Lucas 23
Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI
1 Nono nou Judeu doge eimijerage ere Jesus reko toro Pilatos ae. Emare Romano doge eimijera kurireu nure ema nono.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Etaregodure Pilatos ae dukeje nou Judeu doge eimijerage emago pegare Jesusji Pilatos biagai tuwadrarodu tabo. Egore: – Čerdure awu imedu ro pegareuji. Ure čewobe Judeu doge emeardae pegado Roma kejewu pagimijera kurireuji. Makore boei ekawo imposto diero maku Roma kejewu pagimijera kurireu César ai. Akore tumoduie boe ekinorudo Roma kejewuge epiji. Akore boe eimijera kurireu unuie pudumi.
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Dukodire Pilatos unarare Jesusji. Akore: – Boe rugadu na? Judeu doge eimijera kurireu nure aki rugadu?
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Mare Pilatos makore nou Judeu dogei, eimijeragei jamedu. Akore: – Iordukare awu imedu ia ro pegareuji. Imodukare barigu boe pegareuto.
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Mare nou boe emagore Pilatoji pugeje. Egore: – Ure boe ekiripagado Judéia kejewu moto parugajeje tuwadaru tabo. Ainore rore Galiléia moto keje ji taregodure aino woe du ka.
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 — ausente —
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 — ausente —
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Etaregodure Jesus apo Herodes ae dukeje Herodes jakaregodure pudui. Marigudu aidure tuiorduwo ia Jesus ro rakareuji kodi.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Dukodire Herodes unara raire Jesusji. Mare Jesus makokare boeji, rokare ia boeji.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Nono nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage, nou jorduware Judeu doge eno bakaru jiwuge emago pegare Jesusji nou Herodes biagai.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Nono Herodes ure tuwadaru očarodo Jesusji. Nou rakojere apowu tugobaigarege ere tuwadaru očarodo ji jamedu. Dukeje Herodes ure ia tugudau areia motureu tugu ji mare roreru nure ji. Dukeje ure Jesus utudo toro tuibagi Pilatos ae.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Dukodire nou meriji Herodes, Pilatos ere tumedagedo puče. Marigudu erdu pegare pui. Aino čare ere tubemegado pui.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Etaregodure tuibagi Pilatos ae pugeje. Dukeje Pilatos makore nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijeragei, nouia Judeu doge eimijeragei, nouia boei jamedu.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Akore: – Tagaregodure awu imedu Jesus apo woe itae. Tagagore uie boe emeardae pegado emeartorukawo tugimijerage čei pugeje. Aino inara raire ji woe taiamedu boe taegai. Mare iordukare ia tagagoino jiwu awu imedu ro pegareuji. Iordukare ia tagagoino jiwu awu imedu bataru pegareuji.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Ire utudo Herodes ae. Mare Herodes jordukare ia awu imedu ro pegareuji jamedu. Ure utudo tuibagi mato itae pugeje. Awu imedu ro pegareu kurimode dukeje imagomode tugobaigaregei ewo bito. Mare iagai ro pegareu remawu bokware dukodire imodukare edo bito.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Imode tugobaigarege edo boeto ji bukigu tabo nono imode ikera ra piji utuwo pugeje.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 — ausente —
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 — ausente —
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 — ausente —
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Pilatos meardaere tuwo Jesus utudo rugadu dukodire makore nou boei pugeje.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Mare ere tumago rakado toro Pilatos ae. Egore: – Bito ipo padure pugajejewu keje! Bito ipo padure pugajejewu keje!
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Mare Pilatos makore nou boei pugeje. Akore: – Kodiba tagagoino? Ro pegareu pa? Iagai awu imedu ro pegareu remawu bokware dukodire imodukare tugobaigarege edo bito. Imode edo boeto ji bukigu tabo nono imode ikera ra piji utuwo pugeje.
