Atos 13
Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI
1 Aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofo ango Antiyouk humamotofoso aꞌamu fehohnjo somo Anɨtu hungkuno uyahonɨngki lutɨhwamotofofoho. Aꞌamu fehohnjoso aꞌamu nomꞌne somo mesyolutɨhwamotofofoho. Hofɨkoe yofeso olenoho. Mponopas, Simeyoun hwe wonɨsaꞌnyo sohwo, Lusiyos ango Sailinintaꞌango sohwo, Manain osohwo hwe yofe engoꞌnjo Helout Tetɨlak, sohwoꞌnji humamojo sohwo, Soulɨꞌnjoho.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Aꞌamu Jisasɨmo inɨngkamotofoso nuhuꞌmokontɨfi wopayo manyoꞌnjo yontɨfi Anɨtumo jomo ulontanɨngkofi Anɨtuye Towahuno Wopɨngo ulɨmento, Sekwo Mponopasɨꞌnji Soulɨꞌnji nomꞌne syoho uyɨmale soꞌno uhwosopopmno.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Ose ulahonɨngki hofɨko wopayo humaho neꞌno humantɨfi Anɨtumo jomo ulontɨfi hwe sohwaꞌumo aho kisusyontɨfi sikimo uhwatɨmentohofofoho.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Anɨtuye Towahuno Wopɨngo hwe sohwaꞌumo uhwojahonɨngki siko Selusiyaꞌno umentisiyefoho. Osopo siko yofayokinomo nokotosahonɨngki hwaho weꞌe Saipɨlosɨneꞌno motowakoꞌmentisofoho.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Nomotowekahonɨngki oso hwe huhwo sohwaꞌu Salomis ango sopo iꞌmofawenji aꞌamu Jutafe tajo ango hopiꞌnonohinomo Anɨtuye hungkuno lutɨhwamentisiyefoho. Joun Mak sikoꞌnji nohumantɨfi ufoꞌmaꞌmentisofoho.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Siko Salomis ango sopo ulɨkoꞌmanji emoyonji, hwaho weꞌe nongkihntaꞌni ango nomꞌne Pafous sopo ifawoꞌmentisiyefoho. Oso ango hopo sopo aꞌamu Juta fihwo kakoe yofe Mpajisasɨyoho. Oso hwe huhwo sohwo kako kiꞌnyoꞌnji peefoꞌnji hwosoꞌnji imojo hweho. Kako Anɨtuye hungkuno hwasyo lɨmojo hweho.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Mpajisas huhwo sohwo hwe yofe engoꞌnjo Sesiyas Poulos sohwoe aꞌamufoho. Sesiyas Poulos sohwo hwe huno wopɨngoꞌnjo hweho. Kako Anɨtuye hungkuno upaꞌnɨmo lonto Mponopasɨꞌnji Soulɨꞌnjineꞌno joho ulɨmentisofoho.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Mpajisas oso hisoꞌno nupaꞌnonto Mponopasɨꞌnji Soulɨꞌnjineꞌno ngkilaho lonto sotofo ulɨmentisofoho. Kako hwe yofe engoꞌnjo sohumo ulɨmento, Anɨtumo sɨmeho hiꞌntnnono uyohotoho ulɨmentisofoho. Oso Mpajisas sohwo aꞌamu Ngkɨlikɨꞌnjoso yofe nomꞌne ole mulɨmotofi Elimasɨyoho.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Soul osohwo nomꞌne yofe ole Poulɨyoho, ulɨmotofofoho. Mpajisasɨye Hungkunomo Poul nupoꞌnɨngkahonɨngki Anɨtuye Towahuno Wopɨngo kako Poulɨye hunomo ufohotofahonɨngki hwe hwoso sohumo sɨmano upento hungkuno yokumpohnꞌnyo ulɨmento.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Kɨko Setenɨye hwomu hwosoho. Kɨko yoꞌmayo honɨngkano wopɨngo sofe mango hwosoho. Hwasyo hungkuno soꞌnji honɨngkano wonyo soꞌnji yoꞌmayo hwahoponjo soꞌnji kɨko hwapɨngo hwosoho. Kɨko Anɨtuye hungkuno wopɨngo yɨwoloꞌmokonji hwasyo lutɨhwamotnno hwosoho. Olo yahino loso mohoꞌnaofeso pehoꞌneto.
