Atos 27

Didzaʼ cub rucáʼn tsahuiʼ (ZSRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Catiꞌ chglunëꞌ quequëꞌ laꞌsölëꞌë netuꞌ lëꞌi barco tsiajtuꞌ Roma, luyú Italia, gulaguel‑lëꞌë Pablo len yelaꞌgac nup nadzungac, atiꞌ guludödëꞌ lequëꞌ lu nëꞌë Julio, bönniꞌ yuꞌu lu nëꞌë tu cöꞌ bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l nazíꞌ lei: “Bönniꞌ Queëꞌ Augusto Rjaquëꞌ Gdil‑l”.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Grentuꞌ tu lëꞌi barco qui luyú Adramitio, le ral‑laꞌ töd yuguꞌ yödz gap taꞌdxín barco ga nac luyú Asia, atiꞌ yuꞌuztuꞌ caꞌ lëꞌi barco naꞌ, gzaꞌtuꞌ Cesarea. Dzaguëꞌ caꞌ netuꞌ Aristarco, bönniꞌ Tesalónica, le nabáb Macedonia.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Catiꞌ zaꞌ reníꞌ yetú dza, bdxintuꞌ yödz Sidón, atiꞌ niꞌ Julio, bönniꞌ naꞌ nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l, lu yöl‑laꞌ dxiꞌi ladxiꞌ queëꞌ, bëꞌë Pablo latj tsijëꞌ ga nacuꞌë böchiꞌ lzëꞌë quië láclenëꞌ lëꞌ bi ryadzj queëꞌ.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Gdöd niꞌ, bubentuꞌ lëꞌi barco, atiꞌ gzaꞌtuꞌ niꞌ. Gdödtuꞌ tslaꞌa ga dë luyú bidx Chipre ga röꞌ dxi böꞌ naꞌ reycj, le zaꞌ zacaꞌ lautuꞌ böꞌ reycj lu nis zxön naꞌ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Niꞌr gdödtuꞌ lu nis zxön ga naláꞌ luyú Cilicia len luyú Panfilia, atiꞌ bdxintuꞌ Mira, tu yödz nabáb Licia.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Bönniꞌ naꞌ, nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l, nachë́ꞌë netuꞌ, yajxaquëꞌë niꞌ tu barco narúj yödz Alejandría, barco naꞌ zeaj luyú Italia. Lëꞌi barco naꞌ gluꞌë netuꞌ.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Zian dza gzaꞌ tsahuiꞌ ládxiꞌdauꞌ barco naꞌ, atiꞌ len yöl‑laꞌ rzacaꞌz bdxintuꞌ ga naláꞌ luyú bidx nazíꞌ lei Gnido, atiꞌ, le ruzagaꞌ netuꞌ böꞌ naꞌ reycj, gdödtuꞌ tslaꞌa luyú bidx nazíꞌ lei Creta ga röꞌ dxi böꞌ naꞌ reycj, len gdödtuꞌ ga naláꞌ yödz Salmón.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Lu yöl‑laꞌ rzacaꞌz gdödtuꞌ tslaꞌa ga dë luyú bidx Creta naꞌ, len bdxintuꞌ tu latj ga taꞌdxín barco, nazíꞌ lei Buenos Puertos, le dë gal‑laꞌ ga naꞌ dë yödz Lasea.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Le chgdzéytsquituꞌ, chgul‑laꞌ zoa banádx gac ditj bítiꞌtëz barco rzaꞌ lu nis zxön naꞌ, le chgdöd yuguꞌ dza tunëꞌ gubás catiꞌ ziꞌa gdxin beoꞌ ziag catiꞌ reycjtsca böꞌ. Qui lë ni naꞌ buzéjniꞌnëꞌ lequëꞌ Pablo,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 rnëꞌ:
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Bönniꞌ naꞌ, nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l, gyéjlëꞌrëꞌ le gulanë́ꞌ bönniꞌ naꞌ dë lu nëꞌë barco len bönniꞌ xancz, ca le gnëꞌ Pablo.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Le cunác dxiꞌa latj niꞌ ga taꞌdxín barco, nazíꞌ lei Buenos Puertos, quië lugaꞌnëꞌ niꞌ yuguꞌ beoꞌ ziag, qui lë ni naꞌ yelatiꞌz cuguluhuöatëꞌ bönniꞌ nacuꞌë lëꞌi barco naꞌ glun tuz xtídzaꞌquëꞌ luzë́ꞌë niꞌ, chquiꞌ huac laꞌdxinëꞌ ga taꞌdxín barco lu yödz Fenice, lëzcaꞌ dë luyú bidx naꞌ nazíꞌ lei Creta, le dë tslaꞌa ga rbia gbidz, atiꞌ niꞌ glëꞌnnëꞌ lugaꞌnëꞌ yuguꞌ beoꞌ ziag.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Le reycj tu böꞌdauꞌ zaꞌ zacaꞌ tslaꞌa ga rdöd gbidz beoꞌ ziag, táquinëꞌ chrac lunëꞌ ca tëꞌnnëꞌ, atiꞌ gululisëꞌ guia ziꞌi nagaꞌ du guia le ruzóa dxiz barco, atiꞌ gdöd barco naꞌ gal‑laꞌ raꞌ luyú bidx naꞌ nazíꞌ lei Creta.