Atos 2

Xtidxcoob Dios ni biädnä dad Jesucrist (ZAWNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Che bidzujṉ dxej ni rajc lanij xten Pentecostés, tre' guiraareni tejsi lajt neṉ te yu',
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 chela gusloj cayubej xhaguibaa si'c te beroduxh, bachajni guideb neṉ yu' cadro suga'reni.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Dxejc bahuiireni astoo carechxteb xhidajl bale' casanij rebajlga yejc tejga reni sojb ro'c.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Biu'ti Sprit Dxan xten Dios neṉ lastoo guiragajcreni. Dxejc gusloj caniireni garen-garen didxsaj si'ctisni badeed Sprit Dxan xten Dios guiniireni.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Neṉ redxejga, xhidajl rexpejṉ Israel ni sasanäjpac xtidx Dios bidzujṉ guedx Jerusalén. Xhidajl lajt biriireni siäädreni.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Che biejn diajgreni guyubej beduxhga, bidojp rebeṉ xhidaalga, bachaag sa'reni. Rdxeloduxh rebeṉ xhidalga sa'csi cayejn diajgreni canii reapost xtidxsajpac cade tejreni.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Cadxelojreni räjpreni:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿Xhoxh riejn diajgnu caniireni xtiidxpacnu si'ctis ni rniinu laadxnu, ä?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Najcnu beṉ nacióṉ Partia, beṉ nacióṉ Media, beṉ región Elam, beṉ Mesopotamia, beṉ Judea, beṉ estad Capadocia, beṉ región Ponto, näjza beṉ Asia.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Najczanu beṉ distrit Frigia, beṉ estad Panfilia, beṉ nacióṉ Egipto, näjza bejṉ ni siääd stelaad Cirene, te estad neṉ Africa. Loj rebejṉ ni siääd Roma yu' reni najc xpejṉ Israel, yu'za reni bazuxhijb lo Dios sa'csi rililajzreni si'cni rililajz rexpejṉ Israel.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Yu'za beṉ Creta. Yu'za beṉ nacióṉ Arabia. Guiragajcnu riejn diajgnu caniireni xtiidxpacnu si'ctis ni rniinu laadxnu. Caniireni loonu xcuent recosroduxh ni cayujn Dios.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Bidxeloduxh rebeṉ xhidaalga, dijiejṉ xhi xhigab gunreni. Räjpreni lo sa'reni:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Dxejcti guyu' rebejṉ ni baxhiznäjreni, räjpreni:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Dxejcti gusulii Pedr näjza tzubiteeb sa'ni, guredxa'ni guniini lo rebeṉ xhidaalga:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Xhet sojzdinu si'cni cayujntu xhigab. Rsilru ṉaj, entis gojl rcagaa.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Dxejc scree gunii Joel che guniini xtidx Dios agujc xchero.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Räjp Dios:
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Guxhaḻä Xsprit Dxanä loj guiraa reni siädnajl narä.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Suluiä lojtu balti senro xhaguibaa näjza lo guedxliuj.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Sicäjy loj gubijdx, sajc bäii si'c rejn.
