Atos 5

Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Hwe fihwo kakoe yofe Anonaiyas kakoe apefe yofe Sofaila, siko hwaho hiꞌnjo yaꞌuyoho. Aꞌamu nomꞌneso sikintaꞌni oso hwahoso mpe ulohoꞌmentohofofoho.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Siko hamniyoho nomanji fehohnjo sikoꞌne hiyaso mokosyohumanji fehohnjo Anonaiyas kako apousel sohwafe sɨfɨkiꞌnyoꞌmo hoꞌnahumentisofoho.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Oso hiso Pita nuhwononto ulɨmento, Anonaiyas, Setenɨye hungkunomo inɨngkawenji hamniyoho fehohnjo hiyaso mokosyohumanji Anɨtuye Towahuno Wopɨngomo hwasyo ole ulohino. Hamniyoho hopiꞌnono maꞌmaleso olenoho. Oso hwasyo ulohino.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Jɨje hwaho mpe makilohoꞌmmalofo sohonta hwaho hopiꞌnono jɨjefoho. Mpe ntokilohoꞌmalofo sohonta hamniyoho hopiꞌnono jɨjefoho. I osoꞌno oso hungkuno sɨmehomoꞌmo pehoꞌno syafɨsyohino. Kɨko hwe sohwonaꞌnnohinomo hwasyo monalohoyohino. Oꞌo, Anɨtumo hwasyo ulohino.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Ose ulahonɨngki Anonaiyas nupaꞌnonto nopɨwasyonto, poyo peꞌnɨmentisofoho, Oso hungkunoso hoꞌnɨngkahonɨngki aꞌamu nupaꞌnontɨfi iyoho unɨmentisofoho.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Hwe songo sohwa nolɨkafohumantɨfi Anonaiyasɨye pijafomo hwapɨfe ekojɨsasi lohofontɨfi mempo hohntaꞌni motawentɨfi piꞌnɨmomo ijopijisyahumentohofofoho.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Weꞌenepi aꞌamu poyo peꞌnɨmentiso sohwoe ape noswonto yoꞌmayoso mupaꞌnɨmmentisosi,
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 noswopahonɨngki Pita ulɨmento, Jɨje hwahomneꞌno olo hamniyoho maꞌmasiyotaho. Ose ulahonɨngki ulɨmento, Eno, osenoho.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Ose ulahonɨngki Pita ulɨmento, Kɨko jɨje hwehwoꞌnji hiyahusi Anɨtuye Towahuno sohumo yamofo pehoꞌno ulohoꞌmasiyoto. Upaꞌnyo. Hwe songo sohwa jɨje hwehwo sohumo piꞌnɨmomo ijopijisyasyontɨfi nto pohofo. Hokuꞌyopo lohokwofo. Kikimo womotokuwantɨfeho.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Ose ulahonɨngki aꞌmusi Pitafe sɨfɨkiꞌnyoꞌmo pɨwasyonto poyo peꞌnɨmentisofoho. Hwe songo sohwa noswapontɨfi poyo peꞌnɨmentisosiye pijafomo uhwonontɨfi nomotoswapontɨfi kakoe hwehwoꞌnjopo ijopijisyahumentohofofoho.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Oso hungkuno hiso nohoꞌnɨngkahonɨngki Anɨtuye aꞌamu ne soꞌnji aꞌamu kengo soꞌnji nupaꞌnontɨfi iyoho unɨmentisofoho.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Yoꞌmayo kengo wonyoangkafoso aꞌamu apousel sohwa utɨhwamentohofo somo aꞌamuso uhwonɨmentohofofoho. Anɨtuye aꞌamu neso Soulomounɨye kontolompoꞌango sopo uhuꞌmokumotofofoho.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Aꞌamu kengo fehohnjoso Anɨtuye aꞌamu ne somo uhwonontɨfi lɨmentohofi, Aꞌamu Jisasɨmo inɨngkawowoꞌnɨngkohofoso wonyoangkafofoho. Ose lontɨfi i hofɨkoꞌnji muhuꞌmokummentohofofoho. Oꞌo hofɨko iyoho unɨmentisofoho.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Hwe hwoyaꞌmi piꞌnɨngo engoso Jisasɨye hungkuno upaꞌnontɨfi hungkuno nehopi lontɨfi sɨmeho hiꞌntnnono uyɨmentohofofoho. Oso aꞌamu hiso Anɨtuye aꞌamu ne sɨmoꞌmjo soꞌnji uhuꞌmokumotofofoho. Aꞌamu piꞌnɨngo engo imoꞌnɨmentohofofoho.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Aꞌamu piꞌnɨngoso aꞌamu mnokinoꞌnjo somo intokwapontɨfi honɨngkanopo itofasi lohofontɨfi ole syafɨhuꞌmentohofi, Pita nopɨhwosi kako kote uhumiyofɨhwosoꞌno aꞌamu mnokinoꞌnjoso wopɨngo umoꞌnɨfe. Ose syafɨhuꞌmentohofofoho.