Atos 17

Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Poulɨꞌnji Sailasɨꞌnji ango Amɨfipoulisɨꞌnji Apolouniyaꞌnji uhwontawenji ango Tesolounika sopo iꞌmofapmmentisiyefoho. Osopo aꞌamu Jutafe tajo ango lohoꞌnnyoponoho.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Poul sɨkuno iyoho humayoso engolopohamo kako tajo angomo umojo sohwo hofɨkoe tajo angomo hofɨkoꞌnji humentisofoho. Sɨkuno iyoho humayo hufaꞌu sɨhune somo Poul Anɨtuye iyoswo mtaꞌango hungkuno hwapɨngo lutɨhwamentisofoho.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Ole lutɨhwamento, Anɨtuye hungkuno ole nalɨmento, Hwe fihwo nopɨhwosi tohino engo nomahwosi nopeꞌnɨngkuhwosi apaꞌno nolɨkafonefoho. Ose nalɨmentisofoho. Oso hisoꞌno Anɨtu nakwoe hwahopo uhwatɨmentiso huhwo sohwo Jisasɨyoho. Osohuneꞌno selalokweno.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Poulɨye hungkuno upaꞌnontɨfi aꞌamu fehohnjo oso hungkuno hiso sɨmeho hiꞌntnnono uyontɨfi Poulɨꞌnji Sailasɨꞌnjimo inɨngkamentohofofoho. Oso aꞌamu hiso fehohnjo Ngkɨlik aꞌamu Anɨtuneꞌno tajo ango somo uhuꞌmokumotofofoho. Hwe engo sohwafe moyaꞌmi sofanji inɨngkamentohofofoho.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 I osoꞌno aꞌamu Juta fehohnjo honɨmo yontɨfi hofɨko hwe wonyo aꞌamu uhuꞌmokiyo sopo siki humawoꞌnɨngkohofo sohwamo nomantɨfi nomꞌne hwe moyaꞌmiꞌnji uhuꞌmokontɨfi mango engo lɨwoꞌnɨmentohofofoho. Ose yahonɨngkofi aꞌamu hopiꞌnonohino sɨmano hintotohino umnɨngkahonɨngki Jesounɨye angomo kikitoꞌmentohofofoho. Hofɨko Poulɨꞌnji Sailasɨꞌnjineꞌno notɨpeentɨfi utɨhwaꞌnyopo womuhumojano lɨmentohofofoho.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Ose ko lɨmentohofoso wonyopi tɨpeentɨfi Jesoun oso hwoꞌnji aꞌamu Jisasɨmo inɨngkawowoꞌnɨngkohofo nomꞌne soꞌnjimo hwe engo hwaho mokosyohumayo sohwamneꞌno husɨmpentɨfi mango engo mohmꞌno ulɨmentohofi, Olo hwe hufaꞌu lohwaꞌu siko hwaho hopiꞌnonohinopo yahino wonyo yonji olohonto olopo humasiyo.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Olo Jesoun lohwo hikimo kakoe angomo motawomasofoho. Hiko nakwoe hwe engo Sisafe hungkunomo hwotoho fewoꞌnɨngkisiyo hwaꞌuyoho. Ole lɨmentisiyo, Hwe yofe engoꞌnjo hwaho mokosyohumayo ne sohwo Jisasɨyoho.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Ose ulahonɨngkofi aꞌamu hopiꞌnono nupaꞌnontɨfi hwe engo huhwanji sɨmano hintotohino umnɨmentisofoho.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Hwe engo sohwa Jesounꞌnji aꞌamu Jisasɨmo inɨngkawowoꞌnɨngkohofo nomꞌne soꞌnjiye hamniyoho weꞌe nomantɨfi usɨhutofahonɨngkofi hofɨko umentohofofoho.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Oso sɨkwoꞌmiyo somo sɨkuno meefahonɨngki aꞌamu huhwo sohwa Poulɨꞌnji Sailasɨꞌnji Mpeliya ango sopo komoꞌno uhwatɨmentohofofoho. Osopo iꞌmofaponji aꞌamu Jutafe tajo ango somo humentisiyefoho.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Aꞌamu Mpeliyaso huno wopɨngoꞌnjofoho. Hofɨko aꞌamu nomꞌnefe hungkunomo upaꞌnɨwoꞌnontɨfi huno itoꞌno syafɨhuꞌmotofofoho. Aꞌamu Tesolounika paꞌnyoꞌmaho. Oꞌo, Poulɨye hungkunomo sɨkuno huhwo huhwi upaꞌnɨwoꞌnontɨfi Anɨtuye iyoswo somo hungkuno atofo lɨmotofofoho. Ole syafɨhuꞌmentohofi, Poulɨye hungkuno nehopitɨkeno. Anɨtuye hungkunomo uhwonano. Ose syafɨsyontɨfi Anɨtuye hungkunomo atofo lɨwoꞌnɨmentohofofoho.