Atos 10

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kaesalea ebekuꞌ Loma amiliti gizebo ve ma minineꞌ gulive Konelioꞌ. Italia misuboukotiꞌ ami vanu hadeti (100) neti gizebo ve minineꞌ.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Aza Oꞌmosola gelekeleꞌ ogo ezela lulo molo minaaꞌ ive minineꞌ. Idoꞌ eze zuhosi aꞌmineꞌmine igi minaniꞌ. Aꞌmine ve nene Zuda ve nasahiliꞌ o-ngedo hize eleꞌ o-ngedo mino Oꞌmosola gamene gamene lo minaaꞌ ineꞌ.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Neꞌmine ogo minavo gamene ma tili kiloku ogavo Oꞌmosoꞌmi angeloꞌ maliꞌmo veleloꞌ o molo neida dizo Konelioo lavo ninge lamineꞌ ineꞌ.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Ningo gisili hizo ningo ehelele izavo tiꞌ lo lineꞌ: Guvekasi ve make, nadive. Lavo aza tiꞌ lo lo-emo lineꞌ: Oꞌmoso opoꞌni laaꞌ naineꞌ idoꞌ eveneꞌ nasahiliꞌ o-ngedo hize eleꞌ o-ngedaaꞌ naineꞌ ma neꞌmi guvele likevo Oꞌmosoꞌmo ningo gelavo lamineꞌ ogave.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Nemuꞌ gaza ve ma Zopa ebeta ngimiselanivo vi ve ma gulive Simoniꞌ adoꞌ gulive gohi ma Petoloꞌ ve lo minineꞌ nene eleꞌmizi alizave.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Aza abalaho ma Simoniꞌ ize losuvo do lamine tamineꞌ ogaꞌ iveꞌmi numuno adoꞌ guvo noso gahevela neinguꞌ neineꞌ ma ne eleꞌmizi alizave.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Angeloꞌ aza tiꞌ lo lo-emeko vavo Konelioꞌ nene gelekeleꞌ izipe setakisi idoꞌ eze nasahiliꞌ o-do minaaꞌ ineꞌ ami ma lulo Oꞌmosola molo minaaꞌ ive nesi asi lo
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 aꞌmine gamazi mukiꞌ lo-ngemo Zopa ebeta ngimiselavo vaniꞌ.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Ingi goꞌ lavo ingine akaloꞌ nivi aꞌmine ebeꞌ di alitilisa navo holiseꞌ Petoloꞌ aza numuno muloloꞌ Oꞌmoso opoꞌni lolosa dize minineꞌ.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Oꞌmoso opoꞌni lo mino nosoꞌ nitekumuꞌ isavo aꞌminemuꞌ lavo gizi vataꞌ i-di nizavo vele gala monavo ongo mino vamuꞌ tiꞌ lo ningineꞌ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Okulumoꞌ ne godavo initeꞌ ma lavolavo naba gidini minineꞌ ne lumolatiꞌ lumolatiꞌ di uhuꞌvizi hulikevo misubola zou zou lo nolimivo ningineꞌ.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Aꞌmineꞌmi lulouꞌ nene gaha nama idoꞌ gosiheꞌ idoꞌ nama ato atoꞌ gopoꞌ napa minaniꞌ.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Neꞌmine ogavo ezemuꞌ gamazi ma tiꞌ lo sotoꞌ ineꞌ: Petoloo, oto ma belo novo.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Lavo Petoloꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Oꞌve. Guveꞌnesi ve make, ne nomive. Ha nitekisi goloso nitekisi mosuneꞌ nene gopo nosaꞌmuve.
