Lucas 24

Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Domingo boečoto nou areme eture Jesus meture tadawu tori poro ka nou ture tugera pemegado jiwu roreboe tabo.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Etaregodure toro dukeje erdure nou Jesus meture tadawu tori poro jare duji. Sexta feira meriji ime ere nou tori poro mi ia tori kurireu tabo. Mare aino nou tori kurireu padukare nou tori poro keje pugeje.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Dukodire nou areme ere turemo. Etaiwore mare Jesus padukare nono pugeje.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Eragoje kimore nono tuiorduwa bokwa tabo dukeje nou areme etaiwore tubiji. Erore puku je erdure Pao Kurireu utugarege baru tadawugei. Ere pobe. Ekudau kigadure ei rugadu. Kigadure nono boeiaragudu mogadure boe etaiwowo ji.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Ča nou areme epagudugodure rugadu. Ere tubu jodo moto keje. Ere tuie jodo jamedu. Nono nou baru tadawuge egore: – Kodiba tagaregodure woe bireu metumode tadawu tori poro ka?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Tardumodukare tagaiwore bagaiwuji. Tagaiwore bagaiwu jewodure pugeje dukodire rakojekare woe pugeje. Marigudu, toro Galiléia moto keje, ure tawie turomode jiboeji. Tawiabutudo nou makore jiboe keje.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Akore aino: “Imagudumode ro pegareuge etai. Emode iwido ipo padure pugajejewu keje. Mare merimode pobe metia bokware dukeje iewodumode pugeje.” Ainore akore tai marigudu.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 — ausente —
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 — ausente —
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Nou areme ekiere Maria Madalena, Joana, Maria. Nou Maria Tiago uče nure ema. Ia areme ekodure ebo jamedu. Nou areme etaregodure nou Jesus ure jorduwadowuge etae dukeje ereadodure tuiordure jiboe jamedu boeji nou Jesus ure jorduwadowuge ime ewiagai.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Jesus ure nou ime erduwado tuwo etudo tuwadaru tabo boe ewagai moto jamedu boe parugajeje. Mare nou areme ereadodure tuiordure jiboeji nou uture Jesus bataru tabowuge ewiagai dukeje nou ime emeardaere pagare egoino duji. Emeartorukare nou aremei.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Mare Pedro rekodure toro nou Jesus meture tadawu tori poro ka. Aregodure toro dukeje ure turemo mare jordukare boeji. Tu nou areia jire jordure. Nono ure tugirimi tuibagi tuwiagoro tabo. Meardaere tudada nuba boere?
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Nou meri keje rugadu nouia Jesus ure jorduwadowuge ere pobedu doge eture Jerusalém ba kurireu piji toro ia boe eda ka. Nou boe eda iere Emaús. Nou Emaús rakojere dez quilômetros Jerusalém ba kurireu piji.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Nou ime pobedu doge ekodure nou Emaús kawu awaraji dukeje emagore pui tuiordure jiboeji Jerusalém ba kurireu tada.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Emagore aino pui dukeje Jesus aregodure eregodaji tugoduwo ebo jamedu.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Etaiwore ji mare erduwakare ji.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Nono Jesus makore ei. Akore: – Kaboba jiba tagagoino pui tagodui aino awaraji?
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Ia iere Cleopas. Emare makore Jesusji. Akore: – Boe pegare Jerusalém ba kurireu tada rugadu. Nou Jerusalém kejewuge eiamedu boe erduware nou inoduji. Kočare arduwakare?