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Yetú chiꞌz caꞌ, gyeycj böꞌ bdunuꞌ zaꞌ lautuꞌ, nazíꞌ lei Euroclidón.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Le ruzéaj tslaꞌl barco böꞌ naꞌ reycj, atiꞌ le cutu guc tseaj barco ga zaꞌ böꞌ, niꞌr bëꞌtuꞌ latj böꞌ naꞌ buzéaj barco naꞌ ga rëꞌni.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Catiꞌ gdöd barco naꞌ ga bdxintuꞌ tslaꞌa tu luyú bidxdauꞌ nazíꞌ lei Cauda, tslaꞌa niꞌ cutu reycjtsca böꞌ, niꞌ lu yöl‑laꞌ rzacaꞌz buchistuꞌ bárcodauꞌ naꞌyj barco zxön ga naꞌ yuꞌutuꞌ.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Gdöd burentuꞌ lei lahui barco zxön naꞌ, niꞌr bégaꞌratuꞌ barco zxön naꞌ. Zxanti barco naꞌ buchö́lituꞌ du, cui gguindj lu nis. Le gúdxituꞌ töd barco naꞌ, nidx lu yuzx lu nis zxön naꞌ, buzötjtuꞌ lariꞌ qui, le rutúb böꞌ rusáꞌ barco naꞌ. Cniz bëꞌtuꞌ latj buzéaj barco böꞌ naꞌ reycj.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Catiꞌ zaꞌ reníꞌ yetú dza, len niꞌ ruzeajtsca barco naꞌ böꞌ bdunuꞌ reycj, niꞌr gruꞌntuꞌ lu nis zxön latiꞌ yuaꞌ dzöꞌ lëꞌi barco naꞌ.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Dza bunn, len naꞌ cuintuꞌ gruꞌntuꞌ lu nis zxön le tun dxin qui barco naꞌ.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Catiꞌ chguc zian dza cutu rléꞌituꞌ gbidz ni bölj, len le reycjtsca böꞌ naꞌ ruzéaj barco naꞌ yuꞌutuꞌ, cutur runtuꞌ löz ulatuꞌ.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Le chguc zian dza cutu nágutuꞌ, gzuinëꞌ Pablo gatsj lahuiꞌl lequëꞌ, len gudxëꞌ lequëꞌ:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Naꞌa, rëpaꞌ lbiꞌiliꞌ: Tsutsu gul‑gún ládxiꞌliꞌ, le cutu gatliꞌ nituliꞌ lbiꞌiliꞌ tscaliꞌ zoaliꞌ ni, zal‑laꞌ gac ditj barco ni.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Cni gac le duluíꞌ lahuëꞌ nedaꞌ gdyël gbaz laꞌy queëꞌ Dios. Dios ni náquidaꞌ queëꞌ len runaꞌ xchinëꞌ.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Gudxëꞌ nedaꞌ gbaz laꞌy naꞌ, gnëꞌ: “Pablo, cutu gádxinuꞌ. Run bayúdx gdxinuꞌ lahuëꞌ César. Le nadxiꞌinëꞌ liꞌ Dios, uslë́ꞌ yúguꞌtë bunách nacuaꞌlen liꞌ lëꞌi barco ni.”
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Qui lë ni naꞌ, tsutsu gul‑gún ládxiꞌliꞌ, le ruzxöni ladxaꞌa‑nëꞌ Dios, gac ca naꞌ chgudxëꞌ nedaꞌ gbaz laꞌy queëꞌ.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Cni gac zal‑laꞌ run bayúdx gac ditj barco ni tu luyú bidxdauꞌ, ga niꞌ tsajcáꞌn rëꞌu.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Catiꞌ niꞌ chgdöd chidáꞌ dza, atiꞌ böꞌ naꞌ reycj ruzéaj barco naꞌ lu nis zxön nazíꞌ lei Adriático, gdu ladxiꞌ yël gláquinëꞌ bönniꞌ tunëꞌ dxin lu barco naꞌ chzoa gdxin barco gal‑laꞌ tu luyú bidx.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Gularuꞌnëꞌ du lu nis zxön naꞌ, atiꞌ gulanöznëꞌ galj bös nac ga bdxintë ga rëꞌ lu nis. Catiꞌ gdöd yelátiꞌdauꞌ barco naꞌ, gularuꞌnëꞌ du naꞌ leyúbl, len gulanöznëꞌ chnac chinu bös.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Le gládxinëꞌ tsajdín lu guiöj barco naꞌ, qui lë ni naꞌ, zacaꞌ tslaꞌa cudziꞌl barco naꞌ gularuꞌnëꞌ lu nis tap guia ziꞌi nágaꞌgac du guia le tuꞌzóa dxiz barco. Lu yöl‑laꞌ ruúbi ruguíꞌiz ládxiꞌdauꞌquëꞌ gulabözëꞌ tseníꞌ.