Atos 21
Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI
1 Čegimadure ebo dukeje čedure. Čeno ikarereu utu jetorore toro nou Cós moto ka. Nou barogwato čedaregodure Rodes ba kurireu ka. Dupijire čedure Pátara ba kurireu ka.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Nou Pátara kejere čerdure ia ikarereuji. Nou ikarereu kurire tudu jaewo pobo maereuji. Utuiago Fenícia moto ka. Dukodire čere čedaredo to. Dukeje čedure.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Čerdure Chipre motoji dukeje čere čemegido toro Síria moto ka. Čedaregodure Tiro ba kurireu ka dukeje čere čedawuje ikarereu piji. Nou ikarereu ure tuwuredo tuwo nou ikarereu tadaboe tawuje nono.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Tiro keje čerdure meartorure Jesus jiwugei. Čeragojere ebo kejewu meri oto padure sete. Pao Kurireu Uwari ure ewie boe pegamoduie Pauloji Jerusalém keje dukodire emagore ji utukawo toro.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Mare čeragojere ebo kejewu meri akedure dukeje čedure pugeje. Eiamedu boe tuwobebo, torebo eture čedabo toro pobo maereu okwa ka. Nonore čere čebu jodo moto keje čemagowo Pao Kurireu bagai baruto.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Dukejere čegimadure ebo. Čere čedaredo nou ikarereuto pugeje. Mare eture tuibagi tuwai ka.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Ča čedure pugeje. Čedure Tiro piji Ptolemaida ba kurireu ka. Čegimadure nou meartorure Jesus jiwuge čemedagebo nono. Čeragojere ebo kejewu merire mitotu je.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Nou barogwato čedure pugeje. Čedaregodure Cesaréia ba kurireu ka. Nonore čeragojere Filipe apo. Nou Filipe ure boe emeartorudo Jesusji rugadu. Marigudu Jerusalém kejewu meartorure Jesus jiwuge ere tugeragu imei ewo boe eke pedo boei. Enodo padure sete. Iare nou Filipe rema.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Ore areme ere pobe puibiji. Emagere ere boe ewie Pao Kurireu bataruji.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Čeragojere nono dukeje ia makore Pao Kurireu bataru jiwu imedu aregodure. Iere Ágabo. Aregodure Judéia moto piji.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Aregodure čedae dukeje ure tugeragu Paulo opeagajejewuji. Ure tuwure kogudo, tugera kogudo tabo. Dukeje akore: – Pao Kurireu Uwari akore Judeu doge pegareuge ero pegamoduie nou ore opeagajejewu čewuji, emoduie kogudo Jerusalém tada. Emoduie maku boe tuginaiwuge etai ero pegawo ji.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Čemeardure nou inoduji dukeje čemago raire Pauloji utukawo Jerusalém ka.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Mare Paulo akore: – Kodiba tagagoino i? Tare ikiarigo. Ire irugadu nou Judeu doge ewo ikogudo. Ire irugadu iwiwo imeartorure Pagimijera Jesusji kodi.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Čegare Paulo meardae mekido dukodire čere čenogwa ra piji. Čenagore: – Pagimijera Jesus aidumode dukeje ainore umode rugadu.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Čeragoje raire nono dukeje čere čenoroe pemegado čeduwo pugeje toro Jerusalém ka.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Ia Cesaréia kejewu meartorure Jesus jiwuge eture čedabo jamedu. Ere čerego čebadumode kejewu bai ka. Nou uwaire bai čewu iere Menasom. Chipre kejewu nure ema. Meartorure Jesusji marigudu.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Čedaregodure Jerusalém ka dukeje nou meartorure Jesus jiwuge čemedage ekimadure čedabo rugadu.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Nou barogwato Paulo uture čedabo Tiago ae. Nou meartorure Jesus jiwuge eimijerage eiamedu boe eragojere nono jamedu.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Paulo ukimadure ebo dukeje readodure ewiagai tumaragodaeji, nuba Pao Kurireu rore toro boe tuginaiwugei.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Emeardure ji dukeje emago pemegare Pao Kurireuji. Dukeje emagore Pauloji. Egore: – Čemana nure aki. Meartorure Jesus jiwu Judeu doge emagare rugadu. Arduware. Emeartorure rugadu Moisés ure maku pagaiwu Pao Kurireu bataruji.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Boe ere čewie akagoie Judeu doge emeartorumoduie Jesusji dukeje ewo tugera ra nou Moisés ure maku pagaiwu bakaru piji paro piji. Akagore ei ekawo tore ime ewaga oto biri kado pugeje. Akagore ei ewo tugera ra Judeu doge ero piji.