Atos 24

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gamene faef (5) ogo vavo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba Ananiakisi idoꞌ monoꞌ gizebo ve linge masi idoꞌ goniꞌ gamazi lo monovo gelaaꞌ ive ma gulive Telitulokisi ingine Kaesalea ebeta limaniꞌ. Limi Paulongumuꞌ goniꞌ gamazi lilisa ngamani naba Helikiꞌ neida dizaniꞌ.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 — ausente —
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 — ausente —
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Gamazi haꞌna loloniꞌ goseleꞌ gebelalize. Nemuꞌ ahovo ngomo ma lo-gemeloniꞌ nene geiꞌ nasahilikamuꞌ ogo gele nemeline.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Aꞌmine ve mene monovo goloso ogaꞌ ive mino misubouꞌ misubouꞌ mono Zuda ve mukiliti muluꞌninguꞌ hizo lovo hizilizangumuꞌ do avitoꞌ molo-ngedaaꞌ neive. Neꞌmine ogo Nasalete veꞌmi monoꞌ laaꞌ aveti ve nabaꞌine ma neive.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Aza nene leze monoꞌ numude naba do gopo olosa neivo analoꞌ duneꞌ ve. [Laza leliꞌ louteloꞌ do molo goniꞌ o-delone lo giluneꞌza
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 amiliti ve nabaꞌine Lisiaꞌ ogo lavo amilite amuzo mili adeutiꞌ ipeꞌ igi daniꞌ ve.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Neꞌmine ikevo aꞌmine goniꞌ i-dilizave geitoꞌ igi goniꞌ i-dilizave lo Lisiaꞌ lo-ngimineꞌ.] Gasika gonitoꞌ eleꞌmize nomuluneꞌ gamazimuꞌ monovoꞌve viseꞌ ogo longoꞌ o-do monovoꞌve do sotoꞌ molalosane.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Neꞌmine lo lavo Zuda ve gamaziꞌveloꞌ ledeni igi hizi eleꞌ i-daniꞌ.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Neꞌmine ikevo ngamani naba aza Pauloꞌni gamazi lilive lo ana hisuꞌ o-davo Pauloꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Kilisimasi mukiꞌ ogo novinguꞌ nene gaza eveneꞌ zuho mene gizebo o-ledo goniꞌ gamazi gelekaꞌ gelekaꞌ ogo naneꞌ nenako leliꞌ monovotemuꞌ nene mo gele lamineꞌ o nolosane lo gelo aꞌmine goniꞌ i-nidaniꞌ gamaziloꞌ do velepeꞌ izo gamaziꞌne luꞌne lapa nomineꞌ mino ha lolosuve.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Naza Zelusalemi numuda Oꞌmoso opoꞌni lo-emelesa dizo minuvodotiꞌ gamene ma ogo vineꞌ nene gamene tuveluvoꞌ (12) ogo vavo none. Nemuꞌ nene gasika eveneꞌ longoꞌ o-ngedelineꞌ nene li-gimikevo ha gelelesane.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Naza nene monoꞌ numuno nabauꞌ idoꞌ monoꞌ numuno ngomo ngomouꞌ idoꞌ heta numuno ebekuꞌ eveneꞌ masi monokumuꞌ gamazitunuꞌ lovo ogo eza ema nonivo idoꞌ eveneꞌ do nubuho o-ngedo muluꞌninguꞌ nohizuvo ningisaꞌmaniꞌ ve.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Idoꞌ ingine nenikumuꞌ lihime neꞌmine neꞌmine ogo daniꞌ ve li nilaniꞌ gamazimuꞌ gelanivo gihile izeleseive li gelebizilisa ilizaniꞌ nene ngeli gelebizamilisave.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Ne neineꞌza gamazi liꞌmi vaniꞌ mautiꞌ hamoꞌ lamineꞌ ma laniꞌ lo sotoꞌ ogo lo-gemelove. Monoꞌ aka gosohokumuꞌ angiseꞌine eveneꞌ izeꞌ molo do gopo o-ngedaaꞌ aka ve laniꞌ nene aꞌmine akaloꞌ nomono naza avotemote opoꞌni li gelekeleꞌ i-daniꞌ Oꞌmoso nene opoꞌni lo gelekeleꞌ o-daaꞌ nouve. Neꞌmine ogo naza Moseꞌ lo huko lineꞌ gamazisi idoꞌ Oꞌmosoꞌmi gamazi li sotoꞌ ave polohetelite gizikaniꞌ gamazi nesi mukiꞌ gamazimuꞌ nene gele eleꞌvoleꞌ o nouve.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Idoꞌ ingine gilaniꞌ eveneꞌ goloso lamineꞌ hele noloningutiꞌ otaaꞌ nene aliteleseive li gili nizaniꞌ nene nazasi aꞌmineꞌmine ogo gele lamineꞌ o nouve.