Atos 21
Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI
1 Nakwo aꞌamu somo ulɨkoꞌmentani yofayokinomo nokotosontani, nowekentani hwaho weꞌe Kous osopo iꞌmofapmmentɨhwonefoho. Moꞌnɨngkanta nakwo hwaho Loutes iꞌmofapontani osopontaꞌango ango Patola iꞌmofapmmentɨhwonefoho.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Iꞌmofapontani yofayokino nomꞌneso hwaho Founisiyamneꞌno wamonto yahonɨngki uhwonontani osohumo nokotasontani wekapmmentɨhwonefoho.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Nowekapontani hwaho Saipɨlos uhwonontani oso hwaho sopo yofayokino hwonamonyo hohntaꞌni uyokolofontani umentɨhwonefoho. Nowentani hwaho Siliya iꞌmofapontani ango Taiya sopo ifohohosahumentɨhwonefoho. Oso ango hopo sopo yofayokino hoꞌyango wojoꞌmesyamto umentisofoho.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Osopo nohumentani aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo somo tɨpemaꞌmentɨhwonefoho. Hofɨkoꞌnji nohumentanɨngkuhwoni sɨkuno aho angaꞌno hopiꞌnono nomꞌne mtaꞌni hufaꞌu neyakoloꞌmentisofoho. Anɨtuye Towahuno sohwo aꞌamu somo kakoe huno uyahonɨngki hofɨko Poulɨmo ulɨmentohofi, Kɨko Jelusalem sopono nowakehotoho. Ose ulɨmentohofofoho.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Nakwoe sɨkuno hano iyosoꞌno imoꞌnɨngkahonɨngki nakwo angopono nulɨkoꞌmentani umentɨhwonefoho. Aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo sohwa hofɨkoe ape sofanji mehomiꞌnji nakumo mitɨmomɨngo sopo nehwojamentohofofoho. Osopo nakwo hwomtame ehumentani Anɨtumo isamoyoka ulɨmentɨhwonefoho.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Ose ulontani nakwo hnnɨmentɨhwoni, Nakwoe aꞌamu soku mpanɨmno, hnnɨmentɨhwonefoho. Nakwo yofayokinomo nokotosahonɨngkuhwoni hofɨko angopono umentohofofoho.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Nakwo ango Taiya ulɨkoꞌmentani nowekontani ango Toulemes sopo iꞌmofapmmentɨhwonefoho. Osopo aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo soꞌnji noswoꞌnontani sɨkuno angaꞌno fosyawoꞌmentɨhwonefoho.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Moꞌnɨngkanta ango Toulemes ulɨkoꞌmentani nowekentani ango Sisaliya sopono iꞌmofapmmentɨhwonefoho. Osopo nakwo Filipɨye angomo humamentɨhwonefoho. Filip huhwo sohwo Anɨtuye hungkuno lutɨhwamojo hweho. Aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo ango Jelusalemmo humamotofoso Filipɨꞌnji nomꞌne hwe aho fehohnjo hopiꞌnono nomꞌne mtaꞌni angaꞌnohino sohwanji apousel sohwamneꞌno ufoꞌmayoꞌne uhwosopoꞌmentohofofoho.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Filip kakoe mehomi musijo osofosofahuꞌnohino fafoho. Hofɨko Anɨtuye hungkuno lutɨhwamotofofoho.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Osopo nohumentanɨngkuhwoni sɨkuno fiso neyokolofahonɨngki hwe fihwo Anɨtu hungkuno uyahonɨngki lɨmojo Jutiyantaꞌango sohwo kakoe yofe Akaposɨyoho. Kako iꞌmofapmmentisofoho.