Atos 9

Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Soul kako aꞌamu Jisasɨmo inomokommotofo somo wae weeoꞌmo lonto imentisoso hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohumo ulɨmento,
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Iyoswo mtɨꞌmokohoji ntape. Iyoswo hiloso nomotaweꞌmo, Ntomasɨkos aꞌamu tajo ango syohoꞌnjo sohwamo utɨhwamo. Ose ulahonɨngki uyɨmentisofoho. Iyoswo ole lɨmentisofoho, Soul aꞌamu Jisasɨye honɨngkanomo inɨngkowalokwofo somo notɨpemahwosi hwe moyaꞌmi sofamo impe intofɨhwosi Jelusalemneꞌno womotaweno. Ose mtɨꞌmokumentisofoho.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Soul Ntomasɨkosɨmneꞌno nowentanɨngki ango mofone sopo pomponaho engo ahwomo mtaꞌni ulohoꞌmentisofoho.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Ose ulohofahonɨngki Soul hwahopo wasyonto mampaho pomponaho homo somtaꞌni upaꞌnɨmento, Soul, Soul, kɨko ngkimo wonyo pehoꞌno nɨmokantokuno.
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Ose upaꞌnonto ulɨmento, Hwe engo tɨhwosilo. Ose ulahonɨngki ulɨmento, Ngko Jisasɨꞌnyoho. Kɨko ngkimo wonyo nɨmokantokuno.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Kɨko nolɨkafohoji ango ne somo fusyo. Osopo hwe fihwo kɨko ihnne soꞌno wakilɨmontonoho. Ose ulɨmentisofoho.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Aꞌamu Soulɨꞌnji umentohofo sohwa mampiꞌnyo nohumantɨfi mampaho ko upaꞌnontɨfi ne sohumo muhwonɨmentohofofoho.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Soul nolɨkafonto tɨmo hononto tɨmpiꞌnyo imoꞌnɨmentisofoho. Ose yahonɨngki aꞌamu aho umpoꞌnɨmentohofofoho. Aho impoꞌnomotawentɨfi Ntomasɨkos iꞌmofamentohofofoho.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Soul tɨmpiꞌnyo sohwo wopayo mijo manyoꞌnjo nowentanɨngki sɨkuno hufaꞌu sɨhune memjaoꞌmentisofoho.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Hwe fihwo Jisasɨmo inomokommojo sohwo kakoe yofe Anonaiyas oso hwo humamentisofoho. Oso hwe huhwo sohwo wojo uhwonɨngkahonɨngki Anɨtu ulɨmento, Anonaiyas. Ose ulahonɨngki ulɨmento, Hwe Engofo, ngko olopo humaleno.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Ose ulahonɨngki Anɨtu ulɨmento, Kɨko nolɨkafohoji oso honɨngkano Ntoꞌnohinofo mulɨmentohofo somo mpano. Osopo Jutasɨye ango somo hwe fihwo ango Tasosntaꞌango sohwo kakoe yofe Soulɨyoho. Osohumo uhwonae.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Ngkineꞌno jomo ntonto wojo uhwonɨngkisoso ole uhwonɨngkoho hwe fihwo kakoe yofe Anonaiyas noponto kakoe mnokinopo aho kisusyahonɨngki tɨmo wopɨngo umokohoho.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Ose ulahonɨngki Anonaiyas ulɨmento, U, Hwe Engofo. Oso hwe sohumneꞌno hungkuno piꞌnɨngo upaꞌnɨmalefoho. Kako jɨje aꞌamu neso Jelusalem humalofo somo wonyo ulohoꞌmaso hweho.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Hwe yofe engoꞌnjo tojo ango syohoꞌnjo sohwo iyoswo uyɨmasofoho. Iyoswo hiloso jɨje aꞌamu ne impe intofoꞌnefoho.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Ose ulahonɨngki Anɨtu ulɨmento, Mpano. Olo hwe lohwo nje syoho ntohofiyo uhwosopoꞌmentohefoho. Aꞌamu kengo soꞌnji hwe yofe engoꞌnjo soꞌnji aꞌamu Isɨlael soꞌnjimo olo hwe lohwo nje yofe wolutɨhwamte hweho.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Olo hilo soꞌno kako tohino engo nomane soꞌno utɨhwomonnoho.