João 5

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Naije akato ono akoe Yahudi inta ama masyote mamaisy, weti Yesus poroto no Yerusalem.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 No Yerusalem, mararai no Unsanda Domba rai, waro kampoa inta ntuna no naije, ama tame raura ayao Yahudi raijamo Betesda. Muno ama repone radani no ama tuga rai.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 Repone radani umaso vatano ugwanen wanui rave unaki rai: inta nawirati mamije ntuba, muno inta nawirati majo mayondi muno tunaive. Vatane umaso una mana umaso ranyuto ama mansumu rai.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Weye intanamo naito Amisy inta paje pasyo waro umaso rai, weamo mansumu. Muno vatano ugwanen rui pi pasyo wusyimbe mana umaso rai arono mansumu, weamo apa wanene nsauman. Weti apa wanene kotaro rui vayave, nsauman kobe.
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 No ratuije vatane inta pamo gwanembevea tume tenamara eane abusyin eane kaumandeij.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Yesus perato po vatane umaso aen opamo apa wanene nggwaravain dave to. Naije Yesus po anajo aje pare, “Mbekero nsaumane raija rako?”
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Vatano gwanene umaso po raura akananto Ai pare, “Injae, arono mana mansumu, ibeker vatane inta po inaijaseo po inaugasya mana rai, weramu vatane inta po inaugave ramu. Arono syare taune syoroto syasyo mana rai, weamo vatano kaijinta pavave pasyo wusyimbe to, ti imamaisye ramu.”
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Naije Yesus payao aje ai pare, “Mbeseo! Muno nya tanije rakapan indamu nyanya!”
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Kavuratawe vatane umaso saumano anawadive kobe. Po apa tanije rakapan po raugav muno panya kobe.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Maisyare omai ti, akarijo Yahudi wayao nanto vatano uma saumane so ai, wo raura ware, “Unumeso mamo masyoto sambaya mije, weti wama ananyao mare vemo nyo nya tanije rakapan ndauga nora!”
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Weramu vatano napije po raura akananto mansai pare, “Vatano po saumane raugaje inai Wepi po inatutir pare syo sya tanije raijaseo inda syo raugav syanya.”
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Weti wo anajo akato ware, “Are pirati po natutir nyo nya tanije raijaseo muno nyanya?”
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Weramu vatano uma saumane wep pantatukambe Vatano are pije, weye aumandi vayave no vatano wanui nanawije awa yasyine rai.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Naije akato Yesus pakananto irati vatano uma saumane so ai no Yavaro Amisye ama uga rai, muno payao nanto ai pare, “Soamo winsauman to. Vemo nyo ayao kakaije rave akato nora indamu vemo nanto siurijo manakoe rai jakato nora.”
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Umba vatane umaso poroto po raura akarijo Yahudi mansai pare, “Yesus wepirati po saumane raugaje rinai.”
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Maisyare omai ti, akarijo Yahudi manuga ngkakaijo Yesus ai ti ubeker wo ave tatugadi, weye ware Po awa ananyao rakanyoandi arono Po saumane raugaje vatane mai no masyoto sambaya rai.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Weramu Yesus po raura nanto mansai pare, “Sya Injaya po apa anakere raijar tutira unumeso. Muno ri tavon Syo Apa anakere raijar tutir.”
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Yesus apa ayao so mo akarijo Yahudi maveti upari rave ti wo unanui rakani indamu wo Yesus aubaisy. Upari weye Yesus po Yahudi awa ananyao rakanyoandi, namirati mare vemo anakere raija no masyoto sambaya rai nora. Weramu obo rai jewen, yara upari weye Yesus po taune aura pare Amisye opamo taune Apa Aja pije, ama ayao mare Yesus opamo po Amisye amai tavon.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Yesus po raura nanto vatano Yahudi nanawije mansai pare, “Syo raura tugaive: Risyi Arikainyo Amisy syo anakere inta raijaro taune Sya vambunine raije ramu. Risyamo syo Injaya apa ana daijare raen muno Sya ana idaijare ma ntavondi Injaya apa rai. Weye animaisye mirati Injaya po raijar omirati Apa Arikainye risy syo raijar.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Weye Injaya muiny irati Apa Arikainye rinai, weti Po apa anakere raroron irati Rinai tenambe. Tugae, masyoto rijat indati Injayo Amisye po apa anakero manakoe rave inta rarorono Rinai jakato ti mo Sya anapaporainye umawe rakivan, weti wapo raen wapaparo wasai.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Injayo Amisye pamo po vatano nanawirati ugwenen to maijasea ukovakato muno Po kovo nuge nuganui raunanto irati mai. Maisyare omai tavon, Apa Arikainye risy syo kovo namije raunanto irati vatane mansai tavon, mamaisyo Sya bekere rai.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Injaya po mangke raugaje vatane mai vayave ramu, yara mangke rapatimu mamo Po raugaje no Apa Arikainye rinai indamu Syo raijar.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Wirati indamu vatane ubeaje irati Apa Arikainye rinai maisyare muno ubeaje Injaya ai wemaisy. Weramu vatano ubeaje Arikainyo Amisy ai jewen, weamo ubeaje Injayo wepi po Apa Arikainye rinatutire Ai tavone ramu.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 Sya raura tugaive: Vatano po Sya ayao so ranaun ti beto rai muno panave irati Amisyo po inatutire Ai, apaura kovo nuge nuganuije rai. Opamo indati mangke raugaje ai ramu, yara paya wene rai to muno siso irati kove rai.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Syo raura tugaive: Masyote nggwaravainy akatoe ramu yara soamo nde to arono vatano ukakai to wo Arikainyo Amisye rinanamote ranaun kakavimbe. Wea umba vatano wo inaraniv ti utavondi Rinai nanao awaura kove rai.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Weye Injaya pamo kovo nuge nuganui ama ruke pije, muno Po raugaje Apa Arikainye rinai, weti Apa Arikainye risyamo kove ama ruke pi Ri tavon.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Mangke rapatimu mamo Po raugaje Rinai indamu Syo raijar weye Risyirati Arikainyo Vatan.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Vemo wapaparo wasai anakotaro raura so rai jinya! Weye ama masyote mamo indati nde nande arono vatano wene nde mansai to nanawamo wo inanamote ranaun.
