Atos 27

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pauloꞌ aza Italia misubouko vilive li li huki alingeꞌ nene ami vanu hadeti neti gizebo ve ma gulive Zulioꞌ aza gizebo o-ngedo ngeleꞌmizo vilive li Pauloꞌnisi idoꞌ nalatoꞌ ve linge masi anauꞌ milaniꞌ. Aꞌmine gizebo ve nene aza ami mulise ma guvelesi ve Kaesaleꞌni ve laniꞌ muliseutiꞌ minineꞌ.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Anauꞌ milikevo ngeleꞌmizo vo sipiuꞌ nazasi makaꞌ dizune. Aꞌmine sipi nene Adalamitio ebetatiꞌ ogavo aꞌmine sipi nene Asia misubouꞌ guvo noso gahevela numuno ebeꞌ vaiꞌ minidoꞌ vilive likevo dizo vuneꞌ. Idoꞌ Makedonia misubouꞌ Tesalonika ebekutiꞌ ve ma gulive Alisitakoꞌ nene lezesi makaꞌ vuneꞌ.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Sipiuꞌ ongo mino goꞌ lavo vo Sidoni ebeta hetelune. Hetelo Zulioꞌ aza Pauloꞌni nasahiliꞌ o-do zogo veꞌve zuho vo ningavo nasahiliꞌ i-dilizave lo gele emavo vineꞌ.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Vo zogo ve ningo tineꞌ molo ogavo gohi sipiuꞌ dizo aꞌmine ebeꞌ hulo novunivo vuneꞌ akalatiꞌ hepeꞌ naba elavo Kipilo ailani adavala neivo hepeꞌ naba elamineꞌ liginela ivileꞌ ogo vovoꞌ vovoꞌ ogo
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 guvo noso hukoꞌmo vo Kilikia misubo idoꞌ Pamahilia misubo gahevela ledo vo Mila ebeta Likia Misubouꞌ vo hetelune.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Hetelo aꞌmine sipiutiꞌ lemo neloꞌ Alekisadilia ebetatiꞌ sipi ma ogo minineꞌ nene Italia misubouko volosa neivo amiliti gizebo ve neꞌmo leleꞌmizo vo aꞌminguꞌ dizo
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 ongovo otevoꞌ ogo silibe oꞌmo vo zou zou lo vovoꞌ vovoꞌ ogo Kinidoꞌ ebeꞌ gahevela ogo hetelo hepeꞌ naba ilidiꞌmo volosa unida nene vo pelo vamoloneꞌ ogavo adava gahevela lemo vo Keleta ailani neꞌmi mumunouko hepeꞌ elamida vo Salomone ebeꞌ ivileꞌ ogo vune.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Noso gahevela do noalito silibe oꞌmo vo vo Lasea ebeꞌ gahevela ebeꞌ ma gulive Sipi Igi Minaaꞌ Ebeꞌ Lamineꞌ ve laniꞌ neloꞌ vo gahevela minune.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Gamene haꞌna ogo vavo Zuda velite nosoꞌ niteꞌ malise igaꞌ aniꞌ gamene nesi ivileꞌ okunivo neꞌmo hepeꞌ naba elo guvo noso velo mono sipi do goloso o-ngedaaꞌ ineꞌ gamene noalitivo imineꞌ molo volonekisi goloso ogaloneꞌ neivo Pauloꞌ gaꞌine do tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 Eꞌe, vekizo, volobe lo giluvoniꞌza vamolonidoꞌ o neive. Nene guvo nosoliꞌmo sipiuꞌ dizo dovoꞌ hilingizevoꞌ ogavo goꞌ heneni nganenivoꞌ goloso ilivoba laza evenekisi nosouꞌ lemo helelobe lo giluvo geni ogave.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Neꞌmine lineꞌza sipiloꞌ dalizave lo gono gamazi lo-ngedaaꞌ ivesi idoꞌ sipi melehosi gamazi atoꞌ likesivo amiliti gizebo ve gilineꞌ Pauloꞌ gamazi lemavo setalitisi gamazi dizavo aꞌmidoꞌ gele daniꞌ.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Neꞌmine ogavo laza minuneꞌ ebeꞌ nene hepeꞌ naba elelineꞌ gameneuꞌ sipi nene lamineꞌ minaaꞌ ebeꞌ minamineꞌ nenako nemuꞌ nene sipiuꞌ minaniꞌ eveneꞌ vaiꞌ gidini nete ingine aꞌmine ebeꞌ nene hulo volone li gamazi li hukaniꞌ. Idoꞌ Keleta ailani gahevela sipi minaaꞌ ebeꞌ gohi ma neineꞌ gulive Hoinika nene hepeꞌ naba elelineꞌ gameneuꞌ haleke minaaꞌ ebeꞌ lamineꞌ neineꞌ nenako nemuꞌ aꞌmida ha vo hetelelobe ha voꞌ nalone li gilaniꞌ.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Tiꞌ li gilisa gilaniꞌ nene adavalatiꞌ hepeꞌ ngomo zou zou lo apiꞌ ogo elavo lunida ha volosune li gili sipi di giliꞌ limikaniꞌ initeꞌ nene di hozi li di milikevo Keleta ailani gahevela novunivo