20 Veya matan boro nagugum
21 Dxejc guiraa rebejṉ nani cueedx guiniab gacnäj Diosreni, reni'c siḻiaa lo dojḻ.
21 Orot yait
22 Räjp Pedr lojreni:
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Galooli ananchee Dios xhi guntu loj Jesucrist Xi'nni. Basaanza Dios bateedtu Jesucrist ladzṉaa rebeṉguijdx te bacuaareni Jesucrist lo crujz te bagu'trenini.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Baspaṉsac Dios Jesucrist, basḻaa Diosni ladzṉaa yäḻgujt, sa'csi di niajcdi nica' yäḻgujtni par tejpas, sa'csi laani rnibee lo yäḻgujt.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Che gubaṉsac Jesucrist, guzojb diidx ni bacuaa David lo guijtz xcuent Jesucrist. Räjp David lo Dios:
25 David nati orot isan eo,
26 Ni'cni bibalajz lastoä, guniäza lojlu lacti rbaa lazä.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Dizalu gusaan jia'n xaimä neṉ baa.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Abaluiilu loä xho guibaṉä par tejpas.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Räjp Pedr:
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Gunii David xtidx Dios. Che nabajṉli David bia'n diidx gudeed Dios te xajgni ni guirilaj Crist, luxh laani gacni ṟeii si'cni gujc David.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Sa'csi baluixgaa Dios recosre lo David, ni'c räjp David sibaṉsac Crist lo rebeṉgut sa'csi di Dios gusaan jia'n xaimni neṉ baa, dizani gusaan gudx tiejxhni.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Guläs Dios Jesucrist lo rebeṉgut. Nuure bahuiloonuni, najcnu testiigw gubaṉsacni lo rebeṉgut.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Gurejdx Dios Jesucrist. N̲aj nabajṉ Jesucrist xhaguibaa, nabejni xladbee Dios ro'c canibeeni. Badeed Dios Xsprit Dxanni loj Jesucrist si'cni bia'n diidx. N̲aj abaxhaḻ Jesucrist Sprit Dxan lo guedxliuj. Jesucrist cayujn guira'ti nani cahuiitu, nani cayejn diajgtu nadxej.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Di David nij xhaguibaa, sa'csi lagajc David räjp:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 che guidzujṉli dxej gudzugä guiraa reni rdxe'ch lojlu te gacbeereni luj rnibeelu guira'ti.”
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Rniliä́pac lojtu ―räjp Pedr―. La'tu bacuaatu Jesús lo crujz. Ni'cni, coḻgacbee, guiraatu xpeṉ Israel, abejn Dios gac Jesúsre Dad nani rnibee loonu.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Che biejn diajgreni laareni bacuaareni Jesús lo crujz, guc-huinduxh lajzreni. Räjpreni lo Pedr näjza lo reapost ni suga' ro'c:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Dxejcti räjp Pedr lojreni:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Si'c rlajz Dios guniidx Xsprit Dxanni lojtu näjza loj rexi'ntu, näjza lo rebejṉ ni rbäjz zijtru, näjza loj guiragajc rebejṉ nani cueedxni ―si'c gunii Pedr lo rexpejṉ Israel.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Dxejcru gunii Pedr xhidajlru diidx, balijdxni rebejṉ:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Xhidajlreni huililajz rediidxga. Dxejcti gurobnisreni sa'csi huililajzreni xtidx Dios. Lagajc dxejga huililajz si'cti choṉ miḻ bejṉ.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Sanuutis rusoobreni diidx ni baluii reapost, bibalazduxhreni sa'csi bidxaag sa'reni con rexpejṉ Jesucrist, gudaunäj sa'reni si'c gudaunäj Jesucrist rexpejṉpacni, bidojpreni tejsi lajt te guniireni lo Dios.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Bidxeloduxh guiraa rebejṉ luxh bejn reapost redzunro, remilagwr.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Bichaag sa' renani huililajz xtidx Dios. Bachagsa'reni xhixtenreni te tejsi gojpreni guiraa xhixtenreni.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Bato'reni xhixtenreni, dxejcti badeedreni meel lo sa'reni si'ctis ni caquiin chutis tejreni.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Guixe-guixee bidojpreni neṉ guidoro xten Israel. Tejsi najc rexhigabreni. Gudaunäj sa'reni rolijz cadetejreni, guiraareni bibalaznäduxh sa'reni.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Gulä'preni xpala'n Dios. Guiraa rebejṉ gunii rexpejṉ Jesucrist najc beṉsa'c. Guixe-guixee batie' Dios xhidajlru bejṉ nani rililajz xtiidxni, badzucajni rextojḻreni, dxejc bachaagreni lo rexpejṉ Jesucrist.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.