Atos 16

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pauloki Silasiki ingine Delebe ebeta vi Lisitila ebeta hetelasineꞌ. Idoꞌ Izesuꞌ evenele zuho aꞌmida minangutiꞌ ve ma minineꞌ nene gulive Timoteoꞌ. Aꞌmine veliꞌmi izeleho nene Zuda veneꞌ mino Izesuda giꞌmizo minineꞌ idoꞌ meleho nene nGiliki ve minineꞌ.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Izesuꞌ zuho Lisitila ebekuꞌ idoꞌ Ikonio ebekuꞌ minave ingine Timoteoꞌnimuꞌ gamangi mili-daaꞌ aniꞌ.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Aꞌmine ve nene Pauloꞌ aza eleꞌmizo volosa giliha aꞌmine ebeta Zuda ve mukiꞌ minaniꞌ nete meleho nene nGiliki misuboukotiꞌ ve minineꞌ nene gili osuꞌ li minaniꞌ nenako aza nene lukehe ikelizave lo Timoteoꞌni eleꞌmizo vo Oꞌmosoꞌmi noso molo-do okoꞌno lolovo huko hulo-dineꞌ.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Neꞌmine ogo numudoꞌ namadoꞌ vi aposolokisi gizebo vesi ingine Zelusalemi ebeta li hukaniꞌ gamazi nene gili dalizave li li-ngidiꞌmi li-ngidiꞌmi vaniꞌ.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Neꞌmine igi gono dikevo Izesuꞌ evenele zuho ingine monokumuꞌ gili eleꞌvoleꞌ aniꞌ neꞌmo amuzo molavo gamene gamene vi kilikaꞌ kilikaꞌ avo mukiꞌ hizi hutileꞌ aniꞌ.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Neꞌmine ikevo Asia misuboukosi monoꞌ li-ngimamilizave lo Oꞌmosoꞌmi Sikalahuliꞌmo aka hize tile-ngedavo Piligia misuboukosi idoꞌ Galatia misuboukosi monoꞌ gamazi lamineꞌ li-ngimiꞌ ngimiꞌ iꞌmi vaniꞌ.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Vi Misia misubo gahevela igi Bitinia misubouko volone likevo Izesuꞌ Sikalahuliꞌmo aꞌmineꞌmino gele ngemamivo
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Misia misubo ivileꞌ igi lomi vi Toloasi ebeta hetelaniꞌ.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Hetelikevo me luhuvo gizuve nazasi makatoꞌ minune. Minuninguꞌ holukaꞌ Pauloꞌ vamuꞌ tiꞌ lo ningive: Makedonia ve maliꞌmo ote mino amuzonga lo tiꞌ lo lineꞌ: Gaza Makedonia misubouko ogo do luꞌ izezo.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Aza vamuꞌ neꞌmino ningavo nemuꞌ Oꞌmoso aza Makedonia misubouko vi monoꞌ gamazi lamineꞌ nene li-ngimilizave lo lo-limineꞌ nene ningo gelo aꞌmida voloneꞌ akamuꞌ viseꞌ une.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Neꞌmine ogo sipi do sotoꞌ molo aꞌminguꞌ dizo Toloasi ebeꞌ hulo lisiheꞌ ogo vo guvo noso huko guvo noso olusoꞌ ailani ma minidoꞌ Samotalaka neloꞌ vo hetelune. Hetelo ongo goꞌ lavo guvo noso hukoꞌmo vo Neapoli ebeta hetelune.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Neloꞌ Sipiutiꞌ lemo vo Hilipi ebetoꞌ hetelune. Aꞌmine numuno ebeꞌ nene Makedonia misubo nene izeꞌ milangutiꞌ guvelesi misubo dizo minineꞌ ve languꞌ nene minineꞌ. Idoꞌ Loma ve ingine igi aꞌmine ebeꞌ meꞌninge liliꞌ igi gizebo aniꞌ. Aꞌmine ebekuꞌ nomonunivo gamene ma ogo vineꞌ.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Ogo vavo holiseꞌ gamene alitavo aꞌmine veliti gesi mingutiꞌ leme heta ogo noso gahevela nene Oꞌmosola laaꞌ aniꞌ ebeꞌ nolihe lo gelo lemo vune. Aꞌmidoꞌ nene veneꞌ ma di geseꞌ igi nizavo ningo laza misuboloꞌ lemo mitoꞌ mino monoꞌ lo-ngimuneꞌ.