Atos 19
Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI
1 Apoulous ango Koulin osopo nohumentanɨngki Poul ango Antiyouk ulɨkoꞌmanto hwaho hwofɨkiꞌnyoꞌnjo sopono nowakento ango Efesos iꞌmofapmmentisofoho. Osopo kako aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo fehohnjo somo tɨpemaꞌmentisofoho.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Poul aꞌamu homo somo ulɨmento, Sekwo Jisasɨmo sɨmeho hiꞌntnnono uyɨmentohofo sohonta Anɨtuye Towahuno Wopɨngo maꞌmentohofotaho. Ose ulahonɨngki ulɨmentohofi, Oꞌo, nakwo Anɨtuye Towahunomneꞌno mupaꞌnyoꞌnwoho.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Ose ulahonɨngkofi Poul ulɨmento, Mijo sekwo tɨhwoe hungkuno upoꞌnɨngkahonɨngkofi kiyosemaꞌmentohofoto. Ose ulahonɨngki ulɨmentohofi, Jounɨye hungkuno nalontɨfi mijo kiyonemaꞌmentohofofoho.
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Ose ulahonɨngkofi Poul ulɨmento, Hohonta Joun ole ulɨmojo hweho, Aꞌamu hofɨkoe wonyomo hohujo ikinjaofɨkujoꞌno mijo wokiyosemaꞌmnoho. Ose ulonto nomꞌne hungkuno ulɨmento, hwe tɨfi pososohumo sɨmeho hiꞌntnnono uyɨmno. Ose ulɨmojo hweho. Oso hwe tɨfinjo sohwo Jisasɨyoho. Ose ulɨmentisofoho.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Oso hungkuno hiso nupoꞌnɨngkahonɨngkofi Jisasɨye yofemo mijo kiyomaꞌmentohofofoho.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Ose yahonɨngkofi Poul aꞌamu homo somo aho kisosyahonɨngki Anɨtuye Towahuno Wopɨngo aꞌamu somo uhulaꞌofonto hungkuno kengo kengo uyɨmentisofoho. Hofɨko hungkuno kengo kengo lontɨfi Anɨtuye hungkuno lɨmentohofofoho.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Oso hwe sohwa aho hopiꞌnono sɨfe mtaꞌni hufaꞌuyoho.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Poul aꞌamu Jutafe tajo angomo noswonto Jisasɨmneꞌno yokumpohnꞌnyo lutɨhwamentisofoho. Hamno hufaꞌu sɨhune memjaofahonɨngki kako neꞌno lɨwoꞌnɨmojo hweho. Poul kako aꞌamu Jutaso Anɨtu nemokosyohumayo soponeꞌno sɨmeho yɨwoloꞌmokufitnneꞌento lutɨhwamentisofoho.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 I osoꞌno aꞌamu fehohnjo yokumpohnꞌnyo imoꞌnontɨfi Jisasɨmo sɨmeho hiꞌntnnono muyofoho. Hofɨko utɨhwaꞌnyopo Anɨtuye Honɨngkanomneꞌno wonyo hungkuno sitofo lɨmentohofofoho. Osoꞌno Poul oso aꞌamu homo somo ulɨkoꞌmanto aꞌamu Jisas Kɨlaisɨmo inɨngkunyo nomꞌne soꞌnji umentohofofoho. Sɨkuno huhwo huhwi Poul mesyɨlutɨhwayo sohwoe hungkuno angomo Jisasɨye hungkuno lutɨhwamojofoho. Oso hwe mesyɨlutɨhwayo sohwoe yofe Tilanosɨyoho.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Poul ose yontanɨngki soswo hufaꞌu uyakoloꞌmentisofoho. Aꞌamu hopiꞌnono hwaho Esiya sopo humamotofoso Jisasɨye hungkuno upaꞌnɨmentohofofoho. Aꞌamu Juta soꞌnji aꞌamu temtitofo kengo soꞌnji upaꞌnɨmentohofofoho.