João 12
Didzaʼ cub rucáʼn tsahuiʼ (ZSRNT) vs AAI
1 Catiꞌ niꞌ nagaꞌngac yexóp dza gdxin Lni Pascua catiꞌ tuꞌspanëꞌ ca benëꞌ Dios, bubijëꞌ luyú Egipto bunách queëꞌ, niꞌr bdxinëꞌ Jesús lu yödz Betania, ga naꞌ zoëꞌ Lázaro, bönniꞌ naꞌ gutiëꞌ len bubanëꞌ lu yöl‑laꞌ gut.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Niꞌ gulaguꞌë tu güiꞌi huagu gahuëꞌ Jesús. Gluꞌnu le lahuëꞌ María, atiꞌ nutsëꞌë Lázaro ladj bönniꞌ rö́ꞌlenquëꞌ Jesús tahuëꞌ.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Niꞌr gdél‑laꞌnu María ca tu guia le rlaꞌ zxix qui yöj susén las gdu, le záquiꞌtsqui, len gluꞌnu lei niꞌë Jesús. Buzxinu niꞌë len guitsaꞌ icjnu. Gdutë lu yuꞌu naꞌ gze böꞌ zxix.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Niꞌr bëꞌë didzaꞌ bönniꞌ usë́d queëꞌ Jesús, lëꞌ Judas Iscariote, zxiꞌnëꞌ tu bönniꞌ lëꞌ Simón, len naquëꞌ bönniꞌ naꞌ udödëꞌ Jesús lu naꞌquëꞌ bönniꞌ gdauꞌ, rnëꞌ:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 ―¿Bizx quië cugdaꞌu le rlaꞌ zxix naꞌ le zacaꞌ lazxjruꞌ qui tu iz, atiꞌ huac nu quis dumí naꞌ quegac bunách yechiꞌ?
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Gnëꞌ cni, clëg le ruiꞌ ladxëꞌë bunách yechiꞌ, san le naquëꞌ gban, len lëczëꞌ nuꞌë bzud dumí quequëꞌ, len rubíjlanëꞌ dumí naꞌ tuꞌchijëꞌ lu bzud naꞌ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Niꞌr Jesús rëꞌ lëꞌ:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Laꞌcuáꞌlentecz lbiꞌiliꞌ bunách yechiꞌ, san nedaꞌ cutu ugáꞌnteczaꞌ ga zoaliꞌ.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Catiꞌ gulayönnëꞌ zoëꞌ Jesús Betania, guladxinëꞌ niꞌ zian bönniꞌ judío, clëgz le zoëꞌ niꞌ Jesús, san lëzcaꞌ le tëꞌnnëꞌ laꞌléꞌinëꞌ Lázaro, bönniꞌ naꞌ buspanëꞌ lëꞌ Jesús lu yöl‑laꞌ gut.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Niꞌr glun xtídzaꞌquëꞌ bxuz uná bëꞌ, ludöddëꞌ caꞌ Lázaro,
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 le taꞌyejlëꞌë Jesús len chnuláꞌalenquëꞌ bxuz uná bëꞌ naꞌ zian bönniꞌ judío niꞌa queëꞌ Lázaro naꞌ.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Guladxín Jerusalén bunách zian dza Lni Pascua, atiꞌ dza buróp naꞌ taꞌyönnëꞌ zëꞌë Jesús niꞌ.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Niꞌr gulaguitsjëꞌ zin len gularujëꞌ zajxíꞌgal‑laꞌquëꞌ Jesús, atiꞌ gluꞌë zidzj didzaꞌ, taꞌnë́ꞌ:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Bdzölnëꞌ‑baꞌ tubaꞌ búrrodauꞌ Jesús, atiꞌ gdxiëꞌ‑baꞌ ca naꞌ nayúj lu guich laꞌy, rna:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Cutu gádxiliꞌ, lbiꞌiliꞌ, zoaliꞌ yödz Sión.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Catiꞌ niꞌ ziꞌa guc lë ni, cutu gulayéjniꞌnëꞌ bönniꞌ usë́d queëꞌ Jesús, san gdöd niꞌ, catiꞌ bubanëꞌ Jesús lu yöl‑laꞌ gut, buëpëꞌ yehuaꞌ yubá queëꞌ, niꞌr yajneycnëꞌ lë ni nayúj lu guich laꞌy ca ral‑laꞌ gac queëꞌ, atiꞌ guc cni queëꞌ lë ni.