Atos 10
Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI
1 Hwe fihwo Sisaliya sopo humamentiso sohwo kakoe yofe Kouniliyos. Oso hwe huhwo sohwo hwe yofe engoꞌnjo hweho. Aꞌamu Loum mtaꞌango itokusoꞌnjo fehohnjo wan hantɨlet (100) oso hwamo mokosyohumamojo hweho.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Hwe huhwo sohwo hofɨkoꞌmontohwa Anɨtumneꞌno hwomtame ulohoꞌmotofofoho. Aꞌamu Juta umofonyo iyo somo ufoꞌmaꞌmojo hweho. Kako Anɨtumo jomo ulɨmojo hweho.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Sɨkuno fihwi akupoꞌnyo soꞌnji (3 kɨlouk) wojo hopa uhwonɨmentisoso hwe ahwomo mtaꞌango sohwo noswonto ulɨmento, Kouniliyos.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Ose ulahonɨngki Kouniliyos nuhwononto iyoho unɨngkahonɨngki ulɨmento. Hwe engofo, pehoꞌno pohino. Ose ulahonɨngki ulɨmento, Jɨje hungkuno Anɨtumo ulɨwoꞌnɨngkohinoso upaꞌnɨwoꞌnɨngkiso hweho. Aꞌamu umofonyo iyo somo ufoꞌmaꞌmahnnoso Anɨtu nuhwononto kikineꞌno huno wopɨngo syokufɨsyalofoho.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Olohonta hwe fihwo ango Joupa soponeꞌno filɨhwajo. Saimoun Pitamneꞌno.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Oso hwe huhwo sohwo hwe nomꞌne Saimounꞌnjomo humaho. Saimoun nomꞌne sohwo yahwopaho syohoꞌnjo sohwo kakoe ango mitɨmomɨngopo molinyofoho.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Ose ulonto umentisoso Kouniliyos kakoe syoho ulohofiyo sohwaꞌuꞌnji hwe itokusoꞌnjo sohwatnneꞌno joho ulɨmentisofoho. Oso hwe itokusoꞌnjo Kouniliyosɨꞌnjo humamojo sohwo Anɨtumneꞌno huno syafɨhuꞌmojo hweho.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Kouniliyos oso aꞌamu sohwamo yoꞌmayo imoꞌnɨmentiso soꞌno ulonto Joupamneꞌno uhwatɨmentisofoho.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Aꞌamu huhwo sohwa nowentɨfi honɨngkanopo saho fosyawoꞌmentohofofoho. Imɨngo neꞌnji nolɨkafontɨfi Joupa mofonepo iꞌmofɨwentanɨngkofi Pita ango tokilonjwaꞌmjomo nohumanto hinjopo Anɨtumneꞌno jomo ulɨmo lonto antɨfepo kotasɨmentisofoho.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Pita mijoho uyahonɨngki wopayo wanɨmo nto ko yahonɨngki hofɨko wopayo sokafo esyohumentanɨngkofi Pita wojo hopa uhwonɨmentisoso,
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 ahwomo mtompeehonɨngki hwapɨfe mɨkunɨmposo ahwomo mtaꞌni pmmentisofoho. Aꞌamu ahwomomjoso hwapɨfe tokwajo osofosofahuꞌnohino somo nokemokohoꞌnowentɨfi antɨfepo pmmentohofofoho.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Hwapɨfe ajwo hoꞌmo soꞌmo yoꞌmayo tongoso homaꞌnji yɨhufoꞌnji nohuꞌmehinowentanɨngki uhwononto,
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 mampaho ole upaꞌnɨmento, Pita, nolɨkafohoji tongo yɨhufo yoꞌmayo somo nofonjasyohoji hmnyo.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Ose hoꞌnɨngkahonɨngki Pita ulɨmento. Hwe Engo sohwosi, mimnehono. Tongo manilongoso manɨmnehono. Oꞌo, manilongoso nakwoe honɨngkano hungkunoso nonɨngkutoho nalɨmojofoho.