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Lo-ngemekunivo engikutiꞌ Oꞌmosomuꞌ gele eleꞌvoleꞌ ineꞌ veneꞌ ma gulive Lidiaꞌ minineꞌ. Aza Tiatila ebekutiꞌ veneꞌ mino gumi kala pepoli live laaꞌ naniꞌ lavolavo neꞌmine maketi molavo meni hizaaꞌ aniꞌ. Aza Pauloꞌ lineꞌ gamazi nogilivo Guvelesi veꞌmo lulo do ngoloꞌ lo-davo Pauloꞌ lineꞌ gamazi nene gele daniꞌ.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Gele do azasi idoꞌ eiꞌ numunguꞌ makaꞌ ingaaꞌ aniꞌ alevesi monoꞌ noso hili aza tiꞌ lo lo-limineꞌ: Lingine neze ningavo Guvelesi vela lamineꞌ mine molokuvo ma lingine neniꞌ numunguꞌ dizi miniviꞌ diviꞌ ilizave lo amuzonga lavo gele emo dizuneꞌ ve.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Gamene ma Oꞌmosola laaꞌ aniꞌ ebeta nolimunivo gelekeleꞌ alu ma neivo aꞌminesi voteneꞌ une. Aꞌmine aluꞌmi lulouꞌ nene sikalahuꞌ goloso minavo alingeꞌ sotoꞌ o-ngedelineꞌ initekumuꞌ lo sotoꞌ ogo eveneꞌ lo-ngemaaꞌ ineꞌ nemuꞌ eze gizebo i-daaꞌ ave meni ngimikevo aꞌmidotiꞌ moni naba daaꞌ aniꞌ.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Aꞌmine alusi voteneꞌ ogo Pauloꞌnisi lezesi leꞌmeto noogo asi lo tiꞌ lo lineꞌ: Ve mene Oꞌmoso dize miniveꞌmi gelekeleꞌ izipahala mini Oꞌmosoꞌmo do lunguꞌ izelineꞌ aka ma li sotoꞌ igi li-lingimaaꞌ nave.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Aꞌmine gamazi nene gamene gamene asi lo laaꞌ ivo nemuꞌ Pauloꞌ goseleꞌ belavo velepeꞌ izo sikalahuꞌ goloso nene tiꞌ lo lo-dineꞌ: Izesuꞌ Kilisitoꞌ velemuꞌ ogo nolo-gimuve. Sikalahuꞌ goloso gaza alungo hulo-do dizo ogo vozo. Tiꞌ lo nolivo nolineꞌ velesi geto dizo ogo vineꞌ.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Neꞌmine ogavo aꞌmine alu gizebo i-di minave ingine eze gonolotiꞌ meni daaꞌ ilizaniꞌ akaꞌine nene tilavo ningi gili nemuꞌ Paulongi Silasingi aꞌnidoꞌ di geleleheꞌ maleleheꞌ igi di vi mulise ebeꞌ nabala zasi nabaliti moꞌmosiꞌnida ngeleꞌmizi vaniꞌ.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Zasila ngeleꞌmizi mili goniꞌ nii-ngidi tiꞌ li laniꞌ: Ve setaꞌ mene Zuda ve nizasive. Ingine leze mene ebekuꞌ aleve di gopo nii-lidasivo ningo do une.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Ingine monovo gohi atokumuꞌ dalizave li gate di li sotoꞌ i limikesivo aꞌmine monovo gele do eꞌmeteloneꞌ nene leze Loma veti louꞌ gamazite avutoꞌ oloneꞌ ogavosa ngeleꞌmizo noune.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Neꞌmine likevo mulise mili minavetesi lovo gamazi li-ngimikevo geneganaꞌine diviꞌ bolotiviꞌ igi huli ngibililizave li zasilite likevo neꞌmine aniꞌ.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Vauve ili iziviꞌ itiviꞌ igi ngibili nalaꞌ numunguꞌ huli-ngidi nalaꞌ numudoꞌ gizebo ve lamino gizebo ilive li li-daniꞌ.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Neꞌmine li-dikevo gelo nemuꞌ nene ngeleꞌmizo nalaꞌ numunguꞌ lulo olusoꞌ gehepeveuꞌ hulo-ngedo gizeꞌine za lulouꞌ lolosoꞌ ogo hulo ngimikivo minasineꞌ nene hanigati neꞌmine loloꞌ ogo neꞌmine o-ngidineꞌ.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Holukaꞌ ongo velepetoꞌ Pauloki Silasiki ingine Oꞌmosola li opoꞌni li monoꞌ nama li nizasivo nalatoꞌ ve lingelite aꞌminemuꞌ lubamu nigilavo