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Niꞌr glëꞌnnëꞌ bönniꞌ tunëꞌ dxin lu barco luzxundjëꞌ lëꞌi barco naꞌ. Guluzötjëꞌ lu nis zxön bárcodauꞌ naꞌ dë lahui barco zxön naꞌ. Glunëꞌ ca tëꞌnnëꞌ luꞌë yelatiꞌ ziꞌtuꞌ guia ziꞌi naꞌ nagaꞌ du guia le ruzóa dxiz barco naꞌ, le zoa zacaꞌ tslaꞌa lahuil.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Niꞌr Pablo gudxëꞌ bönniꞌ naꞌ nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l len bönniꞌ naꞌ rjaquëꞌ gdil‑l, gnëꞌ:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Niꞌr gulachuguëꞌ du nagaꞌ bárcodauꞌ naꞌ bönniꞌ naꞌ rjaquëꞌ gdil‑l, atiꞌ gluꞌë latj gbix lu nis zxön.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Catiꞌ chzaꞌ reníꞌ, gútaꞌyuëꞌ lauquëꞌ Pablo bi lahuëꞌ yúguꞌtëꞌ. Gudxëꞌ lequëꞌ:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Qui lë ni naꞌ, rátaꞌyuaꞌ lauliꞌ gáguliꞌ quië huöac ládxiꞌliꞌ, le cutu caꞌ gatliꞌ nituliꞌ lbiꞌiliꞌ.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Catiꞌ budx bëꞌë didzaꞌ ni Pablo, gdel‑lëꞌë yöt xtil, len gudxëꞌ Dios: “Xclenuꞌ.” Cni benëꞌ lauquëꞌ yúguꞌtëꞌ. Niꞌr buzxuzxjëꞌ yöt xtil naꞌ len gzu lahuëꞌ rahuëꞌ.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Niꞌr guladíp ládxiꞌquëꞌ yúguꞌtëꞌ, len glahuëꞌ.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Tscatuꞌ zoatuꞌ lëꞌi barco naꞌ, guctuꞌ gdu chop gayuáꞌ yu tsonnlalj yu chizxoptuꞌ.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Gdöd glahuëꞌ, guluhuöljnëꞌ, niꞌr gularuꞌnëꞌ lu nis zxoaꞌ xtil dë lëꞌi barco naꞌ, quië lulahuëꞌ yuaꞌ dzöꞌ lëꞌi barco naꞌ.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Catiꞌ chguc lahuiꞌ dza, cutu guluúnbëꞌë luyú naꞌ bönniꞌ tunëꞌ dxin lu barco naꞌ, atiꞌ gulaléꞌinëꞌ ga rajrö́ꞌ nis zxön naꞌ gatsj lahuiꞌl luyú bidx naꞌ, len dë latj niꞌ ga nac lachiꞌ raꞌ nis zxön. Glëꞌnnëꞌ lunëꞌ ga tsaz niꞌ barco naꞌ.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Niꞌr gulusedxëꞌ yuguꞌ du guia nágaꞌgac guia ziꞌi tuꞌzóa dxiz barco naꞌ, len gulusanëꞌ leygac, atiꞌ gulabíx lu nis zxön. Gulusedxëꞌ caꞌ du nagaꞌ nëꞌi yag ruzéycj rudxíꞌi barco. Niꞌr guluchisëꞌ lariꞌ qui, le rutúb böꞌ le zoa tslaꞌa lahuil barco naꞌ, atiꞌ gzu lau rdöd barco zacaꞌ ga rajrö́ꞌ nis zxön gatsj lahuiꞌl luyú bidx naꞌ.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Catiꞌ bdxin barco naꞌ tu latj ga rdzag nis, niꞌ gnidx tslaꞌa lahuil barco naꞌ lu yuzx lu nis zxön naꞌ, atiꞌ bugáꞌnz niꞌ barco naꞌ. Cutur guc bi utá lei, atiꞌ tslaꞌa cudziꞌl barco naꞌ, gzu lau rguitsj lei nis zxön naꞌ, len yöl‑laꞌ rzaꞌ qui.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Niꞌr glëꞌnnëꞌ bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l ludödcdëꞌ bönniꞌ nadzunquëꞌ, cui laꞌzxundjëꞌ, laꞌzxóëꞌ lu nis.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Guꞌnnëꞌ uslë́ꞌ Pablo bönniꞌ nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ naꞌ rjaquëꞌ gdil‑l, atiꞌ gna béꞌinëꞌ bönniꞌ naꞌ rjaquëꞌ gdil‑l cutu lunëꞌ ca naꞌ tëꞌnnëꞌ. Niꞌr gna béꞌinëꞌ bönniꞌ tac laꞌzxóëꞌ lu nis, ziꞌal lequëꞌ laꞌyaziëꞌ lu nis quië laꞌdxinëꞌ luyú bidx.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Gna béꞌinëꞌ caꞌ bönniꞌ nagaꞌnquëꞌ laꞌzxóëꞌ lu blag, len yelaꞌquëꞌ láhuigac yagdauꞌ qui barco naꞌ. Cni guc, gululë́ꞌ yúguꞌtëꞌ. Cniz guladxinëꞌ luyú bidx naꞌ.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.