Atos 5

Bro Nkifrarhu Mrokfot (AMP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yo tof wom yima sawohf tohmouf. Ramemrhu yufat Ananaiasr. Tuhanemthu yufatne Sapairat.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Wom yiha Ananaiasrhu bbinysoft womm yihato wiknamomt. Nd bbinysofthu marut yakmortn nhai marimor, “Be hopttn aposerm hne-hiruha.” Nhai. Nd marut yakmortn womm yak hamong tanyhato wom farpam hanyhato aposerm mhemor. Ananaiasr inji namohat turhu tuhanemt htimotr. To nhai kfo marimotr, “Mirahn inji anaya.”
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Aposermpno mhtamotrm Pitar htihato kfo memorr, “Ananaias, tamohmpno Satanr fasoh yima yuhur yahutrn wom maruham yak hamong tanynmn wom farpam hnehato Bro Nkifrarhu Yafothat nd farpam mfrnhehwanr?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Nd bbinysoft yima tafi wikna duha rhumohat nhai wom frohroht rhurmot. Ni tunhut rhumot. Tfit yimam wiknahato marut yakrohat nhaf tunrpann hmbreront. Tamohr inji namotrn inji naro? Nhai yimanomn kfo namhi nhehkahn. Bro Nkifrar kfo namhi nhehwo.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Pitar inji kfo hanymor Ananaiasr nndo dangn yukhat tmbho thumom. Be tuha gur. Kmi thofm Ananaiasrhu noh mrokfot wany hanyhato mfha tha duhatm rhumom.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Be nd yima Ananaiasr bi gurn, damiagt rmonthaye rim yakrirakmomrn hany fopmomr.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Husfirpa auakfot bi yiyettn asha tuhanemt. Rot memot ramemr yuhre yima nfriyer.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Rim tohmott Pitar ttiwonmort. “Nifn sawo bbinysofthu maruhame be dfik fenrpam fakmofn?” Sapairat sinyahato memot, “Uwa, to be nd hne dfik fenrpam.”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Pitar sinyahato kfo memort, “Bare, tamohm-pno nifn sawo memofn, ‘Bro Nkifrar afo mkfo namhi nhehwonrahnonr.’ Wahti ninhu ramemr myop tanyuk yimam bi tom bi nd kuny yifhatiktn tohwom. Ninhu tha tipt yoprahmt.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Pitar inji kfo hanymor Sapairat memom nndo dangnhatn tmbho tuhefim. Be tuha gus Pitarhu wurampno suhmot. Be nd damiagt bi mtoh gari hanyukt yaknimomtn ramemr yopmo tkittn rpat fopmomf.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Bro Nkifrar hiket yimam yo ndwom yima fura bofurat nd yima sawohfhu noh mrokfot wanyhato fanho bugamom.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Boknambok nefm aposerm namoatmm tuhan yindars htihato mfham danyrn foh tnehmoumm. Jisasr hiket yimam Solomonrhu rmonthu rhu nafifyuk tkitt rhuhato Bro Nkifrar kfo bruttnamoum.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Barkofpam nhai wom yima furam rhunhohato kfo bruttnanhormomm. Duka yanhoneftpno be tngrpaye kfo yindhormoumm.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Kto memom nndo tek bu yenyfahtn tehbubekm. Boknambok yimam Jisasrhu mrokfot hikmom.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Aposerm hingrnamoa nefm bi kmi kmim wanyetmn rroh dbohnet yimam yaknimoamm Pitar yauhnamoa yihotamn mkahahwetamoumm. Duka memoum, “Pitar yauhnehato rorhu yafothat yak hnkoknruhattm tamoh dbohnefm thu trohrahm.”
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Jerusalem taunpno toh hanyuk kmiroh dbohnet yimam, yo kmi yarhm fknayet yimam yaknimoamm aposermpno hanymoumm. Hanymoatmm dbohnefm o kmi yarhm thu troh tany hany-moumm.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Bro tohak prisri rorhu yarmotem Sadyusim, rom nd aposerm hingrnamo nefm htihato yuhuwehmoum.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Namburhato be nd yimam yak-momm kalabus htamomm.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Aposerm bi kalabus kunys tohetmn yifungnano Bro Nkifrarhu mounmotr yihato tfanyakmorm. Tfanyakhato kfo memorm,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Waikahkomn rmont rim tohhato tuhan yindars wakfo nuhas-twakomm ndar nfri yuhathu tohneft.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Be nd aposerm inji wanyhato dbha rmont yimomn tuhan yindars kfo ptha nuhasmomm nd nfri yuhathu toh hikneft.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Yi nhafoh bugamotm aposerroh yakyuk polism kalabus yimom. Yimomn be yihom tone hambromom brioh tkittn.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Nd polism tfit yihato mkfo memom, “Barenko, nom yifi-nomn kalabus darmb kihett yo gatyuk yimam mano mano ftohm. Nom tfanynihato rim fnahni famunom ka tome yaknirahnomm. To nhai, be brioh tkitt rim htitawonom. Nhai htirfonomm.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Rmont tohukatohmoa yimaroh bro keptenri bro prism inji wanyhato duka memom, “Tone nd yimame fitoh yuhatn yimom? Nome nko finji wany-ruhanom?”
