Atos 16

GODINU IRAU WAKE (ABY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Foruini Sairesini emuama Debe goiroko ane fakike nono meisike iroma ane Risida goiro ane faki. I goiro moi mi danu ibiye Dimodi dawa iro fou uki. Dimodi danu amaeye Godinu wake naukeibi Du aweka, nono danu babaeye imusu Guriki orofa mi.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 I Risidaini Aikoniamu goiyairo Godinu wake naukeibisa orouma Dimodi dawae irau miya eno we imuisa.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Eno we imuisa ibake Foruma Dimodibake eno wei, aini Godinu wake weneibaisi daabaro demuiro anifeisia wei. I Du orounu darawadu ibake Foruma Dimodi we munike danu ofe kuuri. Nono Dimodi danu babaeye imusu Guriki mi ibake dawae Dimodi danu ofe kuure dauiro ibai i Du orou yaisina emua iwoka sika ibake Foruma Dimodinu ofe kuuri.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Kuuriro nono dubuenaro Foruini danu orouini emuama moi goi goiro anisake iroma aboro aboro i imusu orouma Godinu wakeini afasoro orou emenu wakeini naufisane Derusaremu goiro afasoro orouini dai yawokeibisa orouini emenu ukeibisabai i imusu Godinu wake naukeibisa orou naufisake enaenari ufisane ibake i wake eno weisa.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Eno ukeibisa ibake Godinu wake naukeibisa orounu imukekae daiwere imuisake eme keuwere Godi imuisa ibake i sosiro aareibisa orou keuwere emenu imuka yaisina Godibairo odeibisa.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 I goiyai meisake iroma Eisia orofaro anifisane uisaro Godinu Imumu Irauma emenu daaba dadau ui. Dadau ui ibake Firigiaini Gareisia orofayai iro aboro aboro eneiareibisa.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 — ausente —
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 — ausente —
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 I aine ibisa dumuro Foruma kubekuberoma eno eri. Kubekuberoma moi Masadonia orofa mi enare ibaada eenu weike eno wei, Masadonia orofaro aarake iya unu koa wei.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Foruma i kube erike iyabairo weiro Godi Danu ararae Danu wake i oroubairo wefene ibake i daaba ukinua eno we imuisike ibake i daaba yodia ufene uisia Rukima eno wei.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Rukima eno wei, iyama boudiro amuisike Doroasi goiroma i ekara ena ewa ena dawararo naisaroe Samodureisi weaisa orofaro isare anisi. Anisike iro aisike wai uriro Samodureisiroma Niaforusi goiro anisi.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Anisike iroma nono umuma ane Firifai goiro faki. Firifaie i Masadonia orofanu dai goi. I goiye i Romani orounu goi. Iro ane fakike iro odo keuwere ibeibisi. Ibeebe Sabadi odoro moi orou adua udiro ku sianaisake guriguri ukaisaya eno weisaro i wake nauisike iro anisi. Goi arawekoro anisike adua udiro ane fakike moi ku siane ibisa awekabo emuabairo Godinu wake weisi.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 — ausente —
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 — ausente —
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Dawaini danu uwararo aineibisa koa yaisina iyama babadaido uriekiro Ridiama eno wei, yama na Godi imukenewaa ukakune imukaisaya nanu uwararo aare ibiawe wei. Eno wei ibake danu uwararo anisia Rukima eno wei.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Moi odoro i guriguri ukeibisa orofaro aneebe moi wada barau ukeibi aruma fou ukia eno wei. I arumae seidaninu merama imumu bobo aruma. Ibake Dawama wada barau ukaada oi daiwere muneibike dawa yawokeibisa oroubairo makeibirie.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 I arumama iyanu umuro anike kori daiwere urike eno wei, yewa oroue Godinu waiya ukaisa oroua wei. Eno weike nono wei, Godima ya ma wirofiane farisaya eawe wei.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Aine wai ure eno areare weibiro Foruma ibai nauke awakebe dawama eno wei, danu imuka ubarenaro ibi seidaninu merama imumubake bunawereroma eno wei, i aruma danu imuka ubarenaroma amuake ania wei. Eno weiro ena seidnanu merama imumu sabu isare ani.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Isare aniro i aruma yawokeibisa orouma dawa ekake eno weisa, iyanu oi daiwere munaisi ibai idua me sininua eno weisa. Eno weisake Foruini Sairesi muriekake i uwara seboro yaure ibaada kodo ureibisa oroubairo waure ane odirieka.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Eno uisake meo weisake eno weisa, yewa Du miyaima merama wake weisiro yewa goi orou i miyainu merama wake naukada ibake emenu imuka merama imukaisaya weisa.