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Ose ulahonɨngki mampaho hiso apaꞌno hoꞌnɨmento, Yoꞌmayo Anɨtu wopɨngofoho lɨmentiso soꞌno wonyofoho eso nolohotoho. Ose hoꞌnɨmentisofoho.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Olo hiloso oso paꞌnyo imoꞌnonto tɨfinjo apaꞌno imoꞌnonto ahwomomo nɨhuꞌnahone sɨmentisofoho.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pita ose uhwononto huno piꞌnɨngo engo syafɨsyonto huno uyɨmento, Oso uhwonɨngkoheso hwapɨngoso pipilo. Ose syofɨsyahonɨngki aꞌamu Kouniliyos uhwatɨmentiso sohwa ifawoꞌmentohofofoho. Ifawentɨfi Saimounɨye ango somneꞌno ulohonontɨfi nowentɨfi,
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Saimounɨye hokuꞌyopo lohoꞌmentohofofoho. Osopo lohofontɨfi joho ulɨmentohofi, Saimoun Pita olo ango lomo lohumaho. Ose ulɨmentohofofoho.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pita ahwomomjo uhwonɨmentiso soꞌno huno syofɨsyahonɨngki Anɨtuye Towahuno Wopɨngo sohwo ulɨmento, Upaꞌnyo. Aꞌamu hufaꞌu sɨhunehwa kikineꞌno tɨpeelokwofo.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Osoꞌno nolɨkafohoji hofɨkoꞌnji fɨwanɨmno. Huno piꞌnɨngo engo syafɨsiyoꞌeno. Ngko uhwatɨmalefoho.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Ose ulahonɨngki Pita nowento aꞌamu sohwamo ulɨmento, Oso aꞌamu sekwo hafɨhafe tɨpeelokwofo sohwasi ngko Pita oloho hwoꞌnyoho. Sekwo pehoꞌno pohofo.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ose ulahonɨngki ulɨmentohofi Kouniliyos hwe yofe engoꞌnjo aꞌamu itokusoꞌnjo mokosyohumayo sohwo nalɨmasoꞌno pɨhwono. Oso hwe wopɨngo sohwo Anɨtumneꞌno huno syafɨhuꞌmojo hweho. Aꞌamu Jutaso ole lɨwoꞌnɨngkohofo, Hwe wopɨngo hweho. Aꞌamu ahwomomjo oso hwe huhwo sohumo ole ulɨma, Saimoun Pitamneꞌno filɨhwajo. Kakoe hungkuno upaꞌnɨmnoho. Ose ulahonɨngkofi,
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Pita nolutɨmanto mokosyawoꞌmentisofoho. Imɨngo neꞌnji nolɨkafontɨfi Pita hofɨkoꞌnji aꞌamu nomꞌne Jisasɨmo inomokomoyo imotofo Joupantaꞌango sohwanji umentohofofoho.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Nowentɨfi moꞌnɨngkanta ango Sisaliya iꞌmofamentohofofoho. Kouniliyos kakoe pone kakoe temtitofo soꞌnji aꞌamu nomꞌne joho lɨhwatɨmentiso soꞌntnneꞌno hontohumamentohofofoho.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pita wahumo lonto yahonɨngki Kouniliyos Pitamo nuꞌmanto Pita kakoe huyoꞌmo ipitofawoꞌmentisofoho. Pita kakoe yofe hoꞌnomayoꞌnefoho.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 I osoꞌno Pita nulɨkafonto ulɨmento, Oꞌo, ngko kɨko paꞌnyo hwoꞌnyoho.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Pitaꞌnji Kouniliyosɨꞌnji hungkuno hnnonji angomo noswonji hwe moyaꞌmi nuhuꞌmokontɨfi humentanɨngkofi uꞌmaꞌmentisiyefoho.