João 9
Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI
1 Alâ ani tadakobâday Jesus uguondo epyem iazeypy nhedyly.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Aituo xina Jesus nhapâiguely: — Konomedâni, âdaituoka awâkâ uguondo epyem iazely? Izepa tato aieniem awyly xutuwâm Deus? Nhunwyndo inakanhe aitobyry wâgâ? — xina kely.
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Aituo Jesus in-hoguly: — Awârâ modo wâgâ inkâba. Awâkâ arâ iazely, Deus eon-honru iwâgâ âzehohoem.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Tâmaryem akâwâm Deus xirâ anaxi ugonodyly. Peto oday lelâ kydâsewanily. Arâ lâpylâ Deus aguiendyse ato aguyjiene, kydâsewaniho nhuduly umelâ. Inepa mawânrâ ise xurâem aguipyra kito saindyly.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Xirâ anaym wawyly ara, âdara Deusram tâdâtâly awyly wâgâ konomedâdâ urâ; âdyam kytâly awyly kientoem iajimanâni emyenro urâ — kely.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Arâ aguenripyryem, Jesus KUITÚ kely onro onwa. Onro tâdakugue nhepizeândyly. Aienibyryem epy enu onwa PYRY PYRY nhedyly.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Aguely: — Idâ, Siloé donro paru etaryam âzemelagoguera — kely. (“Mâkâ igonotyby” keze Siloé kely.) Epy idâly âzemelagogueze. Odopâdyly, tâense lelâ, Jesus kua nhetybyem.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Ety iwaguepa tâtyuneim modo mâkâ epyemba awyly nhedylymo. Saguhoem dinheru nhekadyly enipyry modo lâpylâ koendâ tâense awyly nhedylymo. Aituo âseguâdâdylymo, aguelymo: — ÂH! Mâkâ epy ekadybyem, sakani modoam dinheru ekanibyrylâ awâkâ — kelymo.
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 — Mâkâlâ — kewâdylymo. — Mâkâ mâkeba. Emyenro kulâ awâkâ — kelymo. Mâkâ olâ warâ aguely: — Mâkâlâ urâ, epyem iazeypylâ — kely.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Aituo nhapâiguelymo: — Âdaraka amidyly kua mitoem? — kelymo.
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Aituo in-hoguly: — Mâkâ uguondo Jesus keho enra ikila ienu onwa PYRY PYRY ieni. “Idâ, Siloé donro paru etaryam âzemelagoguera” keanry-ro warâ. Aituo enra udâly. Kâzemelagogueagui. Iwerâ tâense urâ — kely.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 — Âdykâka mâkâ uguondo? — kelymo. — Kâuntuba aze — kely.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Tâzekobyzegueho oday Jesus epy kua nhedyly. Aituo mâkâ kua ietyby fariseu domodoram adaholy.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 — ausente —
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Fariseu domodoram adapâigueoly: — Âdaraka kua midyly? — kelymo. — Mâkâ uguondo kua yenipyry onro enra ienu onwa PYRY PYRY nhekyly. Parugue kâzemelagoguehoem agueanry. Âzemelagogueybyenlâ enra kâendyly-ro warâ — kely.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Fariseu domodo ewy aguely mâkânra: — Mâkâ kua âenipyry, tâzekobyzegueho oday mâkâ aidyly. Arâ atayma Deus ingonotyby mâkeba mâkâ uguondo-ro; adyesenry mawânkâ anientai tâzekobyzegueho oday — kelymo. Tâlâ olâ fariseu domodo ewy wakeim: — Deusram aguehomba adyesenry anhetoen-ro watay, Deus eon-honru tienehon-hoem adienkyly anientaymba tâise — keim. Jesus Messias awyly einwânni, einwântânry tâisemo ani.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Aituo eyam agueondylymo: — “Epyemba yetai mâkâ” mygueanse. Âdara mâkâ wâgâ âunâry? — kelymo. — Ienanaji, Deus eynynâ agueinlâ mâkâ — kely.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Pymâ domodo mâkâ aguely neinwâmpyramo. Aituo aguelymo: — Myguewâdyly kulâ. Epyem inkâba ani azely — kelymo. Awylygue sodo modo ingâsedylymo.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Sodo modo saintuo, nhapâiguelymo: — Âmerymoka awâkâ, epyem iazeypy myguehomo? Âdaituo pylâka iwerâ nhedyly? — kelymo.