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Mare nou boe ere tugudu rakado toro Pilatos ae rugadu Jesus bitoduwo ipo padure pugajejewu keje rugadu! Ere tumago raido aino dukodire ere nou Pilatos meardae kodudo nou tumeardae rekodaji.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 — ausente —
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 — ausente —
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Du inodu rekodaji tugobaigarege eture toro Jesus apo. Jesus oredure nou tubadumode kejewu ipo tabo. Mare Jesus rakakare nou ipo tabo. Dukodire tugobaigarege emagore ia imeduji oreduwo nou ipo tabo Jesus rekodaji. Nou imedu iere Simão. Cirene ba kurireu pijiwu nure ema. Maigodu aino nou Simão aregodure ipoguru piji nou Jerusalém ba kurireu ka.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Boe emagare Jesus kodumode jiwu awaraji. Ia Jerusalém kejewuge areme etragudu rakare Jesus apo.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 — ausente —
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 — ausente —
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Mare paga karega. Boe pegamode boei rugadu. Dukodi nou meri keje boe emagomode tori ri butuwo tuwugeje, tuwiwo boe pegareu koda piji.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Iwidodumode nono boe ere joru tugu ia jerigi kidukareu to dumogadure. Mare ia meri keje tagi tamode nono jerigi pemegareure. Boe pegamode tai rugadu nono joru ure jerigi kowu dumogadure.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Tugobaigarege eture ia ime pobedu dogebo Jesus apo jamedu. Ro pegareuge nure emage. Ewidodumode jamedu.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Nono etaregodure ture boe ewido kejewu tori ao ka. Nou tori iere “Boe ewireuge etaora era jeta reo”. Nonore ere Jesus bito ipo padure pugajejewu keje. Ere nou ro pegareu ime pobedu doge ewido nono jamedu. Ia rakojere Jesus kana pemegareu jagwai. Metia rakojere Jesus kana pegareu jagwai jamedu.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Nono Jesus akore: – Iogwa. Awiago awu boe ero pegare i dupiji. Erduwakare kaba jiba turoino.
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Boe etaregodure nou Jesus ae nou ipo padure pugajejewu ka. Eragojere nono taiwo tabo Jesus bimode dubagai. Nou boe eimijerage ekadakagirire Jesus jiwuge etaregodure nono tuiorduwo Jesus bire duji. Egore: – Are boe ekinorudo boe pegareu piji. Ča akinorudo jamedu nou ipo padure pugajejewu piji. Pao Kurireu ure tugeragu jiwu umode boe ekinorudowu mode aki rugadu dukeje amode akinorudo nou ipo padure pugajejewu piji.
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 — ausente —
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 — ausente —
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Nono ere ia ira atugodo. Ere bu Jesus aogeje. Ainore nou ira atugo ure: – Judeu doge eimijera kurireu reo.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Nou ro pegareu pobedu doge epadure ipo padure pugajejewu keje nono jamedu Jesus apo jamedu. Ia makore Jesusji. Akore: – Umode boe ekinorudowu nure aki dukeje amode akinorudo amode čeginorudo jamedu.
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 — ausente —
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 — ausente —
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Dukeje makore Jesusji. Akore: – Akaregodumode pugeje boe eimijera kurireu ure aki dutabo dukeje awiabutudo iwugeje.
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Jesus akore: – Boe jokodu jire imagomode ai. Awu meriji rugadu aragojemode itabo boe pemegareu keje.
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Meri puredugodure pagaia ka dukeje boečodure tači je moto jamedu boe parugajeje. Boečodure rugadu. Nou boečo kodure kuri toro nou três hora ka.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Čare rore puku je nou areia kurireu bararere Pao Kurireu uwai ja tadawu ure tuwowuje nou bai ja oto piji moto ka.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Nono Jesus kudugodu rakare. Akore: – Iogwa. Iwinure aino mare imugudo akera keje.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Tugobaigarege eimijera jordure nou inoduji dukeje makore Pao Kurireu bagai baruto. Akore: – Boe rugadu. Awu imedu ro jetororeu nure ema rugadu.
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Nou etaregodure taiwowo boe ewimode dujiwuge erdure Jesus bire duji dukeje ere tugirimi tuibagi tuwai ka pugeje tugiarigodu tabo. Ere boeto tumororaji nono Judeu doge ero mogadure tuwo boe erdudo tugiarigodure rugadu duji.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Mare nou Jesus metage edu kimore nono taiwo tabo. Nou aregodure Jesus rekodajiwuge Galiléia pijiwuge areme edu kimore nono jamedu taiwo tabo Jesus bire duji.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 — ausente —
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 — ausente —
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 — ausente —
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Nou etaregodure Galiléia pijiwuge areme ekodure nou José rekodaji. Erdure José ure tugu tori poro to duji. Ere turemo nou tori poroto tuiorduwo Jesus meture nono duji.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Nono ere tugirimi tuwai ka pugeje tuwo roreboe pemegado tuwo reko nou Jesus biriji.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.