Atos 22
Didzaʼ cub rucáʼn tsahuiʼ (ZSRNT) vs AAI
1 Cni gnëꞌ Pablo:
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Catiꞌ gulayönnëꞌ ruꞌë didzaꞌ hebreo, gulacuaꞌrëꞌ dxiz. Gudxëꞌ lequëꞌ Pablo, rnëꞌ:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 ―Nacczaꞌ nedaꞌ judío. Guljaꞌ lu yödz Tarso luyú Cilicia, san gzxönaꞌ lu yödz ni, atiꞌ busëdnëꞌ nedaꞌ Gamaliel gdu ca nac zxba quequëꞌ xuz xtauꞌruꞌ. Bëꞌtecz ladxaꞌa gyij ladxaꞌa Dios ca runliꞌ lbiꞌiliꞌ naꞌa.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ziꞌal gdxia ládxiꞌgacaꞌ‑nëꞌ bönniꞌ nazíꞌ lu naꞌquëꞌ xtidzëꞌë Cristo, len bchë́ꞌgacaꞌ‑nëꞌ ga latiëꞌ. Gzxö́ngacaꞌ‑nëꞌ, len glúꞌgacaꞌ‑nëꞌ lidx guia, yuguꞌ bönniꞌ len ngul.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Lëzcaꞌ huac lunëꞌ lnaꞌ lau qui le glunëꞌ yuguꞌ bxuz uná bëꞌ len bönniꞌ gul tuꞌzejniꞌi. Glunëꞌ guich uná bëꞌ le yjuꞌa ga nacuꞌë bö́chiꞌruꞌ judío lu yödz Damasco. Gyijaꞌ niꞌ tsajxö́ngacaꞌ nup niꞌ taꞌyejlëꞌ Cristo, quië duchë́ꞌgacaꞌ‑nëꞌ nágaꞌquëꞌ Jerusalén ni, quië lacquëꞌ zxguiaꞌ.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Niꞌr gnëꞌ Pablo:
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Laꞌ yjö́taꞌteaꞌ lyu, len byöndaꞌ chiꞌi Nu gudx nedaꞌ: “Saulo, Saulo, ¿bizx quië rbia ladxuꞌu nedaꞌ?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Niꞌr gnabdaꞌ lëꞌ, gniaꞌ: “¿Nuzxa liꞌ, Xan?” Lëꞌ gudxëꞌ nedaꞌ: “Nedaꞌ ni Jesús, bönniꞌ Nazaret. Nédaꞌczaꞌ rbia ladxuꞌu.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Gulaleꞌicz yeníꞌ naꞌ nup niꞌ gulacuaꞌlen nedaꞌ, len gladxi, san cutu gulayöni chiꞌi Nu naꞌ bulídz nedaꞌ.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Niꞌr gudxaꞌ‑nëꞌ: “¿Nacx gunaꞌ, Xan?” Xanruꞌ gudxëꞌ nedaꞌ: “Gyas, len gyeaj Damasco. Niꞌ zoa nu guië liꞌ ca nac yúguꞌtë le ral‑laꞌ gunuꞌ.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Le cutur bi rléꞌidaꞌ le budíꞌi lahuaꞌ yös yeníꞌ naꞌ gyëptsca, qui lë ni naꞌ gulaguel‑lëꞌë naꞌa bönniꞌ dzagquëꞌ nedaꞌ, atiꞌ gulachë́ꞌë nedaꞌ ga bdxinteaꞌ Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Niꞌ zoëꞌ Ananías, bönniꞌ runëꞌ gdu ca rna bëꞌ zxba queëꞌ Dios, atiꞌ tunëꞌ lëꞌ ba laꞌn bönniꞌ judío nacuꞌë Damasco.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Bdxinëꞌ ga zoaꞌ Ananías naꞌ, len gudxëꞌ nedaꞌ: “Saulo, böchaꞌa, huöalj yöj lauꞌ.” Laꞌ niꞌz böalj yöj lahuaꞌ, atiꞌ bléꞌidaꞌ lëꞌ.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Lëꞌ gudxëꞌ nedaꞌ: “Dios quequëꞌ xuz xtauꞌruꞌ, dza niꞌtë gröczëꞌ liꞌ quië gnöznuꞌ le rëꞌncznëꞌ Lëꞌ, len gléꞌinuꞌ‑nëꞌ Bönniꞌ tsahuiꞌ, Lëczëꞌ Zxiꞌnëꞌ, len yönnuꞌ le guiëꞌ liꞌ Lëczëꞌ.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Cni gac, le ral‑laꞌ gunuꞌ lnaꞌ lau queëꞌ Lëꞌ laugac yúguꞌtë bunách, quíxjöiꞌnuꞌ lequëꞌ ca nac le chbléꞌinuꞌ len le chbyönnuꞌ.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Naꞌa, ¿bizx quië rdzeynuꞌ? Gyas, len bdil nis. Blidzëꞌ Xanruꞌ unëꞌ liꞌ dxiꞌa, ugǘëꞌ dul‑laꞌ nabaguꞌu.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Gnëꞌ caꞌ Pablo:
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Bléꞌidaꞌ‑nëꞌ Xanruꞌ, atiꞌ gudxëꞌ nedaꞌ: “Jareluꞌ gyeaj. Burujtë Jerusalén ni, le cutu lunëꞌ ba laꞌn le gunuꞌ lnaꞌ lau quiaꞌ bönniꞌ ni.”