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Nonetɨmanto Poulɨye ahuloho nomanto kakoe sɨfe ahoꞌnji kiloꞌnonto ulɨmento, Anɨtuye Towahuno Wopɨngo ole ntohoho. Olo ahuloho loꞌnji kakwoꞌyohwo sohumo aꞌamu Jutaso Jelusalem ango sopo olo paꞌnyolo nokilohofɨkuji aꞌamu temtitofo kengo sohwafe ahomo wohoꞌnokisyantɨfeho.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Ose nelahonɨngki upoꞌnontani nakwo aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo nomꞌne soꞌnji Poulɨmo yokumpohnꞌnyo ole ulɨmentɨhwone, Kɨko Jelusalemneꞌno nosohotoho.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Ose ulahonɨngkuhwoni Poul nalɨmento, Sekwo humotaho pehoꞌno sontantɨkwofo. Nje sɨmeho tango nɨyohoho. Jelusalem ango sopo ngkimo impe intofanɨhufijoso Jisasɨye yofe hoꞌnomayoꞌne peꞌnɨmeso wopɨngofoho.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ose nelahonɨngki nakwo Poulɨmo nomꞌne huno uyoso hopoꞌmaho. Osoꞌno nakwo apaꞌno majofoho. Oꞌo, ole ulɨmentɨhwoni, Yoꞌmayo Anɨtu yoneso umoꞌnɨmontonoho. Ose ulɨmentɨhwonefoho.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Hwangku sohonta nakwoe hoꞌyango itoꞌno nuhuꞌmokontani Jelusalemneꞌno ulɨkoꞌmaꞌmentɨhwonefoho.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo fehohnjo nakwoꞌnji umentɨhwonefoho. Hofɨko Nasounɨye angomo ipenemotawomentohofofoho. Oso hwe Saipɨlosntaꞌango huhwo sohwo hohonta Jisasɨmo inɨngkamojo hweho. Nakwo kakoe angomo humamentɨhwonefoho.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Humamentɨhwoneso Jelusalem ango sopo iꞌmofopahonɨngkuhwoni aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofoso nonahonontɨfi sɨmeho wopɨngo umoꞌnɨmentisofoho.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Moꞌnɨngka nakwo Poulɨꞌnji Jemɨs sohumo uhwonyoꞌne umentɨhwonefoho. Aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofoso hofɨkoe hwe engo sohwanji pmmentohofofoho.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Poul aꞌamu sohwamo, Nje aꞌamuhwafo ulonto, yoꞌmayo wopɨngo Anɨtu aꞌamu temtitofo kengo somneꞌno ulohoꞌmentiso soꞌno yoloho ulɨmentisofoho.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Oso hisoꞌno nupaꞌnontɨfi Anɨtumo isamoyoka ulɨmentohofofoho. Ose ulontɨfi Poulɨmo ulɨmentohofi, Nɨngkwahwo. Kɨko huno moiꞌwonoho. Aꞌamu Juta piꞌnɨngo engoso Jisasɨmo inɨngkamotofofoho. Oso aꞌamu hiso Mousesɨye honɨngkano hungkuno hohontajo somo yokumpohnꞌnyo mokosyohumawoꞌnɨngkohofɨhwafoho.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Aꞌamu fehohnjo oso aꞌamu homo somo kikineꞌno hungkuno hwasyo ulɨmentohofofoho. Ole ulɨmentohofi, Poul aꞌamu Juta ango kengopo humamotofo somo Mousesɨye hungkuno hohontajo somo tɨfi inɨngkakutoho ulɨwoꞌnɨngkiso hweho. Ole ulalofi, Sekwo sekwoe mehomi sohwamo aꞌapaho sɨhu kolofɨkutoho. Sekwo oso honɨngkano hungkuno hohontajo somo apaꞌno tɨfi inɨngkakutoho. Ose ulalofoho ulɨmentohofofoho.