Mateus 5
Zapoteco, Guevea de Humboldt NT (ZPG) vs AAI
1 Hor-bwieꞌ Jesúz ziaad xtahl meññ, güyehpy me chehsh to dahñ no gürie me. Gübigy xmeññ me ru dxie me,
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 no guzlo galuu me leeyâme, ra me:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 ―Dxu ñahc beeiy meññ ni nann nehx rsahc xguîlmbahñ bâḻ nehx nu yâme no Dioz, porni xchieñ yâme gyre ni rtzoo Dioz mdad. Bluu Jesúz meññ xtiidz Dioz chehsh to dahñ|src="CN01700B.TIF" size="span" loc="Mt. 5:1-12" copy="1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5:3"
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 ’Dxu ñahc beeiy meññ ni ruun, porni Dioz zacno leeyâme no gyre ni nadz ni rdedy yâme.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 ’Dxu ñahc beeiy meññ ni ndoo xguîlriehñ, porni ziaad dzé ni gac guiedzylie xchieñ yâme.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 ’Dxu ñahc beeiy meññ ni rxilyno ctzoo nunzy ni mos ni ne Dioz, porni Dioz gahc gacno ctzoo yâmeu.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 ’Dxu ñahc beeiy meññ ni rioob zâ-bynech, porni Dioz zioob leeyâme zegahc.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 ’Dxu ñahc beeiy meññ ni nye xguîlmbahñ, porni leeyâme zwieꞌ yâme Dioz.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 ’Dxu ñahc beeiy meññ ni nehx riuꞌladzy guîlrdeḻy, porni Dioz cu le yâme xiiñ gahcme.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 ’Dxu ñahc beeiy meññ ni rtzoo ni ne Dioz nîcze por leeu rgultihp meññ leeyâme, porni xchieñ yâme we ni rtzoo Dioz mdad.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 ’Dxu ñahc beeiy laꞌd bâḻ por naa zdeḻy meññ laꞌd no ctzoo csahc meññ laꞌd o gynii yâme ni nehx uli contr laꞌd.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Lâ gyxihly, porni gybaa nu to xroꞌ ni mos ni gady laꞌd lee; porni zegahc‑e bgultihp yâme profet yahc ni güyuꞌ ba xtze, dze-dgueññ ziaꞌ nu laꞌd.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 ’Zidguiahc laꞌd‑e beeiy ziahd lo guiedzylie; per ziahd, bâḻ nnihty ni ndzihgu la, ¿báz‑e naꞌ nquihñu? Nehx nquihñu mbahty gahc, ba nunzy nzahbyu, no nzeꞌ meññu.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 ’Zidguiahc laꞌd‑e beeiy byniꞌ lo guiedzylie; to guiedzy-ro ni dxie ihqy to dahñ nehx beeiy ñungaꞌdzyu.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Ni nehx ñuꞌ gue to lampr no mbiahzu leññ to caj; mazyg ru guia we rbiahzu, were rguꞌu byniꞌ par gyre meññ-nu leññ yuꞌ.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 No zegahc‑e laꞌd, lâ gac beeiy byniꞌ lahd meññ, lehdy güieꞌ yâme ni mos ni rtzoo laꞌd, no cuguia yâme xTad laꞌd ni nu gybaa.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 ’Di gynii leññ ihqy laꞌd biaḻaꞌ par gnityaꞌ leiy ni bzaa Moiséz o par gnityaꞌ ni bluu profet yahc; nehx biaḻaꞌ par gnityaꞌ leeu, mazyg lehdy gyzaꞌ gyre ni neu.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Gapyaꞌ laꞌd ni uli, mientr nu gybaa no nu guiedzylie, leiy mbehty nehx beeiy gyruu lou, ni to letr ni to punt, xtâ gacr gyre ni nu de ni gac.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 No leewe, dxu di ctzoo to lahd ni rtzoo Dioz mdad ctzoo meññ, nîcze ñahcu ni ma uxiee, o bâḻ ga yâme zrieñ meññ di ctzoo ni neu la, wé we ma uxiee qysahc ru rtzoo Dioz mdad. Per dxu ctzoo ni neu no zegahc gluu yâme meññ ctzoou la, wé we ma qysahc ru rtzoo Dioz mdad.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Gapyaꞌ laꞌd, bâḻ di gac laꞌd ma meññ-tziaawy que muextr ni ruuḻ yahc xleiy Moiséz no meññ-nac yahc fariseu, nehx ziuꞌ laꞌd ru rtzoo Dioz mdad.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 ’Ba bieññ laꞌd diidz ni cuaꞌ xmeññ laꞌd ni güyuꞌ ba xtze, neu: “Di igaꞌdyiꞌ, no dxu igaꞌdy la, gac guîlguxtisy chehsh me.”
