurireu aiwu amireuji. Pao Kurireu ure tuwadaru maku mariguduwuge pawobe Judeu doge etai. Dukodire makore ei ekawo nou amireu kowuje. Tu nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge emode nou Pao Kurireu uwai tadawu amireu kowuje. Ainore Pao Kurireu akore. Mare Davi ure nou Pao Kurireu uwai tadawu amireu kowuje. Ure ia maku tudugarege etai ewo kowuje jamedu. Mare Pao Kurireu mako pegakare eroino duji. Dukodire imagore aino tai tamago pegakawo čere čegeragu trigo jituji.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Ča iwo tawie. Imedu Onaregedu nure imi. Imire imode boe erduwado rugadu nuba boe eromode sábado meri keje.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Ia Sábado meri keje Jesus ure turemo ia Judeu doge ere bato puiwu baito pugeje. Ure nou boe erduwado Pao Kurireu bataruji. Ia imedu rakojere nono. Iera pegare. Nou iera bekurure pudo.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Ia fariseu doge, ia jorduware Judeu doge eno bakaru jiwuge edu nono jamedu. Boe eimijerage nure emage. Nou boe eimijerage erdu pegare Jesusji. Dukodire etaiwore Jesus ia ro pegamode tiagai dubagai. Judeu doge eromodukare ia turoji sábado meri keje. Dukodire etaidukare boe eiogowo boei sábado meri keje. Mare Jesus umode nou imedu iera pemegago nou meriji dukeje nou boe eimijerage erdu pegamode nou Jesus rore aino duji.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Mare Jesus jorduware erdu pegare pudui duji. Jorduware emeardaere jiboe jamedu boeji. Nono Jesus makore nou imedu iera pegareuji. Akore: – Aragojedo. Mato itae awu boe etoiado.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Nono Jesus unarare nou boei. Akore: – Nuba pago bakaru ure parduwado paroiago sábado meriji? Paro pegamode boei kana? Paro pemegamodukana boei? Sábado meri keje pamodukana boe ekinorudo boe pegareu piji? Pamodukana boe ewarigu boe pegareuto sábado meri keje?
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Jesus aiwore ei. Mare emago bokware Jesus bataru jipagi. Nono Jesus makore nou imedu iera pegareuji. Akore: – Akera raido itae.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Nou boe eimijerage erdure nou inoduji dukeje ekorigodure rugadu. Erdu pegare Jesus rore aino sábado meri keje duji. Du otobiji emagore pui tu tu je tuwo ia tumeardae tawuje turo pegawo Jesusji.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Ia meri keje Jesus ruture ia tori ao ka tumagowo baruto. Nono makore Pao Kurireuji jii je barogwakododu ka.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Barogwakododure dukeje makore ture jorduwadowuge ewagai. Nou ture jorduwadowuge epiji ure tugeragu jiwuge enodo padure doze. Du emagere etumode Jesus bataru tabo boe eiamedu boe ewagai.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 — ausente —
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 — ausente —
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 — ausente —
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 — ausente —
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 — ausente —
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 — ausente —
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Jesus makore ture jorduwadowugei. Akore: – Marenarue nure ia tagi mare taegaredo tai. Taragojemode Pao Kurireu apo rugadu. Tare tagimijerado ema dukodire taragojemode apo rugadu boe pemegareu keje. Dukodire boe pemegamode tai rugadu.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Ia tagi tage boeire tai mare du inodu tabo taegaredo tai. Boe pemegamode tai. Mare paga karega. Tage kurimode rugadu. Ia tagi tagragudure tagiarigodu koia. Mare du inodu tabo boe pemegamode tai rugadu dukodire taegaredo tai. Tagogwarigodumode rugadu.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 — ausente —
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 — ausente —
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Mare Jesus mako pegare iagei. Akore: – Ia tagi oe kurireuge nure tagi. Dukodire taegarere tai nou tagoeji. Mare tawiapagakare baru tadaboe bagai. Dukodire boe pemegamodukare tai. Nou tagoe akedumode rugadu. Nou tagoe umodukare taginorudo boe pegareu piji.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 – Ia tagi tage kurire. Dukodire taegarere tai tageji. Mare tawiapagakare baru tadaboeji. Dukodire boe pemegamodukare tai. Tage akedumode rugadu. Tage umodukare taginorudo boe pegareu piji.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 – Boe ebogodure ia tai. Dukodire taegaregodure tai nou ewadaruji. Mare pagare egoino. Mariguduwuge ewobe ebogodure batrarodure Pao Kurireu bataru jiwugei. Aino čare boe ebogodure tai jamedu. Mare tawiapagakare Pao Kurireu mako pemegare tai jiboeji. Dukodire boe pemegamodukare tai.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Jesus mako kimore. Akore: – Tawiapagado awu iwadaruji. Tameardu kurido jordu pegare taiwugei. Taro pemegado kadakagirire taiwugei jamedu.