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Osoꞌno pipi yanehwono. Poul ntopohoho upoꞌnantɨfeho.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Oseso nakwo kilalokuhwoneso kɨko tɨfi finɨngkayo. Hwe osofosofahuꞌnohino sohwa aꞌamu Jutafe yahinomo inɨngkayo soꞌno Anɨtumo ole ulɨmalofi, Anɨtu kɨko nehonontanɨngkiji oloso uyantaneꞌyɨhwono. Ose ulɨmalofɨhwafoho.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Kɨko oso hwe sohwamo ufohiꞌnɨngkohoji hofɨkoꞌnji oso yahino kihoꞌmaso semokiyo soꞌno fiyɨmno. Kɨko hofɨkineꞌno hamniyoho hoꞌnasyohoji hofɨko oso yahino nɨhuꞌnahone ifijoso aꞌamu huno ole uyono. Kikineꞌno upaꞌnɨmalofoso hungkuno hwasyofoho. Kɨko Mousesɨye hungkunomo inɨngkowalokuno soꞌno hofɨko uhwonantɨfeho.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Aꞌamu temtitofo kengoso Jisasɨmo inɨngkawowoꞌnɨngkohofo somneꞌno hungkuno nto kotokuꞌmalohwone soꞌno iyoswo mtɨꞌmokuyahojɨmalohwonefoho. Ole mtɨꞌmokumalohwoni. Yahu yɨhufo aꞌamu nomꞌnehwo hwoso sohumo uyɨfijoso sekwo nonɨngkutoho. Honɨyoso nonyoꞌeno. Tongo yahu tɨꞌwangomo nano jɨlɨpopijoso nonyoꞌeno. Yoꞌmayo honɨngkano akngkilɨke iyoꞌeno. Ose ulɨmentohofofoho.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Osoꞌno moꞌnɨngkanta Poul oso hwe osofosofahuꞌnohino sohwamo utɨmanto oso yahino kihoꞌmaso imokiyo soꞌno imentohofofoho. Ose yontɨfi hofɨko Anɨtuye ango engo somo nohotoswontɨfi hwe engo sohwamo oso yahino kihoꞌmaso imokiyo soꞌno moiꞌwo imoꞌnone soꞌno ulɨmentohofofoho. Oso sɨkuno somo Anɨtumneꞌno aꞌamu angaꞌno angaꞌnohino tongo huꞌmeesiyoꞌne uyantɨfeho.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Sɨkuno aho fehohntaꞌni hopiꞌnono nomꞌne mtaꞌni hufaꞌu moiꞌwo umoꞌnɨmonto yahonɨngki aꞌamu Juta hwaho Esiyantaꞌango sohwa Poulɨmo Anɨtuye ango engo somo uhwonɨmentohofofoho. Nuhwonontɨfi hwe moyaꞌmi hopiꞌnono ulɨkafontɨfi Poulɨmo aho koꞌmentohofofoho.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Nokentɨfi hofɨko mango mohmꞌno lontɨfi ulɨmentohofi, Sekwo aꞌamu Isɨlael soku, fonefoꞌmapmno. Olo hwe lohwo kako angoꞌmeemo emoyonto nakwoe yahinomneꞌno Mousesɨye honɨngkano hungkunomneꞌno olo ango engo lomneꞌno hungkuno wonyo lɨwoꞌnɨngkiso hweho. Osoꞌnohinoꞌmaho. Oꞌo, olohonta kako aꞌamu temtitofo kengo sohwamo olo ango wopɨngo lomo ipemotapiso soꞌno ango wonyo kiho paꞌnyo imoꞌnɨngkohoho. Ose ulɨmentohofofoho.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Oso hungkuno hiso hwapɨngo ole. Hofɨko Poulɨmo uhwonɨmentohofoso kako aꞌamu temtitofo kengo ango Efesosntaꞌango Tɨloufimos oso hwoꞌnji ango Jelusalem nohumentanɨngki uhwonontɨfi hwasyo ole syafɨhuꞌmentohofi, Poul oso aꞌamu sohwanji Anɨtuye ango engo somo ipemotaswohoho. Ose lɨmentohofofo.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Osoꞌno Jelusalem mtaꞌango aꞌamu hopiꞌnonohino yomo yontɨfi mango engo lɨwoꞌnontɨfi yohoto yohotofo mjalohoꞌnɨmɨwentɨfi uhuꞌmokumentohofofoho. Hofɨko Poulɨmo aho kemotaswopahonɨngkofi Anɨtuye ango engomjo hokuꞌyo hopiꞌnono pɨjwahumentohofofoho.