Atos 7
GODINU IRAU WAKE (ABY) vs AAI
1 I dai ofereni ode sibore sianeka mima eno wei, emenu weaisa wayai wake meoba ba weaisa wei?
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Eno weiro Sidiwinima moko wake ma owerike eno wei, babaemukuini naburaka, nanu wake nauawe wei, iyanu sisia sirorari mi, Eibaramu, danu ibeibi orofa Mesofadeimia orofaro ibeibike iroma Erani goiro ane daui. Iro me ibeibiro iyanu Babae Godi, Dawae iyanu dai Godi ibake Dawama Eibaramubairo aare fari.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Aare farike eno wei, anu goi orouini yewa orofaini mediake moi orofaro ania wei. I awoena orofa abake ma iwoka umane ukakunea iro ania wei.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Eno weiba ibake i Karidia orofa medike i orofaro idua ani. Medike ane Erani goiro fari. Iro ane farike iro ibeebe danu babae i Erani goiro feari. Danu babae feariro Godima Eibaramu yewa Isaraera orofa iyanu ibinisi orofaro waure fare odi.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Yewa orofa doo ma iwoka uike eno wei, yewa orofa akaka yaisina aini anu amara aruma mamauane eno we bou uikema nono i odoro i doo Eibaramubairo make daui. Make dauiro i we bou ui odoro Eibaramu dawa amara aruma me.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Ibake Godima moi wake Eibaramubake eno wei, anu amara aruma yewa orofa medifeisake moi orofaro anifeisaya wei. Iro oya keuwere fo aderedi (400) ibeifeisaro imusu emema emua arawere yawokeifiakaisaya eno wei.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 I imusu orounu yawokekae ba me ibake emua wemauro emenu ibeka merama sifekua wei. Godima eno weike nono wei, eno wemauro anu orou owefeisake yewa orofaro fare ibaada Nabake aine wai ure guriguri ukeifeisaya Godima eno wei.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Godima danu we bou ukeka Eibaramubairo mai. I we bou ukekanu ubue ofe kuureka. Eibaramuma Aisiki dore muniro i amaranaku odo keuwere me eida (8) me siniro danu ofe kuuri. Aisiki dai sinike danu aweka Rebeka munike nono Deikafu dori. Deikafu dai sinike danu awekayai Riaini Reisoro murieke iyanu sisia orou yaisina duwero (12) dorie.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Deikafuma i sisia orou duwero (12) dore odiriero iyanu sisia sirorari orouma Diosefuini dino uisake Idifi oroubairo maisake oi mukaro Diosefu Idifi orofaro waure anisaro waiya ukeka mi sini.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Diosefu Idifiro waure anisaro Godima Diosefu yawokeibiro ani. Anike Idifi orofaro fariro Godima Diosefu unu kori ibake merama uke daui. Eno uike Godima Diosefu buna mairo Kini Fero, dawa dai Idifi orofa yawokeka mi dawama Diosefu dawa irau mi eno we imuike we mune danu uwara yawokeka mi we mune odi.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Eno uke ibeebe moi furo Keinani orofa orou arumu daiwere yaukake iyanu babaemuku desini daiwere urie.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Uruna me siniro arumu yaukake ibeebe uruna Idifi orofaro ibinua weisaro Deikafu i wake nauike danu amaraku iro we odairiero uruna ane mukake nono owere aaka.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Nono ena uruna me siniro nono we odairiero anisa. Ane fakaro Diosefuma danu kakamuku we ma iwoka urieke nae yanu nabueya weiro danu kakamukuini nabueini emuama Fero fou uka.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Diosefu fou ukaro Diosefuma weiro danu babaeini danu goi orou yaisina Idifi orofaro erakure farieka. Eme keuwere yaisina sewenidi fai (75) erakure farieka.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Erakure fariekaro Deikafu Idifi orofaro anike iro ibeebe feari. Dawaini iyanu akaemukuini emua yaisina feare me sika.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Feare me sikaro waure ane Sikamu orofa oma eraboro ooru urieka. I ooru ukeka orofae Eibaramuma Eimo weibisa mi danu amarakubairo oima makaada i oma erabo muni.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Godima Eibaramubairo Isaraera orofa mamauanea eno we bou ui. Godinu we bou ui odo idua fafine ukinuro iyanu sisia sirorari orouma amarananaku keuwere doreibiereka ibake eme keuwere Idifi orofaro ibeibisaya eno wei.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Nono dubuenaro moi kini mima uyarike Diosefu feariro danu ibi dawa iwoka me ibake iyanu oroubake meramawere ukeibi.