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Idoꞌ Oꞌmosoꞌmo ningavo idoꞌ eveneꞌ ningikevo neze luꞌne gamene gamene laminekovoꞌ veveso minelive lo neze monovoꞌneloꞌ gizebo laminekovoꞌ ogo minaaꞌ nouve.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Idoꞌ naza misubo mala vo nomonuvo kilisimasi linge ma ogo vavo aꞌmine monuvodaatiꞌ alevelite di nubo aniꞌ moni nene do ogo neze zuho Zuda ve engikuꞌ gohoꞌ gahaliꞌ minaniꞌ nene di ngimilizave lo lehize-ngedelesa idoꞌ Oꞌmoso opoꞌni lo initeꞌ ma lehize-delesa Zelusalemi numuno ebeta vuvoniꞌ ve.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Aꞌmida nene okoꞌne luꞌne do lamineꞌ ogosa monoꞌ numuno nabauꞌ dizo aꞌmine luvoniꞌ gono nene noduvo ninganiꞌ ve. Idoꞌ ninganiꞌ nene naza eveneꞌ vaiꞌ do nubo amo idoꞌ gani mangilise do sotoꞌ amo haza nouvo ninganiꞌ ve.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Ne neiha Asia misuboukotiꞌ Zuda ve linge ma aꞌmida mini gopo gamazi laniꞌ. Aꞌmine ve nete nenikumuꞌ lihime di minaniꞌ nolineꞌ nene geiꞌ vekaloꞌ mene mini goniꞌ i-nidilizanako amave.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Idoꞌ aꞌmine ve nete goniꞌ i-nidamilizaniꞌ nolineꞌ nene aꞌmine idise mela nizavete goniꞌ i-nidi naza engiꞌ kanisoleti muliseuꞌ nouvo neniꞌ lihime ningi nilizaniꞌ nene mo li sotoꞌ ilizadoꞌ o neive.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Gamazi hamoꞌ gehepeve ma noloseive. Naza gomuta vomine vovoꞌninguꞌ mino asi naba lo tiꞌ lo lo-ngimuvoniꞌ: Helakutiꞌ otaaꞌ nene neive lo gele eleꞌvoleꞌ o nouvongumuꞌ lingine gonitoꞌ neleꞌmizi nimilavo idiꞌnise nouve lo lo-ngimuvoniꞌ ve.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Neꞌmine lo lavo Helikiꞌ aza monoꞌ aka gosohokumuꞌ gele hehe laaꞌ ive mino gamazi olihe di hilamavo lumo haza molokivo minineꞌ. Neꞌmine ogo neꞌminevoꞌ ma lo-ngimineꞌ: Amiliti guveꞌinesi ve Lisiaꞌ lemo ogavo geiꞌ goniꞌ gohi gelo do helelove.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Neꞌmine lo lo-emo amiliti gizebo ve tiꞌ lo lo-imineꞌ: Lingine Pauloꞌni gizebo i-di neꞌmine manaꞌmine i-dami zogo ve zuholite igi naꞌnaꞌ i-dilisa nilavo ma ha gili ngimilo.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Gono gamazi tiꞌ lo lo-emo gamene ma nomino Helikiꞌ aza elenaho Zuda veneꞌ gulive Dulusilaꞌni nene eleꞌmizo dize mino Pauloꞌni asi lo-emavo aza ogo Izesuꞌ Kilisitoꞌnimuꞌ gele eleꞌvoleꞌ ogaꞌ monovomuꞌ lo-ngimineꞌ.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Initeꞌ lamineꞌ vevese mininekovoꞌ ogo molo ogaꞌ nemuꞌ idoꞌ lute do giliꞌ lo lisiheꞌ minaakumuꞌ idoꞌ gamene nabaloꞌ Oꞌmosoꞌmo goniꞌ o-ledelineꞌ nemuꞌ lo-ngemavo Helikiꞌ aza ehelele izavo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Idiꞌnise moda ve. Vo minelinize. Vo nanivo alingeꞌ gezemuꞌ geleloniꞌ gamene alitavo ma asi lokuvo aline.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Helikiꞌ aza Pauloꞌ gamaziꞌve laniteꞌ ngomo giliha idoꞌ aꞌminguꞌ nene Pauloꞌ neꞌmo aꞌmine veliꞌmo kuluhize-nedelingumuꞌ ve lo moni nemelihe lo gelo gamene gamene asi lo-emavo ogaꞌ ivo gamazi li voleloꞌ meloꞌ igi minaaꞌ asineꞌ.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Neꞌmine igi nizasivo kilisimasi setaꞌ ogo vavo ngamani naba gohi ma gulive Polikioꞌ Hesitoꞌ aza ogo Helikiꞌ moꞌmosiꞌve daniꞌ. Neꞌmine neivo Helikiꞌ aza Zuda ve nezemuꞌ gilavo lamineꞌ ilive lo Pauloꞌni kuluhize-damo haza nalaꞌ numunguꞌ mininguꞌ hulomiko vavo minineꞌ.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.