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 mimiꞌ naba liteꞌ lo ogavo nalaꞌ numuno nene mukiꞌ do moꞌmongoꞌ ineꞌ. Neꞌmine ogavo gete geto nalaꞌ numunguꞌ akahe mukiꞌ siꞌzo osuꞌ lavo nalatoꞌ veti aꞌnidoꞌ seni nalaꞌ daniꞌ nene apase osuꞌ lineꞌ.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Neꞌmine ogavo nalaꞌ numudoꞌ gizebo ve okisetiꞌ oto ningineꞌ nene nalaꞌ numunguꞌ akahe mukiꞌ siꞌze osuꞌ lo neineꞌ neivo ningo nalatoꞌ ve mukiꞌ limi vi haha ahe lo eiꞌ do minineꞌ bainati miteꞌ nene geleleheꞌ ogo asiꞌve okoꞌno bele helelesa neivo
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Pauloꞌ aza amuzo molo asi lo lineꞌ: Gasika okonga do goloso amozo. Laza mukiꞌ meuko haza nonge lo lineꞌ.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Lavo gizebo ve aza livikumuꞌ lavo imikevo nizasida lotiꞌ izo dizo vo luvo luvo noizo engikumuꞌ lamineꞌ gilineꞌ nenako nemuꞌ Paulongi Silasingi gizeꞌninguꞌ lemo pouꞌ lo ongo
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 ngeleꞌmizo heta ogo tiꞌ lo longoꞌ o-ngidineꞌ: Ve naba matise, naza nadiꞌ ogosa lukuvo nalove.
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Longoꞌ o-ngedavo ingine tiꞌ li lasineꞌ: Guvetesi ve Izesu Kilisitoꞌnimuꞌ gele eleꞌvoleꞌ ilineꞌ gezesi makaꞌ nizavesi do lunguꞌ izeleseive.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Neꞌmine li Guvelesi veꞌmi gamazi nene aꞌminguꞌ minaniꞌ alevesi ezesi li-ngimasineꞌ.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Li-ngimikesivo nalaꞌ numudoꞌ gizebo ve aza aꞌmine holukaꞌ mo aꞌmine gameneloꞌ gehepeve ngeleꞌmizo do vo gavoso ngibiladoꞌ nene noso izo do hongu lo-ngidineꞌ. Neꞌmine o-ngedavo aꞌmidoꞌ geti azasi idoꞌ eze zuhosi monoꞌ noso hilaniꞌ.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Neꞌmine ikevo azasi eze zuhosi Oꞌmosomuꞌ gili eleꞌvoleꞌ aniꞌ nemuꞌ ngolize izi minaniꞌ.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Ingi goꞌ lavo zasi ingine tiꞌ li li pilisi ve ngimiselaniꞌ: Ve setaꞌ ma kuluhizi-ngidilo.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Likevo nalaꞌ numudoꞌ gizebo ve gelo Pauloꞌni veteteꞌ ogo lo-emo tiꞌ lo lineꞌ: Naza kuluhize-lengedekuvo vilisive li zasilite gamazi hulikevo nenita naze. Nemuꞌ lingine muludinguꞌ hongu lo minivo vilisasive.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Lavo Pauloꞌ aza pilisi ve tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Laza nene Loma ve lengiꞌ muliseutiꞌ nosineꞌza Loma ve i-ngidisaꞌmaniꞌ initeꞌ ma i-lidi goniꞌ i-lidilisa gilaniꞌ nene leze monovo viseꞌ igi lihimete di sotoꞌ mili lami haza eveneꞌ mukiliti veꞌnidoꞌ gavoso libili nalaꞌ numunguꞌ huli-lidaniꞌ ma nemuꞌ nene sunoꞌ limiselilisa nilahe. Neꞌmino nomive. Angiseꞌine igi leleꞌmize heta ikevo volosineꞌ o neive.
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Lavo pilisi ve ingine vi aꞌmine gamazi zasi li-ngimikevo ve setaꞌ ingine Loma veti muliseutiꞌ gidaniꞌ minasineꞌ nene gili upuhoꞌ igi golise gilaniꞌ.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Upuhoꞌ igi vi ve setakumuꞌ agae li isetine ve li di hongu li-ngidi ngeleꞌmizi di hetoꞌ i-ngidi numuno ebeꞌine huli vilisive li zou li ngimiselaniꞌ.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 nGimiselikevo ingine nalaꞌ numungutiꞌ limi heta igi Lidiaꞌ numuꞌveuꞌ vi Izesuꞌ zuho ningi monoꞌ li-ngimi di amuzo mili-ngidi vasineꞌ ve.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.