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Pita hofɨkimo ulɨmento, Ngko aꞌamu Juta hwoꞌnyoho. Sekwo aꞌamu kengo kuyoho. Sekwo huno moiꞌwonoho. Aꞌamu Juta hnꞌnwi nakwoe yahinoso ole, Aꞌamu kengo soꞌnji mohumayoꞌnjɨꞌnwoho. Wopayo afapo ntaꞌni manɨwoꞌnɨngkiyɨhwoneꞌnwoho. Oꞌo, wonyofoho lɨmotohwoneꞌnwoho. I oso hisoꞌno Anɨtu ole ntɨhwamasofoho. Aꞌamu nomꞌneso hofɨko aꞌamu Jutafe honɨngkano hungkuno soꞌno huno muyo somneꞌno wonyofoho lohotoho. Oꞌo, aꞌamu hopiꞌnonohino Anɨtu afaꞌnohino uhwonɨwoꞌnɨngkisofoho.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Ntɨhwahonɨngki sekwoe hungkunomo hwotoho mahmmalefoho. Oꞌo nupaꞌnonji pohono. Pehoꞌno lontɨmaꞌmalofo.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Ose ulohonɨngkahonɨngki Kouniliyos ulɨmento, Sɨkuno osofosofahuꞌno memjanɨmoꞌmaso sohwoꞌni ngko nje angomo akupoꞌnyo soꞌnji (3 kɨlouk) Anɨtumo ulontanɨngko hwe fihwo nemꞌno he nɨhuꞌno tɨngkahoꞌnyoꞌnjo sohwo nje huyoꞌmo lohofonto
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 ntɨma, Kouniliyos, jɨje hungkuno Anɨtumo ulɨwoꞌnɨngkinoso upaꞌnɨwoꞌnɨngkohoho. Aꞌamu umofonyo iyo somo ufoꞌmawoꞌnɨngkinoso Anɨtu nuhwononto huno wopɨngo syokufɨsyalofoho.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Osoꞌno Joupa ango soponeꞌno hwe fihwa Saimoun Pitamneꞌno filɨhwajo. Oso hwe huhwo sohwo hwe nomꞌne Saimounꞌnjomo humaho. Saimoun nomꞌne sohwo yahwopaho syohoꞌnjo sohwo kakoe ango mitɨmomɨngopo molinyofoho.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Ose ntahonɨngki ngko komoꞌno hwe sohwa kohonyoꞌne lɨhwatɨmalefoho. Oseꞌno kɨko pohinoso wopɨngofoho. Anɨtu nakwoꞌnji humalohwono. Anɨtu yoꞌmayo hungkuno kijapmmasoso fonaso.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Ose ulahonɨngki Pita ulomaꞌmento, Olohonta ngko huno niyohoho. Anɨtu aꞌamu hopiꞌnonohino somo afaꞌnohino ulohofɨwoꞌnɨngkiso hweho.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Anɨtu aꞌamufe aꞌapaho soꞌno temtitofo soꞌno huno mosyafɨsiyoꞌnjofoho. Oꞌo, aꞌamu Anɨtumo sɨmeho uyososo kakoe honɨngkanomo inɨngkaweso sohumneꞌno Anɨtu sɨmeho wopɨngo umoꞌnɨmontonoho.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Oso hungkuno Anɨtu aꞌamu Isɨlael somo uyɨmentisoso sekwo huno moiꞌwonoho. Hungkuno hiso ole, Jisas Kɨlais aꞌamu hopiꞌnonohinofe. Hwe Engo hweho. Kakoe syoho ole, Anɨtuꞌnji aꞌamuꞌnji sɨmeho afa inyoꞌne imokuhwone hweho.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Sekwo soku huno moiꞌwonoho. Sɨmoꞌmo Joun Aꞌamumo Mijo Kiyomaꞌmojo sohwo hungkuno wopɨngo lutɨhwamentiso sohonta Ngkalili sopo hungkuno hiloso emanto Jutiya ango hoꞌmo hoꞌmeemo hoꞌnɨmentisofoho.