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Eno ukeibike emenu awoena doreibisa amarananaku yaisina ma feafiane weibi ibake emenu awoena doreibiereka amarananaku yaisina nauwaro sianeibisaro iro feareibisa.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 I amarananaku nauwaro sianeibisa i furo Mosesi danu amaema Mosesi doriro Godima eribaie irauaiai amaranaku eri. Ibake Mosesinu amae babaema manabe kai buuba dawa yawokebe nono iro meisi.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Iro meisiro Feronu arumama i amaranaku munike omuiro danu amara ari sini.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Eno uiro Mosesi daisinike Idifi orounu sikururo sikuru ukeebe iwoka daiwere muni ibake danu weekaini ukeka daiwere ui.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Mosesima Feronu uwararo ibeebe oya fodi (40) me siniro nono moi odoro dawa iduama uyarike danu Isaraera adara efiane ani.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Aneebe daabaro eribaie moi Idifi orofa mima moi Isaraera mi usima ureibi. Ureibiro ibake Mosesima i Idifi mi uriro feari.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Eno uike Mosesima eno we imui, nanu orou na iwoka sinaisa Godima na we odaisinuro nanu Idifi orofaroma nanu orou waure animiane fare eno we imuiroma nono danu orou i we imui ibai emua iwoka uke dauisa ibake Mosesi danu onami we irui.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 We iruike ainike wai uriro danu goi oroubairo nono ani. Aneebe eribaie moi Isaraera miyai emenu emenu uraneibisi. Uraneibisiro Mosesima eneebe erike eno wei, mediawa. Ya demui orofa miyai ya anemebake uranaisi wei?
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 — ausente —
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 — ausente —
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Eno weiro Mosesi iduama ia sinike Idifi orofa medike moi orofaro sabu ani. Ane Midiani orofaro ane fari. Ane farike iro ibeebe aweka munike danu amarayai dorie.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 — ausente —
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 — ausente —
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 — ausente —
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Eno uiro Godima wei, anu umu fogowo ma kukua wei, eno weike nono wei, yewa dooe iifawere ibake weakunea wei.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Godima eno weike ba nono wei, i Idifi orounu yawokekae arawere ibake Nanu orounu ibekae meramawereya eno wei. Godima eno weike nono wei, i Isaraera orou emenu ibekaini ii weekaini naue ibake iroma waure animiaua wei. Ibake Idifiro a we odaimauro anifakuke emua waure anifiakua Godima Mosesibairo eno weia Sidiwinima yewa wake eno wei.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Naiyemuku, adinaro iyanu akaemukuma Mosesi arara dauisake emuama eno weisa, ainama a dai mi we odiai eno weisa? Godima Mosesi we odairo ani. Aniro i inaa ubarenaro enare ibi aneruma dawa unu kori ibake Mosesi dawae emenu waure aarie mi nono dawae emenu dai mi sini.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Mosesima i danu eneiareibi oroorofaro i buna ukeka keuwere ukeibike danu Isaraera orou Idifiroma kokoi dawara ubarenaro waure fare anirie. I eme ibe me orofaro ane fakake iro eneiareibisa. Eno ukeebe oya fodi (40) eno areare ukeibisa.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Mosesima danu oroubake eno wei, Godima na we odi i ari moi we bou ukeka mi Godima iyabairo we mufekuke odifekua wei.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Mosesini danu orou emua eme ibe me orofaro ane ibeibisa. Iro ibaada Mosesima wake weeka waiya ukeibi. Moi odoro Mosesima Sainai oraararo amuke aniro aneru unama dawabairo wake wei. Wake weiro i Sainai oraararo i me ibene ibene ibeka wake munike iyanu akaemukubairo isare aare weiro nauisake iroma ewa ewa we aaraisaro naukaisia Sidiwinima eno wei.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Sidiwinima danu Du oroubake nono eno wei, iyanu akaemukuma Mosesinu wake nauke dauisake i mi we ma berakake emenu mane eno we imuisa, iyanu Idifiro aineibisi irauaiaibairo nono yewa orofa meramawereya eno we imuisa.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Eno weisake nono uyakake Eronibake eno weisa, iyanu godi imusu ubu uaro i godima iya waure animisi weisa. Eno weisake nono weisa, iya waure aari mi Mosesi aboro ainu weisa?