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Jesus akore: – Kaba jiba boe eroino? Iwie.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Mare nou pagimijerage nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage, nouia pagimijerage jamedu ero pegare ji. Ere maku nouia boe eimijera kurireu ai. Ere tumeardae pegareu maku nou boe eimijera kurireu ai jamedu uwo Jesus maku tugobaigarege etai ewo bito. Dukodire ere bito ipo padure pugajejewu keje rugadu.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Čemeartorure Jesusji. Čemeardaere umode pawobe Judeu doge ekinorudo boe pegareuge epiji duji. Ča iaboe kimore. Merire pobe metia bokware jamedu.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Awu meriji ia čerduware jiwu areme ere čeku kidugo rugadu. Eture nou ere Jesus tugu towu tori poro ka.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Mare erdukare ji nono. Ere tugirimi tuibagi tureadoduwo nou boe ewiagai tuiorduie Pao Kurireu utugarege baru tadawugei. Nou Pao Kurireu utugarege baru tadawuge egoie Jesus jewoduie pugeje.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Ia čemedage eregodure toro nou tori poro ka jamedu. Erdure jiboe ure nono nou areme emagore jiboe mogadure. Erdukare Jesusji rugadu.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Nono Jesus makore nou imei. Akore: – Tagaora rakare boe emagore jiwu Pao Kurireu bakaruji. Dukodire tarduwa jokodukare makore Pao Kurireu bataru jiwuge emagore jiboeji. Tameartoru pemegakare ji jamedu kodi.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Ere boe ewie marigudu boe pegamode nou umode boe ekinorudowuji rugadu. Dukejere rutumoduie baruto pugeje. Ainore nou makore Pao Kurireu bataru jiwuge egore marigudu.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Nono Jesus ure erduwado nou padure bapera kejewu Pao Kurireu bataru makore pudui jiboeji. Makore Moisés ure bu bapera kejewu Pao Kurireu bataruji ewiagai. Makore nouia makore Pao Kurireu bataru jiwuge ewadaruji jamedu tuwo erduwado nuba boemode pudui. Mare erduwakare raga puduire Jesus akoino duji.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Ča etaregoduiago nou boe eda ka dukeje Jesus utuiago nouia awaraji pugeje.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Mare nou ime emagore ji. Egore: – Mato čedabo čewai ka. Merirekodu. Akamudo čewai keje jao.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Etaregodure dukeje ere tumugudo ira keje togwagewo. Nono Jesus imadure Pao Kurireu apo nou tuge amireu paru tabo. Nono ure nou boe eke amireu kado puiato. Ure ia maku nou ime etai.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Dukejere nou ime erduwagodure Jesus nuie ema duji rugadu. Mare Jesus okware tači epiji pugeje.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Emagore pui. Egore: – Pagodure awaraji dukeje ure parduwado Pao Kurireu bataruji. Dukejere paebogodure nou makore pai jiboeji rugadu.
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 — ausente —
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 — ausente —
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Nono nou pobedu doge ereadodure nou boe ewiagai tuiorduie Jesusji jamedu. Ereadodure tuiorduie ji jamedu duji tugoduie Emaús kawu awaraji dutabo. Ereadodure tuiorduware Jesusji ure amireu kado dukeje erduware Jesus uiure ema duji.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Emago kimore pui dukeje Jesus jepadure tači etoiado. Akore: – Itaregodure pugeje.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Nou boe epagudugodure rugadu. Emeardaere aroe uiure ema.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Mare Jesus makore ei. Akore: – Mure kodiba tabagudure? Mure kodiba tamororamagadure iwadaruji tarduwa jokodukare imire iroino duji?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Tagaiwodo ikeraji, iwureji. Imi rugadu reo! Aroe karegure imi. Aroe mode imi dukeje ikodu modukare iwiri modukare. Ča tagera pagado i dukeje tameartorumode i.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Makore aino ei dutabo ure erdudo tugeraji, tuwureji.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Ebogodure ji rugadu. Egarere pudui rugadu. Mare emeartoru jokodukare ji kimo. Nono Jesus unarare ei ia eke bagai togwagewo.
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 — ausente —
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 — ausente —
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 — ausente —
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 — ausente —
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Egore nou umode boe ekinorudowu bimoduie mare merimoduie pobe metia bokware dukeje jewodumoduie pugeje.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Egore nou umoduie boe ekinorudowu ie taboie boe etumoduie moto jamedu boe parugajeje tuwo boe eiamedu boe ewie Pao Kurireu bataru pemegareuji boe ewo tugera ra tumeardae pegareu piji, boe emagowo turo pegareuji Pao Kurireu biagai Pao Kurireu biagoduwo nou ero pegareu piji. Boe etumoduie nou bataru tabo Jerusalém ba kurireu kejewuge etae boetoji. Nono etumoduie nou bataru tabo moto jamedu boe parugajeje. Ainore Pao Kurireu akore marigudu.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 — ausente —
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 — ausente —
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Nono Jesus uture ebo Jerusalém ba kurireu piji nou boe eda Betânia kawu awaraji. Epuredugodure Betânia ka dukeje ure tugera rakojedo ewugajeje tumago pemegawo eiogi.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Mako kimore eiogi dukeje uture epiji. Dukeje čare ruture baruto rugadu.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Ere tubu jodo moto keje tumago pemegawo ji rugadu. Dukeje čare ere tugirimi tuibagi Jerusalém ba kurireu ka. Eiamedu boe egarere pudui rugadu.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Nono eture Pao Kurireu uwai ka. Edure tu nono rugadu. Emago pemegare Pao Kurireuji rugadu nou Pao Kurireu uwai tada tu tu je.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.