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Anɨtu Poulɨmo aho yokumpohnꞌnyo umokahonɨngki yoꞌmayo kengo wonyoangkafoso mtɨꞌmokumentisofoho.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Aꞌamu fihwafe hwapɨfe weꞌe somo Poul aho pmꞌmokahonɨngki nomotawentɨfi aꞌamu mnokinoꞌnjo soꞌnji aꞌamu towahuno wonyo ehuhnnamoꞌnnyo soꞌnjimo uyahonɨngkofi aꞌamuso hwapɨfe weꞌeso aho nopmꞌmokahonɨngkofi mnokino moiꞌwo imoꞌnɨmentisofoho. Towahuno wonyoso nulɨkoꞌmantɨfi umentohofofoho.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Aꞌamu Juta hwoso sohwa emoyontɨfi towahuno wonyo somo wae yaoꞌmotofɨhwafoho. Oso aꞌamu huhwo sohwa Jisasɨye yofe lontɨfi towahuno wonyo somo wae yaofoneꞌentɨfi lɨmentohofofoho. Towahuno wonyo somo ulɨmentohofi, Poul hungkuno lutɨhwawoꞌnɨngkiso sohuneꞌno Jisasɨyoho. Oso hwe huhwo sohwoe yokumpohnꞌnyoꞌnjo kengopo wokuhwatɨmo. Ose ulɨmentohofofoho.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Aꞌamu Juta yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwo kakoe yofe Sefa, oso hwoe hwomu aho fehohntaꞌni hopiꞌnono nomꞌne mtaꞌni hufaꞌu sohwa oso hungkunoso towahuno wonyo sohumo ulɨmentohofofoho.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Oso hungkuno towahuno wonyo sohumo ulahonɨngkofi towahuno wonyo sohwo ulɨmento, Jisas sohuneꞌno ngko huno niyohoho. Poul ntnneꞌno huno niyohoho. I sekwo tɨhwasilo, Ngko huno maniyohoyohoho.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Ose ulonto hwe towahuno wonyoꞌnjo somo aꞌamu sohwamo hwekaꞌmo yaofonto hofɨkoe hwapɨfemo sɨsɨmpento ikujoho yokumpohnꞌnyo fongkuꞌmentisofoho. Oso aꞌamu huhwo sohwa hwe sohwoe angomo komoꞌno ulɨkoꞌmantɨfi aꞌapaho tohinoꞌnji hwapɨfe ane hiyae humpoꞌmentohofofoho.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Aꞌamu Jutaꞌnji aꞌamu kengo soꞌnji Efesos humamotofo sohwa olo hilo soꞌno nupaꞌnontɨfi iyoho unɨmentisofoho. Osoꞌno hofɨko Jisasɨye yofe hoꞌnomaꞌmentohofofoho.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Hwe moyaꞌmi piꞌnɨngo engo Jisasɨmo sɨmeho umentohofoso hofɨko hofɨkoe hohontajo yahino hofɨkoe yoꞌmayo wonyo soꞌno utɨhwaꞌnyopo yoloho ulɨmentohofofoho.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Aꞌamu piꞌnɨngo engo peefoꞌnohwosoꞌno kiꞌnyoꞌno hunoꞌnjoso hofɨko hofɨkoe iyoswo huno hwapɨngoꞌnjo mtɨꞌmokumentohofoso nuhuꞌmokontɨfi aꞌamufe tɨmopo toho uyoꞌmentohofofoho. Oso iyoswo somne hamniyohoso atofo lɨmentohofoso fifɨti tausen (50,000) kina imoꞌnɨmentisofoho.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Hohosohonta Jisasɨye hungkuno yokumpohnꞌnyo imoꞌnɨngkahonɨngki angoꞌmeemo hoꞌnɨngkahonɨngki aꞌamu piꞌnɨngo Jisasɨye hungkunomo inɨngkamentohofofoho.