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Hofɨko Poulɨmo wofonjosyantɨfi ikujoho posontanɨngkofi hwe yofe engoꞌnjo itokusoꞌnjo mokosyohomayo sohumneꞌno hungkuno hoꞌnɨmentisofoho. Hofɨko ole ulɨmentohofi, Aꞌamu Jelusalem hofɨko ikujoho fongkiꞌnalokwofo.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Ose upaꞌnontɨfi hwe yofe engoꞌnjo sohwo kakoe aꞌamu itokusoꞌnjo sohwamo nomanto aꞌamu uhuꞌmokiyo sopo komoꞌno pmmentohofofoho. Aꞌamu Jutaso hwe yofe engoꞌnjo sohwoꞌnji aꞌamu itokusoꞌnjo sohwanjimo uhwonontɨfi hofɨko Poulɨmo apaꞌno ikujoho mafongkuꞌmentohofofoho. Hofɨko uyohohuꞌmentohofofoho.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Hwe itokusoꞌnjo yofe engoꞌnjo sohwo Poulɨmo aho nokento kakoe aꞌamu sohwamo ulɨmento, Sekwo ahwomo nano hufaꞌu nomafɨkuji hwe lohumo hmtofahumno. Ose ulonto ulohonɨmento. Olo hwe lohwo tɨhwolo. Peho imasoto.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Ose ulohonɨngkahonɨngki aꞌamu fehohnjo hungkuno angaꞌno lontanɨngkofi aꞌamu nomꞌne sohwa hungkuno kengo joho lahonɨngkofi hungkuno engo hoꞌnɨmentisofoho. Hungkuno piꞌnɨngo engo hoꞌnɨngkahonɨngki hwe yofe engoꞌnjo sohwo yoloho hwapɨngoso mupaꞌnɨmmentisofoho. Oseso kako itokusoꞌnjo sohwamo ulɨmento, Poulɨmo itokusoꞌnjo sohwafe angomo motasɨmno.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Ose ulahonɨngki oso ango homo somo kotasiyo sopo nomotosahonɨngkofi aꞌamu piꞌnɨngo engo kakimo wofonjosyano lahonɨngkofi aꞌamu itokusoꞌnjo sohwa utɨmotasɨmentohofofoho.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Aꞌamu piꞌnɨngo engoso tɨfi inɨngkasontɨfi ulɨmentohofi, Fonjahumno.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Hwe itokusoꞌnjo sohwa hofɨkoe angomo womotoswantɨfi yahonɨngkofi Poul hwe yofe engoꞌnjo sohumo ulɨmento, Hungkuno wakilɨmonneꞌno yohono. Ose ulahonɨngki hwe huhwo sohwo ulɨmento, U, Kɨko Ngkɨlik hungkuno hunoꞌnjo hwosilaho.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Ngko huno ole syafɨsyohono. Kɨko hwe engo Ijip mtaꞌango sohwosi aꞌamu hwaho mokosyohumayo sohwamo wafongkuꞌmonji yonji kakoe aꞌamu hosɨmno foua tausen (4000) sohwanji hwaho aꞌamu anepono ipemotawomentohino hwosoho.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Ose ulahonɨngki Poul ulɨmento, Ngko aꞌamu Juta hwoꞌnyoho. Nje hwapɨngoso hwaho Silisiya ango mɨkunɨmposo Tasosntaꞌango hwoꞌnyoho. Nje aꞌamuhwe, olo aꞌamu lohwamo ulɨmonneꞌno yohono. Wopɨngotaho.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Ose ulahonɨngki hwe yofe engoꞌnjo sohwo eno ulahonɨngki Poul kotasiyo sopo lohofonto aꞌamumneꞌno mampiꞌnyo humayoꞌne aho hoꞌnomaꞌmentisofoho. Mampiꞌnyo yahonɨngkofi Poul Hipɨlu hungkunoꞌnji ulɨmentisofoho.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.