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Per naa gapyaꞌ laꞌd, dxu gydziadzyno zâ-bynech la, gac guîlguxtisy chehsh me. Dxu gynii didz-nahcsy lo zâ-bynech, meññ-nac yahc guxtisy güieꞌ xnahc ctzoo leeme; no dxu gyniwaty lo zâ-bynech, wé tza lo gue ni nu infiern.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 ’No leewe, hor-nuy ruꞌ ru rzacbeeiy nó Dioz par gdeedyiꞌ gun, no guitsêlou lii rdziadzyno dxuhch zâ-bynechiꞌ lii,
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 psaꞌn gun ni ziynoy no güya, günino leeme lehdy csiaaḻladzy laꞌd ni rdziadzyno saꞌ laꞌd; no were beeiy guibyguiatiꞌ gdeedyiꞌ gun ni ziynoy.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 ’Bâḻ dxuhch ctzoo contr lii lo guxtisy la, byo xnahc tzuy dzie tziaawy no leeme antzy ni gydzihñ laꞌd ru dxie juez, lehdy were di cteedy me lii lo ña juez; porni bâḻ gydzihñ laꞌd lo juez la, juez steedy lii lo ña meññ-cu lii lidzyguiib.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 No ni ulihbu gapyaꞌ lii, nehx zruuy uga xtâ quixriꞌ gyre ni ne juez.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 ’Ba bieññ laꞌd ba xtze diaa guhc diidz: “Di senoy tziahl meññ.”
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Per naa gapyaꞌ laꞌd ni uli, dxu güieꞌ to ngünaa no gyzîbyladzy me lee, ba gahc ptzoo me guîlquie leññ xguîlmbahñ me, beeiy ni ba güzeno me tziahl meññ.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 ’No leewe, bâḻ to loꞌy rquihlyu lii ctzooy guîlquie la, güloo leeu, no psaabyu ziht de lii; beeiydí gynihty diby laꞌy ni nac xcuerpiꞌ, no ba dac tzaꞌy infiern nîcze nza gyre ni nac xcuerpiꞌ.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 No bâḻ to ñay rquihlyu lii ctzooy guîlquie la, pchuꞌ leeu, no psaabyu ziht de lii; beeiydí gynihty diby laꞌy ni nac xcuerpiꞌ, no ba dac tzaꞌy infiern nîcze nza gyre ni nac xcuerpiꞌ.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 ’Zegahc ba xtze diaa guhc diidz: “Bâḻ nitisy mpyquie riuꞌladzy csaꞌn tziahl, beeiy gzaa me to guehtzy ni gynii ba ptzily me guîltziahl, no gdee me guetzy-rieꞌ tziahl me.”