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Lëzcaꞌ glunëꞌ lnaꞌ lau queëꞌ Jesús bönniꞌ naꞌ gulacuáꞌlenëꞌ Lëꞌ catiꞌ niꞌ bulidzëꞌ Lázaro, yuꞌë yeru ba, len buspanëꞌ lëꞌ lu yöl‑laꞌ gut.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Qui lë ni naꞌ caꞌ gularujëꞌ bönniꞌ yajxíꞌgal‑laꞌquëꞌ Jesús, le gulayönnëꞌ ca nac yöl‑laꞌ huac ni benëꞌ Lëꞌ.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Niꞌr gulanë́ꞌ laꞌ légaczëꞌ bönniꞌ gdauꞌ fariseo, taꞌnë́ꞌ:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Dzagquëꞌ nup naꞌ guladxín Jerusalén dza Lni Pascua naꞌ laꞌquëꞌ bönniꞌ gzaꞌa quië laꞌyíj ládxiꞌquëꞌ Dios.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Yajtsagquëꞌ Felipe, bönniꞌ Betsaida qui luyú Galilea, yuguꞌ bönniꞌ gzaꞌa naꞌ, atiꞌ glátaꞌyuëꞌ lahuëꞌ, taꞌnë́ꞌ:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Gyijëꞌ Felipe naꞌ, yjödxëꞌ caꞌ Andrés. Niꞌr Andrés len Felipe naꞌ glëꞌ caꞌ Jesús.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Bubiꞌë didzaꞌ Jesús, rëꞌ lequëꞌ:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Le nactë rëpaꞌ lbiꞌiliꞌ: Ugáꞌn leyz tu xseydauꞌ chquiꞌ cutu ggachiꞌ luyú len udx qui. Chquiꞌ udx qui xseydauꞌ naꞌ, atiꞌ glen, szxö́nitër unö́dzj.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Nu bönniꞌ ruiꞌ ládxiꞌtsquëꞌ yöl‑laꞌ naꞌbán queëꞌ, unitiëꞌ lei, le gatiëꞌ tsaz bönniꞌ naꞌ. Nu bönniꞌ cutu ruiꞌ ladxëꞌë yöl‑laꞌ naꞌbán dë queëꞌ yödzlyú ni gun chiꞌë lei ga gdxinr dza gataꞌ yöl‑laꞌ naꞌbán gdu queëꞌ.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Chquiꞌ rëꞌnnëꞌ bönniꞌ gunëꞌ xchinaꞌ, ral‑laꞌ tëꞌë nedaꞌ bönniꞌ naꞌ, atiꞌ ga niꞌ tsajsóaꞌ nedaꞌ, niꞌ tsajsóëꞌ caꞌ bönniꞌ naꞌ runëꞌ xchinaꞌ. Chquiꞌ runëꞌ xchinaꞌ bönniꞌ, gunëꞌ ba laꞌn bönniꞌ naꞌ Xuzaꞌ Dios.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Gnëꞌ caꞌ Jesús:
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Xuzaꞌ, ben ga glaꞌ lahui yöl‑laꞌ yeníꞌ quiuꞌ.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Gulayöni chiꞌi ni bunách zian nacuáꞌ niꞌ, atiꞌ taꞌná:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Niꞌr bubiꞌë didzaꞌ Jesús, rëꞌ lequëꞌ:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Chbdxin dza cuequi xbeynëꞌ bunách yödzlyú ni Dios. Naꞌa chuꞌnëꞌ Dios niꞌl tuꞌ xöhuiꞌ rna beꞌi bunách yödzlyú ni.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Naꞌa, chquiꞌ luchisëꞌ nedaꞌ xtsaꞌ bönniꞌ ludöddëꞌ nedaꞌ, gunaꞌ ga ludúb quiaꞌ yúguꞌtë bunách.