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ose ulahonɨngki Anonaiyas nowento ango soꞌmo noswonto Soulɨmo aho kisusyonto ulɨmento, Nje nɨngkwahwo Soul, Hwe engo Jisas honɨngkanopo uhwonɨmahnno sohwo jɨje tɨmo wopɨngo kumokiyo soꞌno lonɨhwaji soꞌno pohe hwoꞌnyoho. Anɨtuye Towahuno Wopɨngo sɨmehomo wokuhuloꞌmaꞌmtonoho.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Ose ulahonɨngki Soulɨye tɨmo mtaꞌango fefo paꞌnɨngo huꞌmewasi lohofahonɨngki tɨmo wopɨngo imoꞌnɨmentisofoho. Wopɨngo imoꞌnonto nolɨkofahonɨngki Anonaiyas kakimo mijo kiyomaꞌmentisofoho.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Kiyomaꞌmentisoso Soul wopayo nononto aꞌapaho yokumpohnꞌnyo imoꞌnɨmentisofoho. Sɨkuno memjaofontanɨngki Soul aꞌamu Ntomasɨkos Jisasɨmo inomokommotofo soꞌnji humamentohofofoho.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Soul komoꞌno Anɨtuye syoho emanto aꞌamu Juta uhuꞌmokiyo hoꞌmo soꞌmo nowento Jisasɨmneꞌno ole lutɨhwamento, Jisas Anɨtuye Hwomu hweho.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Ose ulahonɨngki aꞌamuso nupaꞌnontɨfi yomo yomo yontɨfi ole hnnɨmentohofi, Olo hwe lohwo Jelusalemno aꞌamu Jisasɨmo jomo ulɨwoꞌnɨngkohofo somo wonyo umokumaso hweho. Osoꞌno olopo pmmasofoho. Aꞌamu somo impe intofɨhwosi hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohumneꞌno womotawomtonoho. Oso hwe oso huhweho. Ose hnnɨmentohofofoho.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Soul hwe engo paꞌnyo imoꞌnonto kako Jisasɨmneꞌno hungkuno lutɨhwamentisofoho. Ole lutɨhwamento, Hwe Anɨtu nakwoe hwahopo uhwatɨmentiso sohwo Jisasɨyoho. Oso hungkuno nehopi ko lutɨhwahonɨngki aꞌamu Juta ango Ntomasɨkos sopo humamentohofoso nupaꞌnontɨfi honohonoꞌno imentohofofoho.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Sɨkuno piꞌnɨngo memjaofahonɨngki aꞌamu Jutaso nuhuꞌmokontɨfi Soulɨmo fonjaneꞌentɨfi hungkuno kotɨkuꞌmentohofofoho.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Soul oso hungkuno hiso upaꞌnɨmentisofoho. Aꞌamu Jutaso kuso homohomo Soulɨmneꞌno neꞌno uhwontohumamotofofoho.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Oseso sɨkuno fihumo Soul kakoe inomokommotofo sohwanji sokilojopo kotasontɨfi Soulɨmo sohwo hoꞌyo engomo kamentɨfi mempo hohntaꞌni intofuyohoꞌmokumentohofofoho.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Hohosohonta Soul Jelusalemneꞌno nowento aꞌamu Jisasɨmo inomokommotofo sohwaji ufohiꞌnɨmo lonto ko yahonɨngki hofɨko Soulɨmneꞌno iyoho unɨmentisofoho. Soul Jisasɨye inomokomoyo ne sohuneꞌno sɨmeho hiꞌntnnono muyofoho.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 I osoꞌno Mponopas Soulɨmo utɨmanto apousel sohwafepono motawomentisofoho. Mponopas ole ulɨmento, Soul honɨngkanopo nakwoe Hwe Engo Jisasɨmo uhwonɨngkahonɨngki hungkuno ulɨmasofoho. Soul Ntomasɨkos aꞌamu somo Jisasɨmneꞌno hungkuno lutɨhwanto iyoho munɨmmaso hweho.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Ose ulahonɨngki Soul hofɨkoꞌnji nohumanto Jelusalem emoyonto Jisasɨneꞌno hungkuno lutɨhwanto iyoho munɨmmentisofoho.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Aꞌamu Juta Ngkɨlik hungkunoꞌnjo soꞌnji Soulɨꞌnji hungkuno hnnontɨfi Jisasɨmneꞌno yoka hnnɨmentohofofoho. Hofɨko Soulɨmo wofonjaofano lontɨfi imentohofofoho.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Aꞌamu Jisasɨmneꞌno inomokommotofoso oso hunoso uyahonɨngki Soulɨmo hwaho Sisaliyamneꞌno motawentɨfi ango Tasosɨmneꞌno uhwojamentohofofoho.