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Eno weisake nono weisa, i Romani orounu darawadu da nauawe weisia eno meo weisa.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Eno meo weisa ibake eme keuwere ku sianada dino uisa ibake kodo ureka orouma Foruini Sairesini emenu wau ma girise mune siakake weisaro i Furisi orouma i miyai usima urieka.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Usima ureebe ureebe oisaro iwa fareibi. Eno uisake ana eba uwara ubarena naisaro ane odiriekake i ana eba yawokeibi mibairo eno weisa, yewa miyai yawokenewaa ufiao weisa.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Eno weisa ibake ana fuyai wowonaro ode duboro ode eno uike emenu umuyai mune ana feraoro odike senima uwane karise odiriero yaure ibisi.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Yaure ibeebe dumu abanaro Foruini Sairesini emuama Godibairo guriguri ukaada yaura kairoma weibisiro i ana ebaro yaure ibisa orouma i yaura kai weibisibai nauisa.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Foruini Sairesini emuama yaura kairoma weibisibaie doo amani amani daiwere uiro i uwara amani amani uiro i ana eba uwara aisame yaisina ko woromisaro i ana ebaro ibisa orou uwane odirieka seni yaisina me kukune isaka.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Eno uiro i ana eba uwara yawokeibi mi dawa nauka aine ibiro eno ukeibiba danu naisa foraike uyarada aisame ko worome ibibai erike eno we imui, yewa uwara ibinisa orou yaisina anisaya eno we imuike danu bau munike danu onami nodo kuufine ukeibi.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Eno ukeibiro Foruma daiwere weike eno wei, eno da ua wei, iya yaisina yewado ibinisia wei.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Eno weiro nauike ia daiwere sinaada moi mibake daiwereroma eno wei, esiwa maina wei. Esiwa mairo munike i ana eba uwara ubarenaro sabu isarike ia daiwere sinaada iura mamike Foruini Sairesini emenu umu udiro iboo yanai.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Eno uike uyarike Foruini Sairesi emua waure ane aweawero odirieke eno wei, ya, na i wirokeroma me ibene ibene ibeka aneme aneme umauke mumau wei?
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Eno weibaie emuama eno weisi, i Dai Waria Mi Yesu Keriso imukenewaa ua weisi. Eno weisike nono weisi, eno ufakuie aini anu uwararo ibinisa koaini yaisina Dawabairo wirofoisaya weisi.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 I ana eba yawokeibi minu uwararo amuisaro Foruini Sairesini emuama i mini danu uwararo ibisa oroubairo Godinu wake emuabairo weisi.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Eno weisiro i mima Foruini Sairesi we murieke emua usima urieka biobao aduama uroiro dawaini danu koa yaisina emuabairo babadaido uisa.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Babadaido uisaro i mima uruna nabero munike emuabairo mariero isi. Eno uisake dawaini danu koaini emuama emenu naukeka Godibairo oisake rooro daiwere uisa.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Wai uribaie i kodo ureka orouma furisi orou we odaisaro anisa. Foruini Sairesi ma woromifisane anisa. Ane fakake eno weisa, i miyai ma woromiaro anifisi weisa.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Eno weisaro i ana eba uwara yawokeibi mima Forubake i wake eno wei, i kodo ureka orouma ya ma woromimane we odaisisaro faraisaya aweawero amuawake irauaiai aniawa wei.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Eno weibaie Foruma ma owerike eno wei, emuama uwa emenu naisaro usima ureibisaro ekaya wei. Eno weike nono wei, uwama moi merama uke dauisua wei. Eno weike wei, uwae Romani miyaia wei. Eno weike nono wei, emenu ararae uwa fema anekaro nono uwa eno da ufukua wei. Eno weike ba nono wei, emenu onarouma fafeisake uwa mune aweawero odaimukaisaya wei.
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Eno weiro i furisi orou anisake i kodo ureka oroubairo Forunu wei wake emuabairo ane weisa. Ane weisaro Foruini Sairesini emuae i Romani oroua weisaro nauisake ia sirie.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Ia sirie ibake Foruini Sairesibairo anisake emenu imukaro imuisake arie weisake eenu weada eno weisa, iyanu goi mediawake aniawa weisa. Eno weisaro ana eba uwara ubarenaroma amuisike anisi.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Anisike i aweka danu ibiye Ridia danu uwararo anisike i Godinu wake naukeibisa oroubairo Godinu irau wake weisike emenu imukeka ma irauaiai uriekike nono i goi meisike anisi.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.