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 Naije umba wuje no awa aipapo rai. Vatano awa ana udave ngkov indati ukovakato no wene rai muno awaura kovo nuge nuganuije rai. Yara vatano awa ana wo rave ngkakai muno mamun, ukovakato no wene rai wea umba mangke raugaje mansai.”
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Yesus po raura iridi pare, “Risyamo syo ana inta raijaro taune Sya bekere raije ramu. Risyamo syo mangke rapatimu mamaisyo Injaya apa ayao mo inatutiro raije bo rai. Muno Syo rapatimu mamo mamaisy weye itavondi taune Sya bekere raije ramu, yara Amisyo po inatutire Apa bekere rai.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Ranivara taune Syo taune inaura kakavimbe, weamo indati vatane wanave Inai jewen kai.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Yara Sya Injaya pirati po inaura kakavimbe vatane mansai muno Syo raen Apa ana daura namije mamo tugae.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Weapo vatane inta matutir ude Yohanes Pembaptis ai muno apa ayao po inaura kakavimbe omamo mamai dave.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Weramu Yohanesa dako, vatano kaijinta nao rako, ukangkamambe Rinai mi syo rakanija jewena. Syo Yohanes apa ana daura umaso raura indamu wapo ranaun muno wapanave Rinai ti Amisye po wasapaya wapa ayao kakaije rai.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Yohanes opamo amaisyare yawainyo rakaindi ramaisy, weye apa ayao mbaro wasanuga rai ti wasananibe rave masyote kavinta yai.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Weramu Sya ana idaijare mo inaura kakavimbe tavon, mo Yohanes apa ayao umawe rakivan. Weye anakero Injayo Amisye po raugaje Rinai indamu syo raijar wemi mo inaura kakavimbe Risyamo Injayo Amisye po inatutir.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Muno Injayo Amisy wepi po inatutire taune Po inaura kakavimbe tavon. Weapamo wapo Amisye anamote rarani dainy muno wapo anakea raen dainy tavon.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Muno wapo Apa ayao raugave nsiso wasanuga raije ramu. Weye Risyirati Amisye po inatutir, weramu wapanave Rinaije ramu.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Weapo Ayao Amisy ranyao mavabe weye weapo rakarae omi mo wasauga ti wasisa irati kovo nuge nuganuije rai. Weramu Syo raura wasai: Ayao Amisyo namije mamo Risyirati mo inaura kakavimbe!
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Weramu waponae wade Rinai indamu wapaura kovo nuge nuganuije raiji.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Risyamo vatane ukangkamambe Rinai mi syo rakanija jewena.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Risyo wasaen dave: Syo wasanuga raen weamuinyo Amisye aije ramu.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Ride so, ride Injaya apa vambunine rautan, weramu wasanuga raneka wapo inaugave ramu. Yara ranivara vatano kaije wo raura ware ude taune awa vambunine rai, wapare wasanuga raneka wapo mansaugav.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Wapare wapanave Amisy intabo obo ai, weramu wapo asyaniv kobe jewen, yara vatan bayave nawirati wapo masyaniv. Weye wabeke da Amisye anayanambe wasai ti Po wasararimbe wemamo waponae dai, yara wapo rave mamo wasanayanambe vatane wo wasararimbe. Wabeare so, weamo wade wapanave Rinai jewen kobe.
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 — ausente —
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 — ausente —
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Tugae, wapanave Musa apa ayao po inaura rai ramu. Maisyare omaisy umba wapanave Sya ayao syo raura rai tavone ramu.”
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.