Atos 13

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Izesuꞌ evenele zuho ma Adiokia ebekuꞌ minaniꞌ nete vovoꞌninguꞌ Oꞌmosoꞌmi gamazi li sotoꞌ igi apizi ngimaaꞌ ave linge minaniꞌ nene guliveꞌine Banabasiꞌ ve idoꞌ Simeoniꞌ adoꞌ gulive gohi ma Gonobuꞌ ve lo minineꞌ nesi idoꞌ Lukioꞌ aza Kilene ebekutiꞌ ve idoꞌ Manaeniꞌ aza guvelesi ve Helodekisi uvoloho akunolo gili gana gana naba asive nesi idoꞌ Saulokisi ve.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Aꞌmine ve nete monokumuꞌ nosoꞌ niteꞌ malise igi mini Oꞌmoso opoꞌni li gonoꞌve nidavo Oꞌmosoꞌmi Sikalahuꞌ neꞌmo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Banabasiki Sauloki gono dalisive lo do nenita uvongumuꞌ nene aꞌmine ve ne di kegesi mili-nidilo.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Lavo nosoꞌ niteꞌ malise igi Oꞌmosola li mini aꞌine godoꞌnidoꞌ hiti di kegesi-ngidi ngimiselikevo vasineꞌ.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Ingine Oꞌmosoꞌmi Sikalahuꞌ neꞌmo ngimiselavo Seleukia ebeta lomi vi sipiuꞌ dizi Kipilo ailaniuꞌ vasineꞌ.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Kipilo ailaniuꞌ vi heteli aꞌmidaa minineꞌ ebeꞌ Salami neuꞌ vi Zuda veti monoꞌ numuno minidoꞌ minidoꞌ Oꞌmosoꞌmi gamazi li sotoꞌ igi li-ngimasineꞌ. Idoꞌ neꞌmine igi nizasivo Zohaneꞌ adoꞌ guliveꞌve gohi ma Malekoꞌ ve lo minineꞌ neꞌmo gelekeleꞌ o-ngedo hize eleꞌ o-ngedo minineꞌ.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Neꞌmine igi Salami ebeꞌ huli Kipilo ailani lumola ivileꞌ igi vi Pahosi ebekuꞌ hetelaniꞌ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Heteli nela Zuda ve ma aza mino soza gamazi lo sotoꞌ ogo minaaꞌ ive ma gulive Bala Izesuꞌ ve lo minineꞌ ma ninganiꞌ. Aꞌmine ve nene Kipilo aleveti guveꞌinesi ve naba gulive Selegioꞌ Pauloꞌ aza galauꞌ vevese minineꞌ minaniꞌ neivo makaꞌ minasineꞌ. Guvelesi ve Selegioꞌ aza Banabasingi Saulongi elese molo ngemo Oꞌmosoꞌmi gamazi gelelesa longoꞌ longoꞌ o-ngidineꞌ.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Neꞌmine ogavo aꞌmine ve nene Elimasiꞌ (mene guliveꞌmi monovo tiꞌ lo neive: Aniꞌ amaniꞌ ogo minaaꞌ ive ve.) Aꞌmine ve aza engiꞌ gamazi lasidoꞌ nene guvelesi veꞌmo gele eleꞌvoleꞌ olosa gilineꞌ nene hulilive lo aꞌmine gamaziloꞌ eꞌmenga lo-ngimineꞌ.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Neꞌmine ineꞌza Sauloꞌ gulive gosohoꞌ Pauloꞌ ve lo minineꞌ nene Oꞌmosoꞌmi Sikalahuꞌve neꞌmo lulouꞌ gono davo vonuꞌ gisili hize-de mino
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza Sataniꞌmi gipele mino soza saza lo eveneꞌ goꞌine gohi izo lisiheꞌ amaniꞌ initeꞌ mataꞌ ogo initeꞌ lamineꞌ mukiꞌ lovo o-ngemaaꞌ anive gaza Guvelesi veꞌmi aka lisiheꞌ nene do gopoꞌ napaꞌ ogaꞌ naineꞌ nene aloꞌ hulamane.