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 vo hotoꞌ amunivo ailaniutiꞌ mumu gehegehe naba gulive hoꞌ dizaaꞌ ida ezalatiꞌ lomaaꞌ ive mumu gehegehe amuzovesi sotoꞌ ogo
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 sipi do velepeꞌ izelineꞌ ogo ngelo aka do hehe lamoloneꞌ ogavo alamo hulokunivo hepeliꞌmo do vivo gopo aka vineꞌ.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Ailani ngomo gulive Kauda helala neivo hepeꞌ elamineꞌ liginela novunivo kanu ngomo ma geleleheꞌ uneꞌ nene nosouꞌ lemelineꞌ ogavo geꞌnebe gono do
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 geleleheꞌ ogo sipi nabauꞌ do molo idoꞌ sipi nene etalive lo nalaꞌ vodo vodo ogo izo do giliꞌ lune. Neꞌmine ogo gepeliꞌmovoꞌ o minineꞌ ebeꞌ ma gulive Siliti nela vo goloso ogalone lo sipiliꞌmi initekisi seli lingesi hepeliꞌmo do nguꞌvosalive lo apaso do molokunivo sipi nene haza minivo gopo aka vuneꞌ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Neꞌmine ogavo hepeꞌ amuzoꞌvesiliꞌmo sipi do voziuꞌ vomiuꞌ o-do minineꞌ. Neꞌmine neivo goꞌ lavo heneni linge nene guvo nosouꞌ di huli huliꞌ aniꞌ.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Neꞌmine igi gohi goꞌ lavo gamene seto hamo ogavo angiseꞌine aꞌinedunuꞌ igi sipiꞌmi initeꞌ mataꞌve lingelatiꞌ aꞌmineꞌmine igi di huli huliꞌ aniꞌ.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Hoꞌ ikeꞌni sonohiꞌ nene labanaꞌ elamivo hepeꞌ naba elo leliꞌ nene do voziuꞌ vomiuꞌ o-lidivo neꞌmine ogo minuneꞌ nene gamene ngomosikisi nomive. Nemuꞌ nene akala nevo ma vo lamineꞌ volosune lo giluneꞌ nene alamosa moda goloso olosune lovoꞌ giluneꞌ ve.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Neꞌmine igi mini nosoꞌ niteꞌ ni guni nami nizavo gamene haꞌna ogo vavo Pauloꞌ nene oto vo vovoꞌninguꞌ mino tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Vekizo, naꞌmo Keleta ailani hulamo minelone luvoniꞌ nene gili dalizanako gili damaniꞌ ma ve. Gili dadini lezela mulumo niteꞌ mene sotoꞌ amidine. Idoꞌ heneni nganenite nene ma vo gopo amidine.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Idoꞌ gamazi ma lo-lengemekuvo gililo. Idiꞌnise lengehelele izamivo lamini minilo. Eveneꞌ hamokisi goloso amolosune. Sipivoꞌ goloso oloseive.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Neniꞌ nene Oꞌmosoꞌmi gelekeleꞌ gipele mino naza opoꞌni laaꞌ uvoniꞌ Oꞌmosoꞌne neꞌmo angeloꞌve ma aizeꞌ holukaꞌ nenita imiselavo
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 ogo tiꞌ lo lo-nimive: Pauloꞌ gaza guvo nosomuꞌ nene golise gelamozo. Gaza Loma veti guvetinesi ve naba Kaesaleꞌ veleloꞌ nene ha vo otelesane lo Oꞌmosoꞌmo nolineꞌ nenako akakaloꞌ initeꞌ hamoliꞌmosi ma do goloso o-gedamivo mo lamineꞌ vo hetelelesane. Idoꞌ gelezo. Oꞌmosoꞌmo geikumuꞌ ve lo gezesi makaꞌ sipiuꞌ nizave mukiꞌ inginesi guvo noso ngebelamivo haza vi hetelilisave lo nolive.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Neꞌmine lo lineꞌ nemuꞌ vekizo muludinguꞌ lamineꞌ gililo. Oꞌmosoꞌmo lo-nimineꞌ gamazi nene gihile izeleseive lo gele nouve.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Ne neiha sipi neꞌmo vo ailani maloꞌ hizo giliꞌ loloseive.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Neꞌmine lo lavo Adilia guvo nosouꞌ hepeliꞌmo ha leleꞌmizivo gopo aka novunivo salele setaꞌ ogo vavo holukaꞌ ongo velepetoꞌ sipiloꞌ gono dave ingine misubo ma do avitoꞌ ogo noso gahevela noube li gilaniꞌ.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Neꞌmine li nalaꞌ hulikevo noso hemuvoloꞌ lemavo aꞌmine nalaliꞌmi haꞌnaꞌve nene ve maliꞌmo gatineꞌ nene vo foti (40) mita ineꞌ. Neꞌmine igi ngomo ma nivi nalaꞌ gohi hulo gatineꞌ nene vo teoti (30) mita ineꞌ.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Neꞌmine gatavo sipi nene geheni veletoꞌ do vo izo giliꞌ lo etalive li gili ngehelele izavo sipi isevelatiꞌ sipi di giliꞌ li-daaꞌ aniꞌ initeꞌ nene setaꞌve setaꞌve hulikevo lemavo goꞌ la la li Oꞌmosola li nizavo