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Hohosohonta aꞌamu Jisasɨmneꞌno inomokommotofoso Jutiyantaꞌango soꞌnji Ngkalilintaꞌango soꞌnji Someliyantaꞌango soꞌnji hofɨko wopɨngo humamentohofofoho. Aꞌamu kengoso wonyo mulohofeꞌnjo imentohofofoho. Oꞌo sɨmeho pompenjiyoꞌnji nohumantɨfi Jisasɨmo aho yokumpohnꞌnyo kemokosyohumamotofofoho. Anɨtuye hungkuno haloho upeehonɨngkofi Anɨtuye Towahuno Wopɨngo ufoꞌmaꞌmentisofoho. Hwe moyaꞌmi piꞌnɨngo engo nohotoswontɨfi aꞌamu ne imoꞌnɨmentohofofoho.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pita ango hoꞌmo hoꞌmo emoyonto ango fipo Lita osopo nowento Anɨtuye aꞌamu ne sonji humamentohofofoho.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Oso ango hopo sopo hwe fihwo kakoe yofe Ainiyas humamentisofoho. Oso hwe huhwo sohwo kakoe aꞌapaho songo songo inyohwoꞌmaho. Kako ijempohopo wentanɨngki soswo aho hopiꞌnono nomꞌne ntaꞌni hufaꞌu sɨhune uyakoloꞌmojofoho.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pita osohumo nuhwononto ulɨmento, Ainiyas olohonta Jisas Kɨlais wopɨngo wakumokono. Filɨkaho. Jɨje ijempoho itoꞌno fesɨjwasyo. Ose ulahonɨngki Ainiyas komoꞌno lɨkaꞌmentisofoho.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Aꞌamu ango Litaꞌnji Selounꞌnji humamentohofoso hwe sohumo uhwonontɨfi Jisasɨmneꞌno sɨmeho yɨwoloꞌmokumentohofofoho.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Ango nomꞌnepo Joupa Jisas aꞌmu fisi inomokammojosi kakoe yofe Tapita. Aꞌamu Ngkɨlikɨso ole lɨmotofo Ntoukas. Sɨkuno huhwo huhwi yahino wonyoangkafo imojosi aꞌamu umofonyo iyo somo ufoꞌmaꞌmojiyoho.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Oso hohosohonta mnokino tɨpemanto peꞌnɨmentisofoho. Kakoe pijafo mijo yajɨjwontɨfi ango tokilonjwaꞌmjo yokintahopo hoꞌnahumentohofofoho.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Oso ango Joupa Litaꞌnjopo mafoneponoho. Jisasɨye inomokomoyo imotofo Joupa ango humamotofoso Pita ango Lita sopo humaho upaꞌnontɨfi hwe hufaꞌu sohwaꞌumo lɨhwojahonɨngkofi Pitamo ulɨmentisiyo. Kɨko nakwoꞌnji fɨpe. Kɨko nohontohumahotoho.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Ose ulahonɨngki Pita nupaꞌnonto nolɨkafonto umentisofoho. Iꞌmofawentɨfi oso ango yokintaho sopo kotasɨmentohofofoho. Apɨwojo sofa Pitaꞌnjopo nolohofontɨfi humotaho lontɨfi manjiꞌmofo, he, yoꞌmayo Ntoukas mtɨꞌmokumentisoso Pitamo utɨhwamentohofofoho.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pita ulɨmento, Sekwo mempo fohotohumno. Ose ulonto hwomtame yonto Anɨtumo jomo ulɨmentisofoho. Pita kakoe sɨmoꞌmango ikinji ehumanto aꞌmusiye pijafo wentanjo sohohntaꞌni ole ulɨmento, Tapita, filɨkaho. Ose ulahonɨngki aꞌmusi tɨmo hononto, Pitamo uhwononto lɨkofohumamentisofoho.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Pita kakoe aho nomanto ulɨkaꞌmentisofoho. Nulɨkafonto Anɨtuye aꞌamu neꞌnji apɨwojo ntnneꞌno joho ulonto aꞌmu songo hisimo utɨhwamentisofoho.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Olo hiloso Joupa sopo hoꞌnɨngkahonɨngki hwe moyaꞌmi upaꞌnɨmentohofofoho. Oseso aꞌamu piꞌnɨngo engo Jisasɨmo sɨmeho hiꞌntnnono uyɨmentohofofoho.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Oso ango hopo sopo hwe fihwo kakoe yofe Saimoun, yahwopaho mtɨꞌmokiyo syohoꞌnjo hweho. Oso hwe huhwo sohwoꞌnji Pita nohumentanɨngki sɨkuno piꞌnɨngo memjaoꞌmentisofoho.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.