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Osohonta Anɨtuye Towahuno Wopɨngo Poulɨye hunomo uyahonɨngki Poul ole syafɨhuꞌmento, ngko hwaho Masetouniyaꞌnji Ngkɨlikɨꞌnji uhwontaꞌmo tɨfi Jelusalemno wamo, lonto lɨmento, Ngko osopono uꞌmo hwangku ango Loum sopo uhwonɨmonnoho.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Ose syafɨsyonto kako hwe hufaꞌu kakimo ufoꞌmawoꞌnɨngkisiyo sohwaꞌu Timoutiꞌnji Elasɨtosɨꞌnji oso hwaꞌumo Masetouniyaꞌno uhwatɨmentisofoho. Poul sikimo nolɨhwajonto kako hwaho Esiya sopo weꞌenehwo humamentisofoho.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Oso hohosohonta aꞌamu fehohnjo Efesos humamotofoso aꞌamu Jisasɨye Honɨngkanomo tɨfi inɨngkawowoꞌnɨngkohofo somo wonyo ulohoꞌmentohofofoho.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Oso ango sopo hwe fihwo kakoe yofe Ntemitɨliyosɨyoho. Kako sojo ewafo paꞌnyoso huyoꞌmango syohoꞌnjo hweho. Oso aꞌamu sofe anɨtu hwasyosi Atemisɨyoho. Ntemitɨliyos kakoe aꞌamuꞌnji hofɨkoe anɨtu hwasyosiye ango huyoꞌmango mtɨꞌmokahonɨngkofi aꞌamu hamniyoho engoꞌnji mpe imotofofoho.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Ntemitɨliyos kako kakoe aꞌamu syoho afaꞌnjo sohwamneꞌno joho ulahonɨngki uhuꞌmokumentohofofoho. Nuhuꞌmokahonɨngkofi ulɨmento, Olo syoho hiloso nakwoe hamniyoho hwapɨngofoho.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Oso hwe Poul sohwo kakoe yoꞌmayo syoho yɨwoꞌnɨngkisoso sekwo huno moiꞌwonoho. Kako ole lutɨhwalofi, sekwo anɨtu ahoꞌnji mtɨꞌmokuwoꞌnɨngkohofoso hwasyo anɨtuyoho. Ne anefoho. Ose lutɨhwalofoho. Aꞌamu piꞌnɨngo engo oso hungkunoso nupaꞌnontɨfi tɨfi inɨngkowalokwofo. Olo hiloso nakwoe ango Efesosɨꞌnohinoꞌmaho. Oꞌo, nakwoe hwaho Esiya yawojoꞌmeemnoho.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Oso hungkuno Poul lisoso nakwoe syohomo wonyo wonamokumontonoho. Osoꞌnohinɨꞌmaho. Nakwoe anɨtu engosi Atemis kakoe ango wonyoangkafoso sikinjo paꞌnyo umoꞌnɨmontefoho. Sɨmoꞌmo aꞌamu Esiya soꞌnji hwaho yawojoꞌmeemjo soꞌnji olo aꞌmu lohnneꞌno hwomtame ulohoꞌmotofofoho. I osoꞌno Poulɨye hungkuno Atemisɨye yofe engoso wonyo umokumonto yalofoho.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Ose ulahonɨngki aꞌamuso nupaꞌnontɨfi sɨmeho tohino umnɨngkahonɨngki mohmꞌno ulɨwoꞌnɨmentohofi, Nakwo Efesos soꞌnyuye Atemis yokumpohnꞌnyiyoho.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Ose neꞌno ulɨwoꞌnontɨfi sɨmeho fefoyo umokahonɨngki hofɨko afaꞌno afaꞌno nolɨkafontɨfi angkuhwafo uhuꞌmokiyo sopono komoꞌno wentɨfi hwe hufaꞌu hwaꞌu Ngkaiyosɨꞌnji Alisɨtakosɨꞌnji oso hwaꞌumo kompemotawomentohofofoho. Oso hwe huhwo sohwaꞌu Masetouniyantaꞌango hwaꞌu Poulɨꞌnji emmojiyo hwaꞌuyoho.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Poul kako aꞌamufe sɨmanopo walohoꞌmto yahonɨngki aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofoso uhoholoꞌmmtohofofoho.