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Eno weisake gorudima moi boromakaunaku ubu uisake i boromakaubake ofereni maisa. Eno uisake emenu ubu uisa meo godibake rooro daiwere uisa.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Eno uisa ibake Godima i orou yawoke darieke mediriero i orouma muinaini kudibake guriguri ukeibisa. Emua eno ukeibisa ibake Godima we bou urie orounu bukaro Godima eno wei,
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Nabairo ofereni ode meya wei, i ba me godibake imukeibisa weike nono wei, i ba me godi danu ibiye Moroki danu ibeka farai uwaranakuini moi meo godi danu ibiye Refani danu muinaini waureibisake yanu wanama ubu ukeka eraerabusabake imukeibisake guriguri ukeibisaya wei. Eno ukeibisa ibake Godima eno wei, ya yaisina Babaronia orofaro yafawere we odaimiauro anifoisaya eno wei.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Sidiwinima eno weike iyanu akaemukunu faraima uisa dai sosi Godibairo guriguri ukeibisa uwara eme ibe me orofaro waure eneiareibisaya eno wei. Eno weike nono wei, Godima Mosesibairo weiro i faraima dai sosi uwara enaenari ma enaka.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Godima weiro enaenari ma enakake dubuenaro emenu Keinani orofaro aareka furo Godima eme keuwere Keinani oroorofaro yoweriero ibake fiake iroma ia iyare anisaro iyanu akaemukuma i orofa muka. I furo Diosuaini iyanu akaemukuini emuama i faraima uisa dai sosi uwara waure anisa. Waure anisake Diosua idua feariro i faraima ma enaka dai sosi uwara oya keuwere ibeibiro nono Deiwidi danu odo ido faria Sidiwinima yewa wake eno wei.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Deiwidinu odo idua fariro Godima Deiwidi erike irau miya we imui ibake Deiwidi danu ararae iyanu akae Deikafu danu Godinu dai ba sosi uwara ma enafine wei.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Deiwidima eno weibaie Godima ama da ma enafakua eno wei. Ibake Soromonima i dai sosi uwara ma enari.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 I urero ibinu Godi emenu ma enareka uwararo ibe dakakuie adinaro we bou ukeka mima Godinu wake eno wei,
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 — ausente —
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 — ausente —
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Sidiwinima eno weike nono wei, ya ome boboba ba me orouro nauke nauke dakaisake Godi imuke dakaisake yae i imusu orou ari ibake Godinu Imumu Iraunu daaba dadau ukaisaya eno wei. Sidiwinima eno weike ba nono wei, yanu babaemukuma eno ukeibisa ibake ena furo enaenari ukaisaya wei.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Eno weike nono wei, ya yanu babaemukuma Godinu we bou ukeibi orou yaisinaini urane rarane ukeibisake i Yesu Kerisonu owere fafekua weibisa orou uriekaro feakaya eno wei. Eno weike nono wei, i fafekua weisa Mi Godinu Irau Mi, yama eno uke wayai weisake ukaro fearia wei.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Sidiwinima eno weike wei, i aneruma Mosesibake i darawadu mairo muni. Muniro i darawadu dawabairoma yabairo aarebe aarebe awoena aare fari. I darawadue Godinu darawadua wei. Eno weike nono wei, i darawadu nono yama ma merama ukeibaisaya Sidiwinima yewa wake eno wei.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Sidiwinima eno weiro i Isaraera orou yawokeibisa dai orouma dino daiwere uisake araruama ii saisa sirie.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 — ausente —
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 — ausente —
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 — ausente —
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 — ausente —
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 — ausente —
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 — ausente —
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.