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Wom yimarn yihato kfo memorm, “Barenko nd niko hambriwa yimam wusom bi rmontn tohhato Bro Nkifrarhu mrokfom tuhan yindarim kfo ptha nuhaswomm.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Be nd bro prism inji wanyhato nd keptenri polism kfo tkrurafmotmm yihato nd aposerm fakmom. Myak-mohat nhai finji narmomm. Kmi thofm hti yakrmihato memom, “Tahiye tahiye tabotrahmnom.” Ndnatn nhai finji narmomm.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Polism yihato aposerm yak-mommn kaunsermpno hanymomm. Kot tohhato prisroh bro tohak yimar sinyahato aposerm kfo memorm,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Nikome wanymoko nom kfo rafo mrokfot kfomohat. Kfo memonomko, ‘Mirahko Jisasr kfo htaniyuk mrokfom tfit niko yaknihato Jerusalem thofm akfo nuhas htfasnomm.’ Inji kfomo-nomko. To nhai. Niko nhai wany yakiormoko. Yi pthamotko Jerusa-lemtpno brbo rhuyuk kmim bi wany bugarom. Tfit nomn kfo kangko, ‘Romn nd yimar fwitmr.’”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Pitari wom aposerm sinyahato kfo memom, “Nom nhai wom yima furaroh kfoyuk tngmn hikkfot. Tu Bro Nkifrar kfoyuk tngrpatn nom hikkfot.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Niko to bi yura bgre misn Jisasr tuhegirmotkomr yura bgre misn mfaknimor. Hifa nmoh nkifram yakitohmoa Nkifrarn Yafothat thu hmbremotrr tfit mfenyjwomor.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Bro Nkifrarn Yafothat thu hmbreyaknihato yura hefenrn hamuhhato turhu tirmifko htamorr. Htamotrr nmoh nrfa htiyakyukr tohwor. Rorn nom Isrernom dfa tikr hta tehakmornom. Nd fasoh fasoh nefroh mong trohhato yak thunefm rorn fak nuhasmornom.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Bro Nkifrar hingrnamo hingrneft bi tunmoh nyingaye be hti hikhato kfo nuhas hanitnomm yimam. Bro Nkifrarhu Yafothatn kak nuhas marnyewutm nom kfo mmoni hanita mrokfom. Yimam Bro Nkifrarhu mrokfom hikwam Yafothar hi hanitrm.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Kaunserm nd Pitar pthamo mrokfom wanyhato yima yuhum nhai marnyarmomm. Yima yuhum namburhato memom, “Aposerm awasnom.”
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Hifa wom kaunserr tohhato wom kaunserm memorm, “Aposerm afo afnahnim.” Nd kaun-serrhu yufat Gamalier. Farisi hingrneft rorn kakitohmourt. Nkifra boririfhut to ndhtet yimamn fakitohmoumt. Rorhu nefm tu dboriohmn wom rirhu arhuyuk yimam kfo yindhormoumr.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Aposerm fnahnimotm Gamalierr wom kaunserm kfo memorm, “Niko, Isrerko, kangko, ‘Tamoh nefm ananomm ndur aposerenm?’ Afo duka marnyaf hanyhato btn tamoh nefm nakfot.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Niko Teudasrhu gnngr yakitoh hanykfot. Ror inji namor. Kmi thofm kfo brur bobrurmotrm kmi kmi nafakmomn memom wom hingrneft hingrnarahnom. Ndnetmn 400 yimam nayakhato Teudasrn nyingako tohmor. To nhai. Nd Teudasr yimam wasmotmr, nd hingrneft mfak htanimomt.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Yo tfit Galili thof Judasrn wom neft namor. Bro sensispno yimam yak nhafohmorn memor, ‘Nd yima wohnr-pno yihato gafman yimampno nnarahnom.’ Nd kmim nayak haso-momn Judasr mteh yifhumor bi be, nd yimam natubatumom.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Na nd nefm bi hti hnayetann ndnetann kfo rafiwanko aposerroh wasneft. Rom tamoh hingrnefm hingrnewum be nyingarpaye yukatohaf hanykfot. Rroh fijo hingrnewum, nhai toh bmtaruhatm.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Bro Nkifrar yima yuhum yahutrm nd hingrneft kasinyemt, nhai nikomn tfit buha mtohhato kfo rafokfot. Inji naneft be yuwi kangko, ‘Bro Nkifrar yak batirnome.’”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Be inji nakfo nohmomn tfit aposerm nakuyak-mom. Nakuyakhato rim fnahnimom. Rim fnahnimotm be wife frtmbho botmbhomomm. Inji frtmbhonihato bro kfo rafo mrokfom hemomm. Kfo memomm, “Arihat be tfit mirahko Jisasrhu mrokfot met yindarim akfo nuhas habrinomm. Be tmifko.” Inji kfonihato memomm, “Wafnahniko.”
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Be fnahnimom. Fnahnimohat nhai wommpno yihato rim kfo nur marimom, “O nom nd yimam ftatmnom.” Nhai. Rom to be yindhor yima yuhurpno yihato kfo memom, “Nhai mrokfom. Nom Jisasrhu mrokfom kmi thofm kfo ptha nuhaswatnom tatwomnom, nhai mrokfom.”
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Nd Jisasrhu hingrneft nhai yafhormomt. Yiha yiha rmont yihato Bro Nkifrarhu mrokfom met yindarim kfo ptha nuhasmoumm. Met yindarim kfo nuhas marnya memoumm, “Bro Nkifrar kfo hnamoa yimar tor nd yima Jisasrn kfo hnamour yimaroh minrfa htiyakyukr.”
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.