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Kɨko upaꞌnyo. Olohonta Anɨtu wonyo wakumokumontonoho. Kɨko tɨmpiꞌnyo imoꞌnɨngkohoji mofehiꞌnyoso muhwonhnnehino. Hwangku apaꞌno nuhwonhnnefoho. Ose ulahonɨngki Elimasɨye tɨmo komoꞌno tɨmpiꞌnyo imoꞌnɨmentisofoho. Tɨmpiꞌnyo imoꞌnonto kako aꞌamu honɨngkano utɨhwayoꞌne hafɨhafe tɨpmmentisofoho.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Oso hisoꞌno hwe yofe engoꞌnjo sohwo nuhwononto Anɨtumo sɨmeho hiꞌntnnono uyonto Anɨtuye hungkuno Poul lutɨhwamentiso soꞌno yomo imentisofoho.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Poul hwe nomꞌne kakoꞌnji emmotofo sohwanji Pafous ango sopo nulɨkoꞌmahonɨngkofi yofayokino nutɨmanto hwaho nomꞌne Pamɨfiliya sopo ango Peka sopo kuhwojamentisofoho. I osoꞌno Joun Mak aꞌamu somo uhwotɨꞌmofonto Jelusalemneꞌno umentisofoho.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Hofɨko ango Peka ulɨkoꞌmantɨfi nosontɨfi ango Antiyouk hwaho Pisitiya sopo sɨꞌmoꞌmentohofofoho. Sɨkuno iyoho humayo somo hofɨko aꞌamu Jutafe tajo ango somo noswontɨfi osopo humamentohofofoho.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Mousesɨye honɨngkano hungkuno soꞌnji aꞌamu Anɨtu hungkuno uyahonɨngki lɨmotofo sohwanjiye hungkuno soꞌnji atofo lontɨfi hwe engo tajo ango syohoꞌnjo sohwa Poul kakoe aꞌamu ntnneꞌno lɨhwatɨmentohofofoho. Ole ulɨmentohofi, Nakwoe aꞌamu sohwasi, hungkuno yokumpohnꞌnyo nakwoe sɨmehomo sosofitofonesyohumayoꞌne hiꞌnjo hwasɨꞌmanji noho filɨmno.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Ose ulahonɨngkofi Poul nolɨkafonto aho hoꞌnoma lohofonto ulɨmento, Sekwo aꞌamu Isɨlael soku sekwoꞌnji aꞌamu kengo Anɨtumo jomo ulɨwoꞌnɨngkohofo soku sekwo upaꞌnɨmno.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Anɨtu aꞌamu Isɨlael hnꞌnwiye Anɨtuyoho. Kako nakwoe ajuyohwosamo uhwosopoꞌmentisofoho. Hofɨko hwaho Ijip osopo kihnꞌnawoꞌnnyo hwafoho. I osoꞌno osopo nohumentanɨngkofi Anɨtu wopɨngo ulohofahonɨngki aꞌamu piꞌnɨngo engo imoꞌnɨmentohofofoho. Hwangku Anɨtu kakoe yokumpohnꞌnyo engoꞌnji aꞌamu homo somo hwaho Ijip mtaꞌni ipemotawento hwaho nomꞌnepo uhwojamentisofoho.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Hwaho aꞌamu anepo emoyontɨfi yoꞌmayo wonyoso yahonɨngkofi Anɨtu nuhwononto sɨmeho tango umentisofoho. Osopo emoyontanɨngkofi soswo fouti (40) uyokolofahonɨngki,
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 aꞌamu temtitofo kengo kengo aho fehohntaꞌni hopiꞌnono nomꞌne aho mtaꞌni hufaꞌu oso aꞌamu somo Anɨtu wae yaofonto hofɨkoe hwaho aꞌamu Isɨlael somo uyɨmentisofoho. Oso hwaho yofe Kenanɨyoho.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Hwaho hiso uyonto osopo aꞌamu hungkuno itoꞌno mɨhwajiyoꞌne uhwosopoꞌmentisofoho. Aꞌamu hungkuno itoꞌno mɨhwajiyo sohwa aꞌamu Isɨlael somo umokosyohumentanɨngkofi soswo foua hantɨlet fifɨti (450) uyakoloꞌmentisofoho. Uyokolofahonɨngki aꞌamu Anɨtuye hungkuno lutɨhwamojo sohwo Samuel imoꞌnɨmentisofoho.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Samuel nohumentanɨngki aꞌamu Isɨlaelɨso Anɨtumo hwe yofe engoꞌnjo sohuneꞌno jomo ulɨmentohofofoho. Ose ulahonɨngkofi Anɨtu kako Kisɨye hwomu Soul sohumo uhwosopoꞌmentisofoho. Kakoe temtitofo Mpenyaminɨyoho. Soul yofe engoꞌnjo aꞌamumo mokosyohumentanɨngki soswo fouti (40) uyakoloꞌmentisofoho.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Uyokolofahonɨngki hwe huhwo sohumo Anɨtu wae yaofonto, nomꞌne hwe songo Ntefitɨmo uhwosopoꞌmentisofoho. Osohuneꞌno Anɨtu ole ulɨmento, Olo hwe lohwo Ntefit Jesiye hwomu sohumneꞌno nje sɨmeho nɨmoꞌnɨngkohoho. Yoꞌmayo ngko imesomo Ntefit wonnɨngkaꞌmte hweho.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Ntefitɨye imu sohwo Jisasɨyoho. Jisas huhwo sohwo aꞌamu Isɨlaelɨfe wonyo engo tangoso Jisasɨmo kotasɨmentisofoho. Oso hisoꞌno hohonta Anɨtu Ntefitɨmo ulɨmentisoso olohonta ne imoꞌnalofoho.