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Anɨtuye hungkuno atofo lontɨfi Poulɨye hungkuno neꞌnjo uhwonontɨfi Jisasɨmo sɨmeho hiꞌntnnono umentohofofoho. Aꞌamu hiso fehohnjo Ngkɨlik aꞌamu hwe moyaꞌmi yofe engoꞌnjofoho.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Aꞌamu Juta Tesolounika humamotofoso Poul Mpeliya ango sopo Anɨtuye hungkuno lɨjwaofahonɨngki nupaꞌnontɨfi nolɨkafontɨfi Mpeliya ango sopono pmmentohofofoho. Osopo aꞌamufe huno yɨwoloꞌmokontɨfi fonɨfonyo yahonɨngkofi aꞌamuso sɨmano hintotohino umnɨmentisofoho.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Oso hisoꞌno aꞌamu Jisasɨmo inɨngkawowoꞌnɨngkohofoso nupaꞌnontɨfi Poulɨmo mijo ayo momɨngopo komoꞌno uhwatɨmentohofofoho. I osoꞌno Sailasɨꞌnji Timoutiꞌnji siko Mpeliya ango sopo humamentisiyefoho.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Aꞌamu Poulɨmo ipemotawomentohofo sohwa ango Atenɨs iꞌmofawentɨfi osopo Poul ole lɨhwatɨmento, Sailasɨꞌnji Timoutiꞌnji siko komoꞌno wapiyo. Ose ulahonɨngki aꞌamu sohwa Poulɨmo ulɨkoꞌmantɨfi kakoe hungkuno motasɨmentohofofoho.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Poul ango Atenɨs hwe hufaꞌu sohwaꞌumneꞌno uhwontohumanto sojo huyoꞌmango kengo kengo uhwonɨmentisofoho. Oso huyoꞌmangoso aꞌamu hwomtame ulohofoꞌne mtɨꞌmokumentohofofoho. Poul nuhwononto sɨmeho tango umentisofoho.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Osoꞌno Poul aꞌamu Jutafe tajo ango somo noswonto osopo aꞌamu Juta soꞌnji aꞌamu kengo Anɨtumneꞌno jomo ulɨmotofo soꞌnji Anɨtuneꞌno hungkuno hnnɨwoꞌnɨmentohofofoho.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Aꞌamu huno hwapɨngoꞌnjoso fehohnjo Epikuliyan honɨngkanomo inɨngkamotofo soꞌnji fehohnjo Sɨtouik honɨngkanomo inɨngkamotofo soꞌnji Poulɨꞌnji yoka ikujoho paꞌnyo hnnɨmentohofofoho. Yoꞌmayo Jisas imentiso soꞌno kako poyo peꞌnonto apaꞌno songo lɨkaꞌmentiso soꞌno Poul kako hofɨkimo ulɨmentisofoho. Oso hungkunoso nupaꞌnontɨfi fehohnjo ole hnnɨmentohofi, Olo hwe huno ane hweho. Kako neꞌno lɨwoꞌnɨngkiso lohwo pehofo hungkuno lalofoho. Nomꞌne fehohnjo ole hnnɨmentohofi, Aꞌamu kengofe anɨtu huyoꞌmango soꞌno lalofoho. Ose hnnɨmentohofofoho.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Oseso hofɨko Poulɨmo nomantɨfi aꞌamu kaunɨsol Aleyoupakosɨꞌnjo sopo uhumajontɨfi, Olo hungkuno songo lalokunoloso nakwo huno wonaimonteꞌno yalofoho.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Jɨje hungkuno fehohnjo songoso nakwo huno itoꞌnohinoꞌmaho. Olo hungkuno hwapɨngoso nakwo huno wonayono. Ose ulɨmentohofofoho.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Aꞌamu Atenɨs soꞌnji aꞌamu nomꞌne osopo humamentohofo soꞌnji hofɨko hungkuno songo upaꞌnontɨfi oso hisoꞌno neꞌno lɨmotofofoho. Syoho neꞌnji miyoꞌnjofoho. Oꞌo, hungkunoꞌnohino lɨmotofofoho.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Oseso Poul kako nolɨkafonto aꞌamu kaunɨsol Aliyoupakas sohwanjo sopo lohofonto ulɨmento, Sekwo aꞌamu Atenɨs soku, Ngko sehonɨngkoheso sekwoe sojo huyoꞌmango piꞌnɨngo engo somneꞌno sekwoe Anɨtu paꞌnyomo hwomtame ulohofɨwoꞌnɨngkohofo kuyoho.