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Aituo in-hogulymo: — Xina imerylâ awâkâ. Tutuze xina epyem iazeypy awyly.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Âdara kua itobyry olâ xina nutuba. Ânguy kua ieni awyly xina nutuba lâgâlâ warâ. Xutuybyem mawânkâ. Awâkâlâ sapâiguewâdaungâ. Awâkâlâ ise âyanmo egatuim — kelymo.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Arâ sodo modo aguely olâ mârâ âtâ tâdâtâdyguyho odaypa tâzegaseonlymo xytaze, “Jesuslâ Messias” kelymo-ro watay. “Deus Ingonotyby Jesus awyly einwânni-ro watay, âtâ tâdâtâdyguyho odaxi negawâmpyra ise” tâkeze akâwâm pymâ domodo.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Awylygue mawânkâ: “Xutuybyem awâkâ. Awâkâlâ sapâiguewâdaungâ” kelymo.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Aituo mâkâ uguondo kua ietyby ingâsenehondylymo. Aguelymo eyam: — Amyguely idaselâ awâkâ Deus. Awylygue âkeá lelâlâ xinaram aguekâ. Tutuze xina, Deus izepa ato aieni awâkâ kua âenipyry awyly — kelymo.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Aituo in-hoguly: — Deus izepa ato adyese, aniempyra warâ awyly kâuntuwâbyra urâ. Kâuntuly epybyryem wawyly, iwerâ tâense urâ, mâkâ kua nhetybyem — kely.
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Aituo nhapâigueondylymo: — Âdaraka enra aidyly? Âdaraka enra epyemba âedyly? — kelymo.
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Aituo uguondo in-hoguly: — Azagâ lelâ âyanmo augueaki, yeinwâmpyra olâ âmaemo. Auguehobyry kompâzedyly-ro watay, mâinwâmpyra mawylymo, tutuze urâ. Mâkâ kua yenipyry mâinwândysemo lâpylâ âmaemo? — kely.
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Aituo mâkâ agâ toenzepa kehoem iewiâpadylymo, aguelymo: — Âmâlâ mâkâ eynynonro, xina mâkeba! Moisés inweniby lelâ xina nheinwânkyly.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Deuslâ, Moisés kydamudo nhenomedâdoem agueim awyly, tutuze xina. Âdy Jesus wâgâ xina nutuwâbyra. Ânguy aguehoem igononi awyly xina nutuwâbyra warâ — kelymo.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Aituo mâkâ uguondo aguely: — Âwâ! Kua nhetybyem wawyly tâenselâ âmaemo. Toenzepa kâseguâdâdyly, Deus ingonotybylâ mâkâ awyly mâuntuba mawylymogue!
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Deus tynynonro keba modo nhekadyby nudupa awyly, tutuzelâ kurâ, izepa ato aieni nhekadyby nuduwâpyra. Tynynonro modo nhekadyby lelâ anhekyly — kely.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 — Kaudyly umelâ ânguy epyenlâ egaseyby kua tyese kely tydatuneba. Ânguy awâkâ uguondo ara aieni lâpeba.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Iwerâ olâ Jesus kua yetai. Deus keba igononi-ro watay, kua yetaymba tâise — kely uguondo.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 — Epyem azely Deus izepa ato aienilâ mawylygue. Awylygue xinaram arâ kehoem adâkezeba ikâ — kelymo. Aituo, âtâ tâdâtâdyguyho odaypa nhegaseândylymo.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Âtâ tâdâtâdyguyho odaypa uguondo egaseândobyry xutuwânmy Jesus. Awylygue nhuinly. Tientuo, nhapâiguely: — Mâkâ Uguondo Kaynâpa Âetyby tâinwânse âmâ? — kely.
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Aituo uguondo aguely: — Kâinwândyse urâ. Ânguy awyly yam aguekâ, ânguy amygueho awyly kâuntuhoem — kely.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 — Tâenselâ âmâ! Eagâlâ amyguely! Urâlâ Uguondo Kaynâpa Âetyby — kely Jesus.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Jesus aguely idanipyryem, âzeguhoam idyly enado, tynrentoem, aguely: — Pymâ, âinwântâ urâ — kely.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Jesus aguely: — Xirâ anaxi kâewyly, ânguy yeinwânni, yeinwântânry warâ awyly âdutuhomoem. Epy modo wâne tyajine awyly nutuba myara Deus xurâ kebaom modo, nutuba awylymogue. Yeinwântaynrim modo olâ Deus xutuzemo, epybyryem kua ietybymoen-ro waunlo ara — kely.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Fariseu domodo ewy eydâ iwaguepalâ. Aituo aguely indadylymo. — “Epy ara” mygueduo, xinaranlâ enra amyguely? — kelymo.
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Aituo Jesus in-hoguly: — “Xina Deus nutuwâbyra, tiuntudyze olâ xina” myguelymo-ro watay, Deus tygakeze tâise izepa ato amânhetomobyry. Tâwâlâ kulâ olâ, “Koendâ Deus tutuze xina” myguelymo, yeinwâmpyra kulâ. Arâma inakanhe amitomobyry tygakezeba awyly tânehonze awârâ. Deus xurâem, epy emyenro kulâ âmaemo — kely Jesus.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.