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Tiꞌ lo lavo gamazi ma imineꞌ molo tiꞌ lo lineꞌ: Oꞌmosoꞌmo initeꞌ mamuꞌ goloso niteꞌ do hulo do lamineꞌ ogavo ma aꞌmine initeꞌ nene mo ha niteꞌ ve goloso niteꞌ ve lamo ha dalosane.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Neꞌmine lo lineꞌza aꞌmine gamazi li voleloꞌ meloꞌ igi likesivo gamene setohamo ogavo aꞌmidoꞌ geto aꞌmine initeꞌ nene geleleheꞌ ogo Okulumokuꞌ dizo vineꞌ.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Dizo vavo Petoloꞌ vamuꞌ ningineꞌ neꞌmi monovo viseꞌ ogo ne nani vamuꞌ ninguhe lo gopo gala gilineꞌ.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Gopo gala gelo neivo Konelioꞌ ngimiselive ingine Simoniꞌ numuꞌvemuꞌ longoꞌ longoꞌ iꞌmi vi di sotoꞌ igi gatedoꞌ mini asi li tiꞌ li laniꞌ: Simoniꞌ adoꞌ guliveꞌve gohi ma Petoloꞌ ma nene mene numunguꞌ neihe.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Likevo Petoloꞌ aza vamutoꞌ ningineꞌ initekumuꞌ nene gala gelevoꞌ gelevoꞌ ogo neivo Oꞌmosoꞌmi Sikalahuꞌ neꞌmo tiꞌ lo lo-imineꞌ. Gelezo. Ve setohamo geikumuꞌ nave.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Oto lemo gaka mukiꞌ gelamo engikisi makaꞌ vilo. Naꞌniseꞌne neve geitoꞌ ngimiseluvoniꞌ ve.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Lavo Petoloꞌ aza oto aꞌmine ve nizada lemo tiꞌ lo lineꞌ: Lingine viseꞌ nave ne mene nouve. Idoꞌ nanitekumuꞌ nave.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Lavo ingine tiꞌ li laniꞌ: Ami ve vanu hadeti (100) neti gizebo ve Konelioꞌ aza ve lamineꞌ mino Oꞌmoso gelekeleꞌ o-daaꞌ ive Zuda ve mukilite gamangi mili-daaꞌ ave aza nene Oꞌmosoꞌmi angeloꞌ maliꞌmo lo-emavo geiꞌ nene geleꞌmizo numuꞌvela vokunivo Konelioꞌ nene vekatiꞌ gamazi gelelove lo limiselavo noune.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Likevo Petoloꞌ ngeleꞌmizo numunguꞌ dizo holomo ngemavo mini inganiꞌ.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Akaloꞌ ingi oti Kaesalea ebeta vi hetelaniꞌ. Hetelikevo Konelioꞌ eze zuhosi idoꞌ eiꞌ zogo lamineꞌ molavesi do mulise molo-ngedavo Petoloꞌnimuꞌ gizebo igi nizavo
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 vi heteli Petoloꞌ numunguꞌ nodizivo Konelioꞌ gubiꞌ ize emo opoꞌni lineꞌ.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Opoꞌni lavo Petoloꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Otezo. Nasi haza eveneꞌ nouve lo do ote-dineꞌ.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Do ote-davo gamazi li voleloꞌ meloꞌ igi dizi eveneꞌ mukiꞌ mulise mili nizavo ningo
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Petoloꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine Zuda ve leliꞌ monovo mo gili nizave. Lezesi idoꞌ venenga aleve linginesi do voleloꞌ meloꞌ ogo bizo minamolone li li huki nizaniꞌ ma neineꞌza eveneꞌ mamuꞌ ne ha niteꞌ ve idoꞌ goloso ve lo lo-ngedamozo lo Oꞌmosoꞌmo nelebizo lo-nemavo gelekuve.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Nemuꞌ lingine asi likevo aꞌmanapa amo okuve. Lingine nanitekumuꞌ asi li-nidave. Neꞌmi monovo likevo gelelove.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Lavo Konelioꞌ lo-emo tiꞌ lo lineꞌ: Initeꞌ tiꞌ ogo sotoꞌ o-nididotiꞌ gamene setohamo ogo vave. Naza numuꞌneuꞌ mino tili kilokuloꞌ Oꞌmosola noluvo ve ma geneganaꞌvelotiꞌ silingengeꞌne hulo minivo veꞌneloꞌ o molo