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Nemuꞌ Guvelesi veꞌmo amuzolotunuꞌ gebelavo veka likavo gamene ma alinguꞌ holiꞌmi labanala ma ningamo haza minelesane. Nolivo nolineꞌ velesi liteꞌ lo limuso neꞌmine gele vineꞌ neꞌmo veleloꞌ litiꞌmuso izavo analoꞌ di monilizavemuꞌ viseꞌ ogo minineꞌ.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Neꞌmine ogavo sotoꞌ ineꞌ initeꞌ ningo misubouꞌ veti guvelesi ve aza Guvelesi veꞌmi monokumuꞌ gilineꞌ gasava hizavo gele eleꞌvoleꞌ ineꞌ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pauloꞌ ve idoꞌ ezesi monavesi Pahosi ebeꞌ huli sipiuꞌ dizi Pamahilia misubouꞌ Pelega ebeta vi hetelaniꞌ. Heteli Zohaneꞌ aza hulo-ngedo Zelusalemi numuda do tineꞌ molo vineꞌ.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Neꞌmine ogavo ingine Pelega ebeꞌ huli vi Pisidia misuboꞌmi gahevela Adiokia ebeta nene vi hetelasineꞌ. Heteli mini holisekuꞌ nene Zuda veti monoꞌ numunguꞌ dizi minasineꞌ.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Nizasivo Moseꞌ gizineꞌ gamaziutiꞌ gati Oꞌmosoꞌmi gamazi li sotoꞌ igaꞌ ave polohetelite gizikaniꞌ gamazi mautiꞌ gati monoꞌ gizebo ve ingine elese mili ngimi tiꞌ li li-ngimaniꞌ: Zogole zuho matise eveneꞌ leze mulude do giliꞌ lo-ledelineꞌ gamazi lengita ma neivo ma ma li-limilizo.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Tiꞌ li li-ngimikevo Pauloꞌ aza oto eleseꞌ iki minilizave lo ana do oto avazaha ogo tiꞌ lo lineꞌ:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Oꞌmoso aza Isilaeleꞌ aleve lezemuꞌ eze zuho minilizave lo avotemotine do kegese-ngedo Aigita misubouko venenga ve gili nizavo do amuzo molo-ngedo neivo hizi hutileꞌ aniꞌ. Neꞌmine ikevo goboni mili-ngidi minangutiꞌ amuzo molo ngeleꞌmizo ebeꞌ hadiveloꞌ novivo
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 ingine goloso niteꞌ iꞌmi vangumuꞌ goseleꞌ belamivo gizebo o-ngedeꞌmo vo neivo kilisimasi foti (40) ogo vineꞌ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Neꞌmine ogo Kanaha misubouꞌ eveneꞌ guliveꞌine ato atokisi zuho seveni nene ngebele geseꞌ ogo engiꞌ misuboꞌine nene avotemotine izeꞌ molo ngemavo goꞌnidoꞌ goꞌnidoꞌ di nizavo kilisimasi fo hadeti fifti (450) ogo vineꞌ.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ogo vavo gizebo ve do kegese-ngedo hulo-ngedavo miniꞌmi nivavo alingeꞌ Oꞌmosoꞌmi gamazi lo sotoꞌ ilive Samuveli sotoꞌ ineꞌ.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Sotoꞌ ogo neivo avotemote ingine guvelesi ve naba loloꞌ ili ve mamuꞌ longoꞌ ikevo Oꞌmosoꞌmo Benizaminiꞌ aꞌvopilemoꞌ zuhoutiꞌ ve ma Kisiꞌ gipele Sauloꞌni do sotoꞌ o-ngedavo Sauloꞌ aza guveꞌinesi ve loloꞌ ogo neivo Kilisimasi foti (40) ogo vineꞌ.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Alingeꞌ nene Sauloꞌni do hulo-do Davidiꞌni do sotoꞌ ogo guveꞌinesi ve loloꞌ ogo minelive lo do ngimineꞌ. Idoꞌ ezemuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Naza Zesaiꞌ gipele Davidiꞌ nene neniꞌ voꞌneloꞌ minive minavo ninguvoniꞌ ve. Aza naꞌnise giluvodoꞌ initeꞌ ogo molo oloseive lo lineꞌ.