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 sipiloꞌ gono dave sipi huli golise volone li gili kanu ngomo apasi nalatunuꞌ guvo nosouꞌ hulikevo nolimivo soza li tiꞌ li laniꞌ: Laza sipi velela sipi di giliꞌ li-daaꞌ aniꞌ initeꞌ ma hulo minelesa noune.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Neꞌmine li nilavo Pauloꞌ aza amiliti gizebo veꞌinesi idoꞌ eze amiꞌve zuhosi tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Aꞌmine ve ingine sipiuꞌ minamilizaniꞌ nene lingine ngeli lukuvo ma namilisave.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Tiꞌ lo lavo ami ingine sipi nabatiꞌ kanu ngomo nene huki hulikevo gopo aka vineꞌ.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Neꞌmine ogavo Pauloꞌ aza goꞌ lolosa neivo eveneꞌ mukiꞌ nosoꞌ niteꞌ ma nalizave lo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine nosoꞌ niteꞌ nami gizebo igi nizavo salele setaꞌ ogo vavo okodine hulikeze.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Nosoꞌ niteꞌ ni giliꞌ likevo do amuzo molo-lengede minivo aka voloneꞌ nene okodine ngomosi ma do goloso amivo lisiheꞌ ogo vo hetelelesune.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Neꞌmine lavo mukilite ningi nizavo nosoꞌ niteꞌ ma do Oꞌmoso opoꞌni lo do gito apiꞌ ogo naniꞌ.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Navo ningi muluꞌninguꞌ lamineꞌ gili aꞌmineꞌmine igi inginesi nosoꞌ niteꞌ naniꞌ.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Idoꞌ aꞌmine sipiuꞌ minuneꞌ eveneꞌ nene tu hadeti sevedi sikisi neꞌmine minuneꞌ ve.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Nosoꞌ niteꞌ no gatude ogavo sipi geni amilive li viti gihile nene sipiutiꞌ eheluꞌ mili huli nosouꞌ nosouꞌ aniꞌ.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Neꞌmine ikevo goꞌ lo labanaꞌ noilivo misubo ma ninganiꞌza zaaꞌ ebeꞌ nehe li ningi lamineꞌ amaniꞌ. Guvo noso gahevela nene zovoꞌ izo kebili galalaꞌ ikevo ngipu lineꞌ neꞌmino minida nene gepe lamineꞌ vaiꞌ neivo ninganiꞌ. Ningi do volonidoꞌ o neivo ma laza sipi nene do vo aꞌmine gepeloꞌ do dizo hulolone li gilaniꞌ.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Neꞌmine li gili sipi di giliꞌ laaꞌ aniꞌ initeliꞌmi nalava nene huki huli aꞌmine sipi do giliꞌ laaꞌ aniꞌ initeꞌ nene guvo noso hemuvoloꞌ nizada ha minilizave li hulaniꞌ idoꞌ sipiꞌmi sitiaꞌve setatoꞌ nalaꞌ di giliꞌ laniꞌ nene apasi huli seliꞌve nene ngomo ma di patelikevo hepeliꞌmo gepela hiluluꞌ ogo do novivo
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 vo sevetoꞌ hize giliꞌ logavo sipi goloꞌve nene misubouꞌ hize giliꞌ lavo guvo noso neꞌmo velo ogo sipi isevela izo itineꞌ.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Izo etavo ami ingine nene nalatoꞌ ve gulo anese izi misubola vi golise vikelizave li ngebele geseꞌ olone li lovo gizaniꞌ.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Lovo gizikevo gizebo veꞌine aza Pauloꞌni bilikelizave lo gelo neꞌmine amilizave lo oꞌve lo-ngedo eveneꞌ gulo anese izaaꞌ monovo ningikave ingine guvo nosouꞌ olutoꞌ mozeꞌ mozeꞌ igi gomuꞌ mili gulo anese izi vi kelala vilizave lo
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 eveneꞌ lingela alingeꞌ mili linge ma palani maloꞌ dizi mini linge ma sipi izo itidoꞌ dizi mini kelala vilizave lineꞌ. Lavo neꞌmine ogo laza mukitoꞌ do goloso amo lamineꞌ vo kelala hetelune.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.