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Aꞌamu ango kengo mtaꞌango Jelusalem mofone soponjoso Jelusalem uhuꞌmokumentohofofoho. Aꞌamu mnokinoꞌnjo, aꞌamu sisɨꞌmasohoꞌnjo towahuno wonyoꞌnjo somo itokwapmmentohofofoho. Hopiꞌnonohinoso wopɨngo imoꞌnɨmentohofofoho.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwo kakoe aꞌamuꞌnji aꞌamu Satɨyusi sohwanji yoꞌmayo soꞌno nupaꞌnontɨfi sɨmeho tohino umnɨmentisofoho. Hwapɨngoso aꞌamu apousel sohwafe yokumpohnꞌnyo yoꞌmayo wonyoangkafo soꞌno iwoꞌnɨngkohofofoho. Hofɨko oso yokumpohnꞌnyo ane hwafoho. Osoꞌno sɨmeho tohino umnɨmentisofoho.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Sɨmeho tohino umnɨngkahonɨngki apousel sohwamo aho kentɨfi impoꞌangomo intofahumentohofofoho.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Oso sɨkwoꞌmiyo somo aꞌamu ahwomomjo sohwo noponto impoꞌango hokuꞌyo somo hwosampento aꞌamu apousel sohwamo mempo hohntaꞌni ipemotoswaponto ulɨmento,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Sekwo Anɨtuye ango engo somo nowekuji osopo lohofɨkuji olo honɨngkano songomneꞌno aꞌamumo filutɨhwamno. Ose ulɨmentisofoho.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Aꞌamu apousel sohwa oso hungkunoso haloho imentohofoso imɨngo neꞌnji Anɨtuye ango engo somo noswontɨfi Anɨtuye honɨngkano songomneꞌno lutɨhwamentohofofoho.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Hungkunoso lɨhwojahonɨngkofi aꞌamu impoꞌangomo noswontɨfi uhwonɨmentohofoso huno uhwonontɨfi asomo nopontɨfi kaunɨsol aꞌamu sohwamo ulɨmentohofofoho.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Ole ulɨmentohofi, Nakwo impoꞌango sopo nowentani hano yokumpohnꞌnyo pitoꞌmalofoso uhwonontani, aꞌamu pɨjwohumayo sohwa lohofontanɨngkofi uhwonɨngkuhwonefoho. I ango ne somo aꞌamu aneponoho. Huno uhwonɨngkuhwonefoho.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Ose ulahonɨngkofi hwe engo aꞌamu uhwontohumayo sohwoꞌnji hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwanji oso hungkuno nupaꞌnontɨfi huno piꞌnɨngo engo syafɨsyontɨfi pipi imoꞌnɨngkohoho syafɨhuꞌmentohofofoho.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Ose syafɨsyontɨfi nohumentanɨngkofi hwe fihwo noswonto ulɨmento Upaꞌnɨmno. Oso aꞌamu sekwo impoꞌangomo intofohumalofo sohwa Anɨtuye ango engo somo nolohofontɨfi aꞌamu somo lutɨhwalokwofo.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Ose ulahonɨngki hwe engo aꞌamu itokusoꞌnji mokosyohumayo sohwo kakoe aꞌamu sohwanji nowentɨfi Anɨtuye ango engo somo iꞌmofapontɨfi apousel sohwamo nomantɨfi ipemotaumentohofofoho. Hofɨko ikujoho mafongkuꞌmmentohofofoho. Oꞌo hofɨko iyoho unɨngkahonɨngki aꞌamu nomꞌneso sojo nofongkupitnnehontɨfi apousel sohwamo mafongkuꞌmmentohofofoho.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Ose ipemotawentɨfi aꞌamu kaunɨsolɨꞌnjopo uhumatɨꞌmentohofofoho. Osopo nohumentanɨngkofi hwe yofe engoꞌnjo sohwo ulɨmento,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Sɨmoꞌmo ole selɨmalohwono, Aꞌamu somo yoꞌmayo Jisasɨmneꞌno lutɨhwafɨkutoho. Aꞌamu hopiꞌnonohino Jelusalem humalofoso sekwoe hungkunomo upaꞌnɨmalofofoho. Ole ulalokwofo. Kaunɨsol aꞌamu sohwa Jisasɨmo fonjahumentohofofoho.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Ose ulahonɨngki Pitaꞌnji nomꞌne apousel sohwanji ulɨmentohofi, Nakwo Anɨtuye mampaho haloho yɨhwasi tɨfi inɨngkayoꞌnefoho. Aꞌamu hwahoponjo sohwafe hungkunomo minɨngkowanehwono.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Sekwo Jisasɨmo iyopo fonjintoꞌofahumentohofofoho. I osoꞌno neyakwosanjiye Anɨtu sohwo Jisasɨꞌmo ulɨkoꞌmentisofoho. Songo apaꞌno umokumentiso hweho,