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Aꞌamu fehohnjo yofe engoꞌnjo hwaho Esiya mokosyohumayo sohwa Poulɨmneꞌno hwe wopɨngo hweho hnnɨmentohofo sohwa Poulɨyepono hungkuno ole lɨhwatɨmentohofi, Poul kɨko oso uhuꞌmokiyo sopo nopohotoho.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Ose lɨhwamentohofoso aꞌamu uhuꞌmokiyo somjo sofe hunoso ehiloꞌmeeꞌmentisofoho. Aꞌamu fehohnjo hungkuno kengo lɨwoꞌnontanɨngkofi aꞌamu nomꞌne sohwa nomꞌne kengo hungkuno lɨwoꞌnɨmentohofofoho. Oso aꞌamu piꞌnɨngo sohwa uhuꞌmokiyo soꞌno hwapɨngoso huno muyofoho.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Aꞌamu Juta fihwa Alekɨsanta sohumo aꞌamu somo uloneꞌentɨfi usɨtofomotamentohofofoho. Osoꞌno Alekɨsanta ajwomoꞌmo nolohofonto hofɨkoe hungkunomo asomo ulɨmo lonto aho hoꞌnomaꞌmentisofoho.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Ose ko yahonɨngki aꞌamuso Alekɨsanta yofe uhwofontɨfi Juta hweho lontɨfi hungkuno afaꞌno afaꞌno mohmꞌno ulɨwoꞌnɨmentohofi, Atemis nakwo aꞌamu Efesos soꞌnyuye aꞌmu engiyoho. Hofɨko joho neꞌno lɨwoꞌnontanɨngkofi mofehiꞌnyo sɨmoꞌme hano uyoso hufaꞌu imoꞌnɨmentisofoho.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Tɨfi sohonta hwe fihwo yofe engoꞌnjo aꞌamufe ifalifaliyo syohoꞌnjo sohwo mampiꞌnyo fosyohumamno ulonto ulɨmento, Sekwo aꞌamu Efesos soku upaꞌnɨmno. Aꞌamu hopiꞌnono huno ole uyalofoho, Nakwo Atemisɨye ango engo soꞌnji oso sojo ahwomo mtaꞌango pɨwahuꞌmentiso soꞌnji mokosyohumamwoꞌnɨngkuhwoneꞌnwoho.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Aꞌamu oso hungkuno somo ilojaofoneso tɨhwolo. Awonoho. Sekwoe sɨmeho ntoꞌno wasemoꞌnono. Fonɨfonyoso iyoꞌeno.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Olo hwe sekwo ipemotapohofo sohwaꞌu nakwoe Atemisɨye ango engomjo hufo miyo hwaꞌuyoho. Siko Atemisɨmneꞌno sitofo mujofoho.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Ntemitɨliyosɨꞌnji kakoe syoho ulohofiyo soꞌnji hofɨko nomꞌne hwe sohumneꞌno hungkunoꞌnjoꞌmanji oso hungkunoso nakwoe hwe engo sohumneꞌno fɨpemotapmno. Osopo hungkuno joꞌne sɨkuno somo itoꞌno womɨhwajɨfe.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Sekwo nomꞌne hungkunoꞌnjo hwasɨꞌmanji sɨkuno uhuꞌmokiyo ne somo walɨfe.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Olo hungkuno neꞌno lontanɨngkuji nakwoe hwe engo sohwa huno pipi syonafɨhupitnnehofo. Oꞌo, yolohoso ne anefoho. Hwe engo sohwa olo uhuꞌmokiyo soꞌno nalohonɨfijoso nakwo pehofo ulantanto. Awonoho. Nakwo hungkuno asomo mulanehwono.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Ose ulonto aꞌamu hofɨko uhuꞌmokiyo sopo nohumentanɨngkofi ulɨmento, Fohumpopmno. Ose ulahonɨngki humpoꞌmentohofofoho.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.