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Per naa gapyaꞌ laꞌd, to mpyquie ni ctzily guîltziahl no xingünaa, no nehx güzeno ngüna-rieꞌ sto ni nehx tziahl me lee, por xtoḻ me ngüna-rieꞌ zahcu guîlquie par lee bâḻ guidzña no sto mpyquie; no dxu guidzña no to ngünaa ni gübily xguîltziahl, guîlquie gahc‑e zahcu par lee.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 ’No ba bieññ laꞌd guhc diidz ni cuaꞌ meññ-güyuꞌ ba xtze, neu: “Na di cteedyiꞌ de ni ctzooy ni ba pcahbyladzyiꞌ no Dioz.”
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Per naa gapyaꞌ laꞌd: Na di ycahbyladzy laꞌd de mbehty mód. Di ycahbyladzy laꞌd ni por gybaa, porni nacu ru dxie Dioz;
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 ni por guiedzylie, porni wé we ru rzu nieꞌ me; ni por Jerusaléṉ, porni leeu xciuda Ṟeiy-ro, lee we Dioz.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Ni di ycahbyladzy laꞌd ni nehzy ihqy laꞌd, porni nehx beeiy ntzoo laꞌd ni to xguitz-ihqy laꞌd nquitzy o nyaꞌz.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Per bâḻ ctzoo laꞌd behch la, lâ gynii “yo”; no bâḻ nehx stzoo laꞌdu, lâ gynii “yac”, porni zrieñ ni nnii laꞌd we ni risnii bêndzab meññ.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 ’Ba bieññ laꞌd ba xtze guhc diidz: “Bâḻ dxuhch ctzuné byzalo sto meññ, mod-wé gahc‑e ctzuné yâme byzalo me; no bâḻ dxuhch ctzuné laiy sto meññ, mod-wé gahc‑e ctzuné yâme to laiy me.”
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Per naa gapyaꞌ laꞌd: Di yquelo laꞌd meññ ni rtzoo ni nadz; bâḻ cap yâme lad-drech lo laꞌd, lâ gdee ñahz cap yâme sto ladu zegahc.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Bâḻ dxuhch ne teḻyno laꞌd lehdy ycaꞌ xigmix laꞌd, lâ gdee gydiby shab-xtziguia laꞌd, ycaꞌ yâme.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Bâḻ dxuhch ctzunñaad laꞌd guu laꞌd xyuu no tziyno laꞌdu to kilómetr, lâ tziyno leeu chohp kilómetr.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Dxu rnab behch lo laꞌd, lâ gdeedyu; no bâḻ dxuhch rnab guistiꞌñ laꞌd lee behch, di ga laꞌd leeyâme “yac”.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 ’No zegahc bieññ laꞌd ba xtze guhc diidz: “Bintzi xmígüiꞌ, no gucnéladzy meññ-rdziadzyno lii.”
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Per naa gapyaꞌ laꞌd: Lâ guîntzi meññ-rdziadzyno laꞌd, no lâ gnab lo Dioz cu xlaꞌy me meññ-rniwaty lo laꞌd; lâ gac meññ-tziaawy no meññ-néladzy laꞌd, no lâ gnab lo Dioz güieꞌ me meññ-rtzilytó laꞌd no meññ-rgultihp laꞌd.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 No mod-wé zieññ ni uli laꞌd‑e xiiñ xTad laꞌd ni nu gybaa; porni leeme naꞌ rquee me xincübidz me par meññ-dirquihñ no par meññ-tziaawy, no rtzoo me guio par meññ ni rtzoo ni nac xñahzû no par meññ ni rtzoo ni nehx xñahzû.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Porni bâḻ laꞌd ndzi laꞌd nunzy meññ ni ndzi laꞌd la, ¿biaz‑e naꞌ ziaad lou par laꞌd? Xtâ meññ-rcuquix mpuezd nac ze.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 No bâḻ nunzy xirman laꞌd rnii laꞌd diux lee, ¿bia ni mos‑e naꞌ gatzoo laꞌd? Xtâ meññ-nehx rzaclo Dioz nac ze.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Lâ ctzoo gyre cos xñahzu, beeiy gahc xTad laꞌd ni nu gybaa rtzoo xñahz gyre cos.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.