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Idoꞌ Oꞌmosoꞌmo Davidiꞌni lo huko-dineꞌ gamazi ma do gihile izo aꞌmine veꞌmi aꞌvopilemoꞌ zuhoutiꞌ ve ma Izesuꞌni nene Isilaeleꞌ aleve do luꞌ izelive minelive lo eleꞌmize molaniꞌ.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Idoꞌ Izesuꞌ nene olihe gonoꞌve apiꞌ ogo damivo Zohaneꞌ aza gomuꞌ ogo lo sotoꞌ ogo Isilaeleꞌ alevekizo, lingine lutine di velepeꞌ izi lihimetine huli monoꞌ noso hilalizave lo lo-limineꞌ.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Tiꞌ lo lo-lemo gonoꞌve do pelelesa noogo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine nenikumuꞌ gili Oꞌmosoꞌmo do luꞌ izelive lo imiselelesa live nehe li laaꞌ aniꞌ ma nene oꞌve naza aꞌmine ve ne nomuve. Eze nene alingeꞌ nave. Naza lemo minuvoniꞌ aꞌnemineliꞌmine eze dizo miniveꞌmi gizenelotiꞌ suuꞌve nene ngelo apase hulo-delohe lo lineꞌ.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Zogone zuhokizo, Abalahamuꞌ aꞌvopilemoꞌ mate, idoꞌ lingine heta ve mini Oꞌmosomuꞌ golise gili ezela giꞌmizi minaaꞌ naniꞌ nene leze do luꞌ izelive lo mene gamazi lelikumuꞌ ogo hulineꞌ ma ve.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Zelusalemi alevesi engiꞌ gizebo veꞌinesi Izesuꞌ monovo ningi gili lamineꞌ ami Oꞌmosoꞌmi gamazi li sotoꞌ igaꞌ ave polohetelite gizikaniꞌ gamazi nene holiseꞌ mukikuꞌ gataaꞌ naniꞌ nesi gili lamineꞌ ami Izesuꞌni gonitoꞌ eleꞌmizi mili helelive laniꞌ neꞌmo aꞌmine gizikaniꞌ gamazi di gihile izaniꞌ.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Lihimeꞌve nomivo ingine helelineꞌ neꞌmi monovo ma di sotoꞌ milamaniꞌza hazamuꞌ Pilatoda tiꞌ li laniꞌ: Gaza bililo lanivo amilite bililizave laniꞌ.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Neꞌmine igi monoꞌ godolouꞌ neꞌmine i-dilizave li ezemuꞌ gamazi gizi nizaniꞌ maloꞌ nene i-dikevo helavo lohotoꞌ zalotiꞌ apasi di galese izi-daniꞌza
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Oꞌmosoꞌmo hilave engiꞌ muliseꞌningutiꞌ do ote-dineꞌ.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Do ote-davo engita sotoꞌ okaꞌ okaꞌ ivo ezesi makaꞌ nGalilaia misubolatiꞌ duvi Zelusalemi ebekuꞌ vi minave eze ningikaꞌ ningikaꞌ igi nizavo gamene mukiꞌ ineꞌ. Idoꞌ aꞌmine ve nete ningangumuꞌ idisesi eze gamaziꞌve li sotoꞌ igi eveneꞌ li-ngimaaꞌ nave.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Idise naza geiꞌ maho loloꞌ ogo neniꞌ gipeꞌne geiꞌ nene nane lo
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Nemuꞌ ne gamazi gohi ma Davidiꞌ aza Oꞌmosomuꞌ lineꞌ mene tiꞌ lo neive:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Davidiꞌnimuꞌ mo gele none. Aza minineꞌ gameneuꞌ Oꞌmosomuꞌ ogo gelekeleꞌ o emo gono gamazi lo-dineꞌ nene do osuꞌ lo helavo avolomotine galese izi-ngidadoꞌ galese izi-dikevo okoꞌno geleso unuvo ineꞌza