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Nulɨkafonto kakoe aho angahohntaꞌni uhumojahonɨngki nakwoe Hwe Engo imoꞌnɨmentisofoho. Aꞌamu Isɨlael hnꞌnwiye wonyo wayoꞌne peꞌnɨmentiso hweho. Osoꞌno aꞌamu Isɨlael soku, honɨngkano wonyomneꞌno hohujo ikinjaofɨkuji wonyo hiso wae yasemofɨhwosi honɨngkano nomꞌne songo wosejapmmontonoho.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Oloso nuhwonontani nakwo Anɨtuye Towahuno Wopɨngoꞌnji sohwonaꞌni olo hilo soꞌno ulɨwoꞌnɨngkuhwono. Aꞌamu Anɨtuye hungkunomo tɨfi inɨngkayo somo Anɨtu kakoe Towahuno Wopɨngo uyɨmasofoho. Ose ulɨmentohofofoho.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Oso hungkuno kaunɨsol aꞌamu sohwa nupaꞌnontɨfi sɨmano hintotohino umnɨmentisofoho. Apousel aꞌamu sohwamo wofonjano lontɨfi imentohofofoho.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Hisoꞌno hwe fihwo kaunɨsol syohoꞌnjo sohwo kakoe yofe Ngkomeliyel kako aꞌamu Falisiyoho. Kako hohontajo honɨngkano hungkuno lutɨhwamojo hweho. Oso hwe huhwo sohumo aꞌamu hopiꞌnonohinoso kakoe yofe hoꞌnomawoꞌnɨmentohofofoho. Oso hwe sohwo nolɨkafonto ulɨmento, Aꞌamu apousel sohwamo mempo hohntaꞌni filɨhwajɨmno.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Ose ulahonɨngki hofɨko lɨhwojahonɨngkofi Ngkomeliyel ulɨmento, Aꞌamu Isɨlael sohwasi olo hwe lohwamo ulohopitnne soꞌno huno itoꞌno fɨsyafɨhupmno.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Hohonta hwe fihwo kakoe yofe Teutas kako ulɨmento, Ngko yoꞌmayoso hunoꞌnjo hwoꞌnyoho. Hwe yokumpohnꞌnyo hwoꞌnyoho. Ose ulahonɨngki aꞌamu fehohnjo foua hantɨlet (400) sohwa inɨngkamentohofofoho. Osohonta hwe nemokosyohumayo sohwo kakoe aꞌamu itokusoꞌnjo sohwa hwe huhwo sohumo nofonjosyahonɨngkofi inomokommotofo sohwa hiyaso humpoꞌmentohofofoho. Teutas kakoe hungkuno ne mmoꞌnyo hweho.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Tɨfi sohonta hwe nemokosyohumayo sohwa aꞌamufe yofe mtɨꞌmokomayo sohonta hwe nomꞌne Ngkalilintaꞌango sohwo kakoe yofe Jutas. Osohwo nolɨkofahonɨngki aꞌamu fehohnjo kakoe hunomo nomantɨfi inɨngkamotofofoho. Osohwo poyo imoꞌnɨngkahonɨngki inomokommotofo sohwa humpoꞌmentohofofoho. Hofɨko apaꞌno muhuꞌmokiyofoho.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Oseso ole waselɨmonneꞌno yohono. Olo aꞌamu apousel sohwamneꞌno iyoho masenɨngkoho liyohoho. Wohumantokufe. Hofɨkoe syoho hwahopontaꞌangoꞌmanji moiꞌwo imoꞌnonefoho.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Olo syoho hiloso Anɨtu mtaꞌangoꞌmanji milojaopitnnehofo. Neꞌnohini wentɨhwonefoho. Sekwo Anɨtumo fongkupitnnoho.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Ose ulahonɨngki hungkuno nehopeho ulontɨfi aꞌamu apousel sohwamneꞌno joho lontɨfi oso hwamo fonjontɨfi yokumpohnꞌnyo ulɨmentohofi, Jisasɨye yofe apaꞌno nolɨkutoho. Ose ulontɨfi uhwatɨmentohofofoho.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Apousel sohwa kaunɨsol sohwamo nulɨkoꞌmantɨfi hnnɨmentohofi, Nakwo Jisasɨye syoho yontane tohino namnɨngkahonɨngki sɨmeho wopɨngo namoꞌnɨngkohoho. Anɨtu wopɨngo nahonɨngkohoho. Nakwo Jisasɨye yofeꞌno tohino mayoso hoponoho.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Sɨkuno huhwo huhwi hofɨko Anɨtuye ango engo somo aꞌamufe angoꞌnjopo Jisasɨmneꞌno hungkuno wopɨngo ulɨwoꞌnɨmotofofoho. Anɨtu aꞌamu ahwomo mtaꞌni uhwatɨꞌmentisoso Jisasɨyoho lutɨhwamentohofofoho.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.