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Judeu doge erduwamode akaregodure duji dukeje etaidumode turo pegawo ai. Nuba aromode?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Čedaidure atuwo ia imebo. Ere pobe puibiji. Marigudu emagore Pao Kurireuji turomode jiboeji. Dukodire ekare tao kado.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Ča atudo ebo awo ero morido, arowo erore jiboeji jamedu. Emode tao kado kuri je nono paroia mogadure. Nono tamode tarugadu tawo taremo Pao Kurireu uwaito nono Judeu doge ero mogadure. Dukodire čare Judeu doge erduwamode akare akera ra nou Moisés ure maku pagaiwu paro piji rugadu duji. Erduwamode tumeardure jiwu bataru ukare turugadu. Boe ewadrarodure ai boe ewiagai.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Mare boe tuginaiwuge meartorure Jesus jiwuge etaire čere ia atugoreboe maku etai marigudu. Čenagore ei ekawo ia makudure santo doge etaiwu bope doge eke kowuje, ekawo barogo ku kowuje, ekawo ia bitodureu bukigu kogure itoru kajejewu barogo ko, eribarikawo tumugukare apowu aremei, eribarikawo tumugukare apowu imei.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Dukodire Paulo uture nou imebo. Rore nono erore tuwo tubemegado turowo Judeu doge eno bakaru tadawu turo boeji. Dukeje ure turemo nou Pao Kurireu uwaito. Ure boe ewie nou turoino jiboe akedumoduie kejewu meriji. Akedumoduie dukeje tumoduie ia barogo kowu Pao Kurireu ai turo pegareu moriče, nou ime ero pegareu moriče jamedu.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Nou Paulo makore jiwu meri puredugodure pudui dukeje ia Ásia moto pijiwu Judeu doge erdure Pauloji Pao Kurireu uwai ja tada. Ere boe ekorigo tuwadrarodu tabo dukodire ere tugeragu Pauloji.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Ekudugodure: – Judeu doge nure pagi. Tagera maku čenai. Awu imedu ure boe eiamedu boe emeardae pegado pai. Ure boe emeardae pegado Moisés ure maku pagaiwu pago bakaruji parore jiboeji jamedu. Ure boe emeardae pegado awu Pao Kurireu uwaiji. Aino ure ia boe tuginaiwuge eremo awu Pao Kurireu uwaito. Ukare turugadu. Ere awu bai pemegareu pegado rugadu.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Erdure ia Éfeso kejewu imeduji Paulo apo nou ba kurireu keje. Dukodire emeardaere Paulo uie nou imedu remo Pao Kurireu uwai to duji. Nou imedu iere Trófimo. Mare pagare egoino. Paulo ukare nou imedu remo Pao Kurireu uwaito rugadu.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Ča nou ba kurireu kejewuge erduwakare tumeardae bagai pugeje. Boe eregodure tuwo bato pui. Ere tugeragu Pauloji rugadu. Ere tumugudo kororo keje nou Pao Kurireu uwai piji. Nono ere Pao Kurireu uwai poro miwuje.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Nou boe etaidure tuwo Paulo bito. Mare nou Jerusalém ba kurireu kejewu Romano doge etugobaigarege eimijera meardure nou emeardaeji.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Dukodire rekodure tugobaigaregebo toro etae. Nou boe erdure nou tugobaigaregei dukeje ere tugera ra ture boeto Paulo jitu piji.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Nou tugobaigarege eimijera uture Paulo ae. Ure tugeragu ji. Makore tugobaigaregei ewo Paulo kogudo corrente tabo. Dukeje unarare nou boei. Akore: – Ioguduba nure ema? Nuba rore?
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Nou boe emagore bataru jipagi tugudu tabo, tugorigodu tabo. Mare emagore jiboe ure tuginai pubiji. Iage emagore iaboeji. Mare iage emagore ia bataruji pugeje. Dukodire nou tugobaigarege eimijera jorduwakare nuba tumeardaemode nou boe erore aino Paulo jituji. Dukodire makore tugobaigaregei etuwo Paulo apo toro tubadure tadawu bai rakareu ka.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 — ausente —
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 — ausente —
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 — ausente —
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Paulo akore: – Boro. Judeu nure imi. Iwodure Tarso ba kurireu tada Cilícia moto keje. Nou ba kurireu kurire nou moto keje. Ča itaidure imagowo awu boei.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Nou tugobaigarege eimijera akore: – Ure turugadu.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.