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 geleso unuvo amive nene zaho neve. Oꞌmosoꞌmo do ote-dive ma ve.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Ehe, Oꞌmosoꞌmi gamazi li sotoꞌ igaꞌ ave polohetelite gizaniꞌ gamazi mauꞌ gize neineꞌ nene lengita sotoꞌ ogo gihile izalive lo nolo-lingimusize. Gizebo igi minilo. Oꞌmosoꞌmo lineꞌ gamazi ma tiꞌ lo gize neive:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Agae, neniꞌ gonoꞌnemuꞌ nene ha niteꞌ ve li gilaaꞌ nave lingine gililo.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Pauloꞌ neꞌmine lavoo monoꞌ numungutiꞌ limi nasivo eveneꞌ nete holiseꞌ mauꞌ nene igi idise lasineꞌ initekumuꞌ iheꞌ li-limilisineꞌ nehe li longoꞌ i-ngidaniꞌ.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Idoꞌ eveneꞌ monoꞌ numungutiꞌ limi hutileꞌ igi nivi Zuda ve linge masi idoꞌ Zuda veti monokuꞌ vi hilave linge masi eveneꞌ mukiꞌ Paulongi Banabasingi ngeꞌmeti nivavo ingine Oꞌmosoꞌmi mulumo nasahilikuꞌ nene eleꞌvoleꞌ igi minilizave li gaꞌine dasineꞌ.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Neꞌmine ikevo holiseꞌ mauꞌ ebeꞌ meꞌninge ngomosiꞌ ma numuda nizavo vaiꞌ goloso Oꞌmosoꞌmi gamazi gililisa aniꞌ.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Vaiꞌ goloso ikevo Zuda ve nete eveneꞌ mukiꞌ aniꞌ ningi veꞌine muloloꞌ ingihi Paulongi idoꞌ Banabasingi lukehe naba ngibili Pauloꞌ lineꞌ gamazi nesi ataize li diꞌmi limi-ngidi diviꞌ ledivika li minaniꞌ.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Diviꞌ ledivika li minikevo Pauloki Banabasiki gamazi liviꞌ kiseliviꞌ igi tiꞌ li lasineꞌ: Lingine Zuda vemuꞌ gomuꞌ apiꞌ ogo Oꞌmosoꞌmi gamazi lo-lengemeloneꞌ o neivosa lo-lingimuneꞌza lingine aꞌmine gamazi vasa izi hulikenako lingine Oꞌmosoꞌmo minevoꞌ minevoꞌ lengemeni dameni nene oꞌve lo lengemamili initeꞌ igi minaniꞌ nene langise idise di sotoꞌ ikeve. Nemuꞌ nene laza heta atoꞌ vela volosusive.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Nemuꞌ nene Guvelesi veꞌmo tiꞌ lo lo leme neineꞌ ve:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Tiꞌ li likesivo heta atoꞌ ve ingine gili muluꞌninguꞌ lamineꞌ gili Oꞌmosoꞌmi gamaziꞌvemuꞌ opoꞌni li sizaga li-daniꞌ. Neꞌmine ikevo minevoꞌ minevoꞌ ngemenisi minilizave lo Oꞌmosoꞌmo gelo do gizekaꞌ ineꞌ aleve ingine gili eleꞌvoleꞌ aniꞌ.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Neꞌmine ikevo aꞌmine misubouꞌ nene Guvelesi veꞌmi gamazi neꞌmo buu lo monineꞌ.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Buu lo monineꞌza Zuda ve ingine aꞌmine ebekuꞌ veneꞌ ma dizi mini Zuda veti monoꞌ numunguꞌ monoꞌ gili minaniꞌ nesi ve naba minanikisi muluꞌninguꞌ hizikevo Paulongi Banabasingi gobonga li-ngidi numuno ebeꞌningutiꞌ ngimiseli hulikevo vasineꞌ.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Vilisa nivi monovoꞌine gililizave li avazaha igi hungoꞌ mili gizeꞌnidotiꞌ uꞌmusupo nene okohoꞌ izi huli Ikonio ebeta vasineꞌ.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Nivasivo Izesuꞌ evenele zuho Adiokia ebekuꞌ minaniꞌ ingine Oꞌmosoꞌmi Sikalahuꞌ neꞌmo luꞌninguꞌ gono do neivo muluꞌninguꞌ lamineꞌ gili ngolize izi minaniꞌ.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.