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jisas mape sohonta Joun aꞌamumo mijo kiyomaꞌmojo sohwo aꞌamu Isɨlael somo lutɨhwamento, Sekwoe honɨngkano wonyo piꞌnɨngo engoso fohoꞌnaopmno. Anɨtumo sɨmeho yɨwoloꞌmokukuji tɨfi finɨngkamno.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Joun nje syoho moiꞌwo umoꞌnono lonto aꞌamu somo ulɨmento, Sekwo ngkineꞌno huno pipi seyalofoho. Sekwo hwe fihuneꞌno hontohumalofoso ngkoꞌmaho. I osoꞌno weꞌenepo nopone hweho. Ngko hwe wopɨngo hwoꞌni kalohi oso hwe huhwo sohwe sɨfɨkwongo fosyo isɨhutoꞌmneꞌmaho. Hwapɨngoso kakoe yofe yokintahoponoho. Ngko aꞌamu hwahoponjo hwoꞌnyoho.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Nje aꞌamufo. Apɨlohamɨye temtitofo soꞌnunonji aꞌamu temtitofo kengoso Anɨtumo jomo ulɨwoꞌnɨngkohofo soku, oso hungkuno hwe fihwo nakwoe wonyo soꞌno tango kotasone soꞌno nakuneꞌno Anɨtu lɨhwatɨmentisofoho.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Oso hwe huhwo sohwo Jisasɨyoho. Aꞌamu Jelusalem humamotofo soꞌnji hofɨkoe hwe engo sohwanji olo hwe sohumneꞌno huno itoꞌno muyofoho. Sɨkuno iyoho humayo homo homo Anɨtuye hungkuno lɨmotofo sohwafe hungkuno atofo lontɨfi haloho maposoꞌnjo imentohofofoho. Anɨtuye hungkuno lɨmotofo sohwa ole mtɨꞌmokumentohofi, Oso hwe huhwo sohumo yoꞌmayo wonyo ulohopitnnefoho. Ose mtɨꞌmokumentohofofoho. Oso wonyo hiso hofɨko ulohoꞌmentohofofoho.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Hofɨko Jisasɨye honɨngkano wonyo soꞌno huno ko tɨpentɨfi aꞌamuso Pailotɨmo ulɨmentohofi, Fonjintoꞌofahumno.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Anɨtuye hungkuno lɨmotofo sohwa yoꞌmayo Jisasɨmo wonyo ulohopitnne soꞌno mtɨꞌmokumentohofoso olo aꞌamu huhwo sohwa wonyo hiso yontɨfi iyo hwojiyafɨkuꞌnnyo mtaꞌni motapontɨfi sokimoꞌmo hoꞌnahumentohofofoho.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 I osoꞌno Anɨtu apaꞌno songo ulɨkaꞌmentisofoho.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Aꞌamu Ngkalilintaꞌangoso Jisasɨꞌnji Jelusalemno umentohofoso hohosohonta sɨkuno piꞌnɨngo engo Jisasɨmo uhwonɨmentohofofoho. Olohonta oso hwe huhwo sohwa hofɨko aꞌamu Isɨlael somo Jisasɨye hungkunoso lutɨhwalokwofo.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Osoꞌno olohonta Mponopasɨꞌnji ngkoꞌnji Anɨtuye hungkuno woselontayoꞌno pɨhwayo. Anɨtu neyakwosamo hungkuno nto ulɨmentisofoho.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Olo hungkunoso olohonta ne imoꞌnɨmasofoho. Hungkuno hiso ole, Anɨtu Jisasɨmo songo ulɨkoꞌmentisofoho. Oso hisoꞌno Taꞌnjo Iyoswo 2 somo ole mtɨꞌmokumento,
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Nomꞌnepo Anɨtu kako Jisasɨmo songo lɨkafoꞌne apaꞌno poyo mapeꞌnyoꞌne soꞌno Jisasɨmneꞌno ose ulɨmento,
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Anɨtu nomꞌne Taꞌnjo Iyoswo somo ulɨmento,
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Nakwo Ntefitɨmneꞌno huno moiꞌwonoho. Kako nohumanto Anɨtuye hungkunomo tɨfi inɨngkamojo hweho. Kako poyo peꞌnɨngkahonɨngki kakoe pijafoso ajuyohwosanjopo ijopijisyosyahonɨngkofi osopo pisakino waꞌmentisofoho.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 I osoꞌno hwe nomꞌne sohumo Anɨtu ulɨkoꞌmentiso sohwo pisakino mowasofoho.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Nje aꞌamu soku osoꞌno sekwo huno itoꞌno waseyono. Nakwo olo soꞌno hungkuno woselantaneꞌno yɨhwono. Olo hwe huhwo lohwo kako sekwoe wonyo wae weesemoꞌmto pmmentiso hweho.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Mousesɨye honɨngkano hungkuno sekwoe wonyo wae yaofoso hopaꞌmaho. Oꞌo, oso hungkuno hiso aꞌamumo wopɨngo mmokiyofoho. I osoꞌno oso hwe huhwo sohwa Jisas kakoe hungkunomo tɨfi inɨngkafijoso sekwoe wonyo wae yasemofɨhwosi aꞌamu wopɨngo wasemokumontonoho.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 I osoꞌno sekwo huno itoꞌno fisyafɨhupmno. Hohonta Anɨtuye hungkuno lɨmotofo sohwafe hungkuno mtɨꞌmokumentohofoso sekumneꞌno ne imoꞌnonoho.