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 tiꞌ lo lineꞌ: Konelioo, Oꞌmosola laineꞌ ma idoꞌ eveneꞌ nasahiliꞌ o-ngedo hize eleꞌ o-ngedaaꞌ aneꞌ ma Oꞌmosoꞌmo gele lamineꞌ ogave.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Nemuꞌ gaza Zopa misubouko eveneꞌ ngimiselanivo vi Simoniꞌ adoꞌ gulive gohi ma Petoloꞌni ma ne eleꞌmizi alizave. Aza nene abalaho ize losuvo do lamine tamineꞌ ogaꞌ iveliꞌmi numunguꞌ adoꞌ guvo noso gahevela ne neive.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Tiꞌ lo lo-nemavo nemuꞌ nene geto ngimiselekuvo geita vikevo gaza gamaziꞌine gelo oganivo muluꞌneuꞌ lamineꞌ gelekuve. Idiꞌnise nene Oꞌmosoꞌmo lo-gidineꞌ gamazi lanivo gelelone lo Oꞌmosoꞌmi veleloꞌ mene do geseꞌ ogo geikumuꞌ gizebo none.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Neꞌmine lavo Petoloꞌ apiꞌ ogo tiꞌ lo lineꞌ: Oꞌmosoꞌmo nene eveneꞌ mukiꞌ leliꞌ okodemuꞌ gilivo ivileꞌ avileꞌ osaꞌmive. Nemuꞌ nene idiꞌne gelekuve.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Numudoꞌ namadoꞌ ve engitatiꞌ ezemuꞌ opoꞌni li gelekeleꞌ i-di initeꞌ lisihekovoꞌ igi mili lamineꞌ minave mukiꞌ nene ninge lamineꞌ o-ngedaaꞌ neive.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Gamazi ma Isilaeleꞌ alevemuꞌ hulineꞌ nene Izesuꞌ Kilisitoꞌ neꞌmo eveneꞌ mukiliti Guvetesi ve Oꞌmososi do bize-ledo do hongu lo-ledelive lo lo sotoꞌ ogo gamazi lamineꞌ lineꞌ nene gili nilisave.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Idoꞌ Zohaneꞌ aza noso hilalizave lo lo sotoꞌ ogavo nGalilaia misubouꞌ apiꞌ ogo Zudaia misubo mukikuꞌ hutileꞌ ogo sotoꞌ ineꞌ initeꞌ nene gili nilisave.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Aꞌmine initeꞌ neꞌmino neive. Oꞌmosoꞌmo Nasalete ve Izesuꞌ neꞌmo gono dalive lo Sikalahuꞌve emo amuzo emavo Oꞌmosoꞌmo ezesi mininako eveneꞌ hize eleꞌ o-ngedo Sataniꞌmo ngeleꞌmize goloso palasa ivo minave mukiꞌ nene do lamineꞌ o-ngedo minineꞌ.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Aza initeꞌ mukiꞌ ineꞌ nene Zudaia misuboukosi Zelusalemi ebekukisi ineꞌ ne laꞌlisete ninge noneꞌ ma ve. Lohotoꞌ zaloꞌ bilaniꞌza
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 helavo gamene setohamo ogo vavo Oꞌmosoꞌmo gohi do ote-do eze evenele linge nene do ngelebizavo ninganiꞌ ve.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Eveneꞌ mukilite ningavoba asi eze ningo gamazi lo sotoꞌ olosune lo gozopoꞌ akaꞌmilatiꞌ do kegese-lidive lelikovoꞌ eze ningo hilingutiꞌ oto neivo ezesi nosoꞌ niteꞌ makaꞌ nuneꞌ ve.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Idoꞌ leze vetesi ha nonivesi idoꞌ hilavesi gonitoꞌ okunivo gonitoꞌ gizebo ogo goniꞌ gelelive lo Oꞌmosoꞌmo do kegeso eleꞌmize molave ve loo lo sotoꞌ o ngemo minelone lo Oꞌmosoꞌmo lo huko-lidineꞌ ve.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Idoꞌ Oꞌmosoꞌmi gamaziꞌve li sotoꞌ igaꞌ ave mukilite eze gamaziꞌve neꞌmine li gizi milaniꞌ ma neive: Ezemuꞌ gili amuzo milaliza aleve mukiꞌ Oꞌmosoꞌmo Izesungumuꞌ ve lo lihimeꞌine apase-ngedeleseive lo Petoloꞌ lineꞌ.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Petoloꞌ aza mene gamazi nolivo aꞌmine gamazi gili minavela Oꞌmosoꞌmi Sikalahuꞌ limineꞌ.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Oꞌmosoꞌmi Sikalahuꞌ lelita limineꞌ maꞌmino me ve inginelasi lemanako laza nene noso holo-ngedamolone lo oꞌve lo-ngedamoloneꞌ ogave. Olo.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Neꞌmine lo Izesuꞌ Kilisitoꞌ guliveloꞌ noso hilalo lavo monoꞌ noso hili-ngidikevo ingine gamene ngomosiꞌ Petoloꞌ engita minelive li likevo ngomosiꞌ ma minineꞌ ve.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.