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Didzaꞌ ni bëꞌë Jesús nac bëꞌ nac gatiëꞌ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Të Jesús bunách zian naꞌ, taꞌná:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Niꞌr Jesús rëꞌ lequëꞌ:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Tsal ni zóalenaꞌ lbiꞌiliꞌ nedaꞌ, nacaꞌ yeníꞌ queëliꞌ. Gul‑tsejlëꞌ nedaꞌ nacaꞌ yeníꞌ queëliꞌ quië gléꞌiliꞌ yeníꞌ naꞌ nac gdu.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Zal‑laꞌ benëꞌ Jesús zian yöl‑laꞌ huac lauquëꞌ, cutu gulayejlëꞌë Lëꞌ.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Cni guc quië butság lë naꞌ buzujëꞌ lu guich Isaías, bönniꞌ bëꞌë didzaꞌ uláz queëꞌ Dios, gnëꞌ:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Cni guc, cutu guc laꞌyejlëꞌë Jesús. Guc ca naꞌ gnëꞌ caꞌ Isaías:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Dios benëꞌ ga gulachúl gulanitiëꞌ,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Bëꞌë didzaꞌ ni Isaías le bléꞌinëꞌ yöl‑laꞌ yeníꞌ queëꞌ Cristo, len bëꞌë didzaꞌ ca nac queëꞌ Lëꞌ.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Zal‑laꞌ rac cni, gulayejlëꞌ Jesús bunách zian, len ga bdxintë gulayejlëꞌë Lëꞌ laꞌquëꞌ bönniꞌ uná bëꞌ, san le tádxinëꞌ yuguꞌ bönniꞌ gdauꞌ fariseo, cutu glunëꞌ lnaꞌ lau queëꞌ yalj lulu, cui lubijëꞌ lequëꞌ tsaz ga naꞌ tuꞌdubëꞌ tuꞌsëdëꞌ queëꞌ Dios.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Cni glunëꞌ le tunrëꞌ zxön le tun lequëꞌ ba laꞌn bunách ca le runëꞌ lequëꞌ ba laꞌn Dios.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Bëꞌë zidzj didzaꞌ Jesús, rnëꞌ:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Lëzcaꞌ cni, nu bönniꞌ rléꞌinëꞌ nedaꞌ, rléꞌinëꞌ caꞌ Xuzaꞌ nasölëꞌë nedaꞌ.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nedaꞌ nacaꞌ yeníꞌ len bidaꞌ yödzlyú ni, cui lugaꞌnëꞌ ga chul xöhuiꞌ yúguꞌtë bönniꞌ laꞌyejlëꞌë nedaꞌ.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Chquiꞌ ryönnëꞌ xtidzaꞌa bönniꞌ len cutu runëꞌ lei ba laꞌn, clëg nedaꞌ gchugaꞌ queëꞌ bönniꞌ naꞌ, le bidaꞌ ni, clëg quië gchugaꞌ quegac bunách yödzlyú ni, san quië usláꞌ bunách yödzlyú ni.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Nu bönniꞌ ruzóëꞌ nedaꞌ tslaꞌl len cutu rziꞌ lu nëꞌë xtidzaꞌa, chzoa le gchugu queëꞌ bönniꞌ naꞌ. Didzaꞌ naꞌ chbë́ꞌlenaꞌ lbiꞌiliꞌ nac tu le gchugu queëꞌ bönniꞌ naꞌ dza udx.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Cni nac, ruꞌa didzaꞌ, clëg racz quiaꞌ, san gudxëꞌ nedaꞌ Xuzaꞌ nasölëꞌë nedaꞌ le ral‑laꞌ gniaꞌ, lencaꞌ ca ral‑laꞌ guꞌa didzaꞌ.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Nözdaꞌ gna bëꞌë cni Dios quië gataꞌ quegac bunách yöl‑laꞌ naꞌbán gdu. Cni nac, didzaꞌ naꞌ ruꞌa, ruꞌa didzaꞌ ca naꞌ chgudxczëꞌ nedaꞌ Xuzaꞌ.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.