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Nedaꞌ gudxaꞌ‑nëꞌ: “Xan, nö́zgaccznëꞌ ca benaꞌ nedaꞌ. Gyaziaꞌ gap nac lu yuꞌu ga tuꞌdubëꞌ tuꞌsëdëꞌ queëꞌ Dios bönniꞌ judío. Gdinaꞌ nup niꞌ taꞌyejlëꞌ Liꞌ, len glúꞌgacaꞌ‑nëꞌ lidx guia.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Catiꞌ niꞌ guludöddëꞌ Esteban, bönniꞌ niꞌ benëꞌ lnaꞌ lau quiuꞌ, lëzcaꞌ zoaꞌ niꞌ nedaꞌ, benaꞌ tuz bönniꞌ guludöddëꞌ lëꞌ le ben chiꞌa lariꞌ nácuquëꞌ bönniꞌ naꞌ gululadxëꞌ lëꞌ guiöj.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Niꞌr gudxëꞌ nedaꞌ Xanruꞌ: “Gyeaj, le rsölaꞌa liꞌ laugac bunách gzaꞌa.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Niz ze lau guluzë́ nagquëꞌ didzaꞌ bëꞌë Pablo bönniꞌ judío, atiꞌ niꞌr gulabödxyëꞌë. Gluꞌë zidzj didzaꞌ, taꞌnë́ꞌ:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Niꞌr le taꞌbödxyëꞌë, len taꞌchöztsquëꞌ le nácuquëꞌ lu yöl‑laꞌ rley quequëꞌ, len tuꞌchijëꞌ bëchtö yu lu böꞌz,
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 gna bëꞌë bönniꞌ blau naꞌ nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l luguꞌë Pablo yuꞌu zxön naꞌ. Lëzcaꞌ gna béꞌinëꞌ lequëꞌ laꞌguinëꞌ Pablo quië quíxjöꞌë le nacz, quië laꞌnöznëꞌ bizx quië naꞌ taꞌbödxyëꞌë cni queëꞌ Pablo bönniꞌ judío.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Catiꞌ glúguëꞌë lëꞌ pan guid quië laꞌguinëꞌ lëꞌ, Pablo gudxëꞌ tu bönniꞌ nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l zoëꞌ niꞌ, rnëꞌ:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Catiꞌ byönnëꞌ lë ni bönniꞌ naꞌ, gyijëꞌ yajtíxjöiꞌnëꞌ bönniꞌ blau naꞌ nacuꞌë lu nëꞌë bönniꞌ rjaquëꞌ gdil‑l. Rëꞌ lëꞌ:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Niꞌr bidëꞌ ga zoëꞌ Pablo bönniꞌ blau naꞌ, len gudxëꞌ lëꞌ:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Bubiꞌë didzaꞌ bönniꞌ blau naꞌ, gnëꞌ:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Catiꞌ gulayönnëꞌ lë ni, laꞌ gulubígaꞌtëꞌ ga zoëꞌ Pablo bönniꞌ naꞌ chzoa laꞌguinëꞌ lëꞌ. Lëzcaꞌ, catiꞌ gnöznëꞌ nababëꞌ Roma Pablo, gúdxinëꞌ bönniꞌ blau naꞌ le chgna bëꞌë glúguëꞌë lëꞌ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Dza buróp niꞌ, guꞌnnëꞌ bönniꞌ blau naꞌ gnöznëꞌ gazxj ga rëꞌ bizxa naꞌ tuꞌquíëꞌ Pablo bönniꞌ judío. Gna bëꞌë gulusedxëꞌ du guia naꞌ náguëꞌë Pablo, atiꞌ gna bëꞌë ludubëꞌ bxuz uná bëꞌ judío, len yúguꞌtë bönniꞌ gdauꞌ taꞌbequi xbey. Niꞌr bubijëꞌ Pablo ga naꞌ naguꞌuquëꞌ lëꞌ atiꞌ buzóëꞌ lëꞌ lauquëꞌ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.