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Tawadaru pemegado nou bataru pegare taiwugei. Tamagodo baruto Pao Kurireu bagai nou ro pegare taiwuge eparu tabo jamedu.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Ia ro pegareu umode tugera to aeji, ae abowu metia maku ai uwo tugera to ji jamedu. Ia boe umode akudau areia okwatorureu biaku epa tawuje apiji dukeje maku ai rugadu. Mare ia akudau areia meture aiwu maku ai jamedu.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Iaboe maku okwamagudure aiwu boe etai. Nouia boe ure tugeragu akoe jitu keje akaba udo maku akai tuibagi pugeje.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Taro pemegado boei boetoji nono tagaidu mogadure boe ero pemegawo tai du mogadure jamedu.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 — ausente —
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 — ausente —
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Tamode diero maku boe etai mare tagaidure ewo maku tuibagi tagai pugeje. Taromode aino dukeje tarore nono ro pegareuge ero mogadure. Pao Kurireu mako pemegamodukare tai pugeje. Ro pegareuge emode diero maku iage etai mare ewo nou diero rugadu maku pudai tuibagi pugeje.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 — ausente —
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 — ausente —
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 – Tawiapagakaba boei boe pegareu tabo. Nono Pao Kurireu ro pegamodukare tai. Tagaba boe ewarigu boe pegareuto Pao Kurireu ukawo tawarigu boe pegareuto jamedu. Boe ero pegare tai dukeje tawiago nou erore tai dupiji. Dukeje Pao Kurireu biagodumode taro pegareu boe piji jamedu.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Ia tagoe maku ia boe enoe bokwareuge etai. Nono Pao Kurireu umode ia boe pemegareu maku tagai jamedu. Umode maku tagaiboe kurimode rugadu. Umode maku tagai nono tamode maku boe etai du mogadure.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Nono Jesus ure nou tuwadaru jebato toro ia Pao Kurireu meardae ka tuwo nou boe erduwado ji. Akore: – Joku bokwareuge ekera bararemode pui dukeje ewudumode boeiakoto. Jorduwakare Pao Kurireu jiwuge ere nono nou joku bokwareuge emogadure. Mare joku bokwareuge ei karega inagoino. Jorduwakare Pao Kurireu jiwuge eroiwakare tuwo boe erduwado Pao Kurireuji. Dujire inagoino. Etaidumode tuwo erduwado mare emode ewarigu Pao Kurireu piji. Dujire inagoino. Erduwakare Pao Kurireuji. Emeartorukare ji jamedu. Dukodire eroiwakare tuwo boe erduwado Pao Kurireuji rugadu.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Boe emeartorumodukare ia mugure bapera kejewuji jorduwamodukare nono tugimijera mogadure. Boe emeartorumode tu nou mugure bapera kejewu ukimijeraji. Mare nou ukimijera umode nou mugure bapera kejewu jorduwado tuiorduware jiboe jamedu boeji dukeje nou mugure bapera kejewu jorduware jiboe umode nono nou tugimijera jorduware jiboe mogadure. Du ure turugadu.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 — ausente —
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 — ausente —
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 – I pegareure tudu pegare. I pemegareure tudu pemegare.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Boe erduwamode tuduji dukeje erduwamode nou tudu iji jamedu. Boe emodukare tugeragu figo tuduji botoguru i piji. Figo i pijire boe emode tugeragu figo tuduji. Boe emodukare tugeragu uva tuduji botoguru i piji. Uva iku pijire boe emode tugeragu uva tuduji.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Boe ere nono nou iguru mogadure. Mare iguru ji karega inagoino. Boe emeardae koiare umode boe ero pemegado umode boe ero pegado. Dujire inagoino. Boe ewiagoromode tumeardae pegareuji dukeje ero pegamode emago pegamode nono nou tumeardae mogadure. Mare boe ewiagoromode tumeardae pemegareuji dukeje ero pemegamode emago pemegamode nono nou tumeardae mogadure. Dujire inagoino. Tumeardaere jiboe jire boe emagomode, eromode tu tu je.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Jesus mako kimore nou boei. Akore: – Ia tagi tamagore tagimijera nuie imi. Ma kočare tameartorukare iwadaruji.
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 — ausente —
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 — ausente —
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ia imedu ure tuwai pemegado jamedu mare ure tugeragu ia iguru pegareuji. Ure tugu mototo mare ukare bure tugu pemegado. Iera kiogwakare nou tuwaiji. Nono pobo aregodure. Dukodire pobo jeture nou imedu ure towu baiji. Nono nou uwai buture. Pobo ure nou uwai butudo rugadu. Ure rugadu pegado tači je. Ča nou meartorukare iwadaru jiwu jorduwa bokwamode dukodire boe pegamode ji nono boe pegare nou bai jitu mogadure. Mare bai ji karega inagoino. Boe emeartorumodukare tumeardure jiwu iwadaruji dukeje boe pegamode ei rugadu. Dujire inagoino.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.