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Ole upaꞌnɨmentohofoso Jisas Nasaletnntaꞌango sohumo Anɨtu kakoe Towahunoꞌnji yokumpohnꞌnyoꞌnji nuyahonɨngki Jisas kako angoꞌmeemo emoyonto aꞌamumo ufoꞌmaꞌmentisofoho. Hwe wonyo Seten osohwo aꞌamumo wonyo umokontanɨngki Jisas wopɨngo umokumentisofoho. Jisas kakoꞌnohini umokumentisoꞌmaho. Oꞌo Anɨtu huhwoꞌnjoho.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Nakwo aꞌamu apousel sohwonaꞌni yoꞌmayo Jisas aꞌamu Jutafe hwahoꞌnji Jelusalem sopo imentisoso uhwonɨmentɨhwone soꞌno selalokweno. Hofɨko Jisasɨmo fonjintoꞌofahumentohofofoho.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Nopeꞌnɨngkahonɨngki sɨkuno hufaꞌu sɨhune memjaofahonɨngki Anɨtu ulɨkofahonɨngki Jisas kakoe aꞌamuꞌnjopo iꞌmofapmmentisofoho.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Nulɨkofahonɨngki aꞌamu hopiꞌnono Jisasɨmo uhwonɨmentohofoꞌmaho. Oꞌo Anɨtu Jisasɨye hungkuno joꞌne nahwosopoꞌmentiso sohwonaꞌni uhwonɨmentɨhwonefoho. Jisas nopeꞌnɨngkahonɨngki Anɨtu apaꞌno ulɨkaꞌmentiso sohonta kakoꞌnji wopayo hwa mijo hwa nɨmentɨhwonefoho.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ole nalɨmento sekwo nje hungkuno aꞌamumo yoloho filutɨhwamno. Ole ulɨmno. Anɨtu Jisasɨmo uhwosopoꞌmentiso sohwo aꞌamu poyo peꞌnɨmentohofo soꞌnji songo humalofo soꞌnjimo hungkuno itoꞌno mɨhwajiyoꞌne honɨngkano yano ilofɨhwajiyoꞌne uhwosopoꞌmentisofoho.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Aꞌamu hohonta Anɨtuye hungkuno lɨmotofo sohwa kakineꞌno ulɨmentohofofoho. Ole ulɨmentohofi, Aꞌamu Jisasɨmo sɨmeho hiꞌntnnono uyɨfijoꞌmanji Anɨtu hofɨkoe wonyo wae yaofonefoho.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Oso hungkuno Pita lontanɨngki aꞌamu upaꞌnɨmentohofo somo Anɨtuye Towahuno uhulaꞌmoꞌmentiso soꞌno
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Jisasɨmo inomokommotofo Joupantaꞌango sohwa Pitaꞌnji pmmentohofo sohwa nuhwonontɨfi pisopisaho mjalɨmɨwentɨfi yomo imentohofofoho.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Ole upaꞌnɨmentohofi aꞌamu kengoso hungkuno kengo kengo lontɨfi Anɨtumo hungkuno wopɨngo isamoyokaꞌnji ulɨmentohofofoho.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Pita nuhwononto ulɨmento, Olo aꞌamu loso nakwo hopa Anɨtuye Towahuno maꞌnnyofoho. Olo aꞌamu loso mijo nokiyomaseꞌeno eso tɨhwo lonehoho. Awonoho.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Ose ulonto ulɨmento, Aꞌamu somo Jisasɨmneꞌno fɨkiyomapmno. Ose imentohofoso Pitamo ulɨmentohofi, Sɨkuno nomꞌne memjaofɨhwosoꞌno nakwoꞌnji wohumano. Ose ulɨmentohofofoho.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.