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Ngko sekwoe angkuhwafo lopo emoyonji oso sekwoe ango sojo huyoꞌmango yofe hoꞌnomayoꞌne piꞌnɨngo uhwonɨmalefoho. Ole uhwonɨmaleso, ijempoho angaꞌnohino sopo sekwo ole mtɨꞌmokumentohofi, Oloso nakwo Anɨtu nomꞌnehwo huno momasoꞌnjo sohumneꞌnefoho. Ose mtɨꞌmokumentohofofoho. Oso Anɨtu huhwo sohwo sekwo huno maseyoꞌnjo siki hwomtame ulohofɨwoꞌnɨngkohofo sohuneꞌno selalokweno.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Kako hwahoꞌnji yoꞌmayo hwahoponjo wojoso mtɨꞌmokumentiso sohwa kako yoꞌmayo hwahoponjo ahwomomjoso mokosyohumayoꞌne Hwe Engo hweho. Ango aꞌamu molinyo sopo mohumayoponoho.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Kako yoꞌmayo umofonyo iyoso nɨhuꞌno awonoho. Osoꞌno aꞌamu pipi ufoꞌmapitnnehofo. Oꞌo, Anɨtu kako songo humayo soꞌnji ifofo sɨmano esyaofoꞌne soꞌnji aꞌamu hopiꞌnonohino somo yano uyɨwoꞌnɨngkiso hweho. Yoꞌmayo hopiꞌnonohino hwapɨngo hweho.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Sɨmoꞌmo neꞌmo kako hwe angaꞌnohino mtɨꞌmokumentiso sohonta aꞌamu hopiꞌnonohinofe sɨkuno soꞌnji hofɨkoe hwaho ayo momɨngo sopo hoꞌnahumentisofoho. Oso hwe sɨmoꞌmjo sohumtaꞌango temtitofo hopiꞌnonohinoso imoꞌnɨmentohofofoho. Anɨtu aꞌamu somo hwaho hoꞌmo hoꞌmo uhwojɨwoꞌnalofoho.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Anɨtu ose yonto kako aꞌamuso kakineꞌno watɨpenɨmopɨfento yalofoho. Aꞌamu hofɨko Anɨtumo notɨpemafɨkuji nuhwonɨfitnnefoho. Nakwo aꞌamu angaꞌno angaꞌnohino soꞌnnonjo sopo Anɨtu mofonepo humaho.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Hwe nomꞌne sohwa ole ulɨmento,
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Nakwo Anɨtuye mehominɨꞌmanji ole mosyafɨsiyoꞌnjo uyano. Aꞌamu hwaho kengo kengo nomantɨfi aꞌmohuyoꞌmango mtɨꞌmokuwoꞌnɨngkohofofoho. Nakwoe Anɨtu kako hwahoponjo huyoꞌmango aꞌamu mtɨꞌmokuwoꞌnɨngkohofo paꞌnyo hweho. Ose mosyafɨsiyoꞌnjo uyano.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Hohonta aꞌamu Anɨtumneꞌno huno mosyafɨsiyoꞌnjoso yoꞌmayo huyoꞌmango mtɨꞌmokahonɨngkofi Anɨtu nuhwononto hungkuno mujoꞌnjo imentisofoho. I olohonta Anɨtu kako aꞌamu hopiꞌnonohino hnꞌnɨmo ole nelalofoho, Sekwoe honɨngkano wonyomo hohujo ikinjaofɨkuji ngko Anɨtu ne sohwoꞌnɨmo tɨfi nnɨngkapmno. Ose nelalofoho.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Anɨtu aꞌamu hopiꞌnonohino somneꞌno sɨkuno yano ilofɨhwajiyoꞌne hoꞌnahumentisofoho. Hwe fihumo yano ilofɨhwajiyo syoho soꞌno uhwosopoꞌmentisofoho. Aꞌamu hopiꞌnonohinoso oso hwe huhwo sohumneꞌno huno uyosoꞌno Anɨtu utɨhwaꞌnyopo hwe peꞌnyo sohumo songo ulɨkaꞌmentisofoho. Oso hungkunoso Poul ulɨmentisofoho.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Oso hungkuno hwe peꞌnyo sohumo apaꞌno songo ulɨkaꞌmentiso soꞌno nupaꞌnontɨfi aꞌamu fehohnjo sitofo ulɨmentohofofoho. Aꞌamu nomꞌne fehohnjoso ole ulɨmentohofi, Olo hungkuno hiloso apaꞌno upoꞌnano.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Oseso Poul aꞌamu somo nulɨkoꞌmanto umentisofoho.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Aꞌamu fehohnjo Poulɨmo ufohiꞌnontɨfi Jisasɨmo sɨmeho hiꞌntnnono umentohofofoho. Hwe angaꞌno kakoe yofe Ntiyounisiyos kako kaunɨsol Aleyoupakos syohoꞌnjo hweho. Aꞌmu fisi kakoe yofe Ntomalisɨyoho. Osoꞌnji nomꞌnesɨꞌnjoho.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.