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Hungkuno ole,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Ose ulonto Poulɨꞌnji Mponopasɨꞌnji ango uhuꞌmokiyo somo woswopaho lonji yontanɨngki ulɨmentohofi, Nomꞌne sɨkuno iyoho humayo somo olo hungkuno hiloso apaꞌno fonalinyo.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Aꞌamu ango uhuꞌmokiyo somtaꞌni nohotoswopahonɨngkofi aꞌamu Juta fehohnjo soꞌnji aꞌamu kengoso Jutafe honɨngkanomo inɨngkamotofo soꞌnji Poulɨꞌnji Mponopasɨꞌnji womentohofofoho. Siko aꞌamu homo somo ulɨmentisiyo, Sekwo Anɨtuye hungkunomo tɨfi finɨngkamno. Kako wopɨngo semokosyohumane soꞌno sɨmeho neꞌnjo uyɨmno.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Oso nomꞌne sɨkuno iyoho humayo somo aꞌamu piꞌnɨngo engo ango uhuꞌmokiyo somo Anɨtuye hungkuno upoꞌnano lontɨfi uhuꞌmokumentohofofoho.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Ose uhuꞌmokahonɨngkofi aꞌamu Jutaso aꞌamu piꞌnɨngo somo uhwonontɨfi hintotohino umnɨngkahonɨngki Poulɨꞌnji Mponopasɨꞌntnneꞌno nakwolaho lontɨfi sitofo ulontɨfi sikoe hungkunomo hwotoho hmmentohofofoho.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Ose ko yahonɨngkofi siko iyoho munnɨmentisofoho. Siko ulɨmentisiyo, Sekwo aꞌamu Juta soku Anɨtuye hungkuno sɨmoꞌmo selɨmalohwoyo. Oso hiso sekwo nupaꞌnontɨfi hohujo ikinjaoꞌmalofofoho. Hohujo ikinjaoꞌmalofo kalohi songo neꞌno mohumafitnnehofo. Sekwoe syohofoho. Upaꞌnɨmno. Olo hilo soꞌno nekwo aꞌamu kengo somo Anɨtuye hungkuno wolutɨhwantayoho.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Anɨtu ole nalɨmento,
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Ose ulahonɨngki aꞌamu kengoso nupaꞌnontɨfi Anɨtuye hungkuno soꞌno sɨmeho wopɨngo umoꞌnɨmentisofoho. Anɨtu hohonta oso aꞌamu songo neꞌno humayoꞌne uhwosopoꞌmentisoso oso sɨkuno somo Jisasɨmo sɨmeho hiꞌntnnono umentohofofoho.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 — ausente —
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 — ausente —
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Poulɨꞌnji Mponopasɨꞌnji siko sɨfemjo hwaho wae yaoꞌmentisiyoso aꞌamufe honɨngkano wonyo utɨhwayoꞌnefoho. Wayo yaofonji ulɨmentisiyo, Olo wonyo elohofohofoso Anɨtu uhwonɨngkohoho. Ose ulonji oso ango sopo nulɨkoꞌmanji Aikouniyamneꞌno womentisiyefoho.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Anɨtuye aꞌamu ne Antiyouk humamotofoso sɨmeho wopɨngo umoꞌnɨngkahonɨngkofi Anɨtuye Towahunoꞌnji humamentohofofoho.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.