João 11

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Vatan inta apa tame mirati Lasarus opamo nori rati Betania. Muno apa aname jiruma, aya tame mirati Maria muno Marta, inya no munijo namije rai tavon.
1 Orot wabin Lasarus i Bethany orot imaim ma’am sawow, nati i Mary tain Martha hairi hai bar hai merar.
2 Maria umaso mamo wanya mo manino mbovove rauvaro Amisy Yesus ajoe rai muno mo rakarivuinye veano ajo raupaisyo mije. Masyote inta Lasarus gwanen.
2 Iti Mary raiy yamurin mamarin Regah aribun yan isuwei rara’iy naatu aribunamaim an sasafam, i boun rubun orot Lazarus sawow.
3 Weti apa aname umaso yo aya arakove inta atutir de no Yesusa nui po aya ayao raura Ai taiso: “Injae, rima anakavo Injae nanuga no ai rave opamo gwanena.”
3 Imih i ruburubun tur hiyafar Jesu isan, “Regah orot o ibiyabuw i sawow.”
4 Arono Yesus po ayao namije ranaun, Po raura pare, “Wanene somamo mo wene raugave ramu. Yara wanene so nande arakovo Lasarus ai indamu Injayo Amisye po apa kovo ntiti raroron kakavimbe muno Po Arikainyo Amisy risya kovo ntiti raroron tavon.”
4 Jesu iti tur nonowar anamaramaim eo, “Nati Lazarus ana sawow boro men nan morobomaim natitamih. En, iti i God ana fair bairerereb isan, saise i wanawananamaim God Natun hinifai hinabora’ara’ah.”
5 Yesus muiny irati Marta, Maria muno Lasarus mansai.
5 Martha tuwah babitai hairi naatu rubun orot Lazarus, Jesu iyabuwih kwanekwan.
6 Weramu arono Po Lasarus anaun gwanen, weamo no vayave no naije masyote jirum akato.
6 Baise Lazarus sawow inu’in ana tur Jesu nonowar i men saise in, i nati’imaim ma veya rou’ab sawar.
7 Masyoto jirumo nanaije mewen, umba Po raura nanto Apa arakovo utavondi ai mansai pare, “Wade wamakata no munijo Yudea.”
7 Naatu ana bai’ufununayah isah eo, “It tanamatabir maiye tanan Judea.”
8 Wo raura ware, “Injayo Kurune, kavoe vatano Yahudi una no Yudea ware wo orame rave winaepar, ubeker wo naubaisy. Weti mbeanimaibe nyare nyakato no ratuije?”
8 Baise bai’obaiyenayan, ana bai’ufununayah hi’o, “Iti boro’omo Jew sabuw kafa’imo kabayamaim hitarabi, naatu o baise imatabir maiye imaim kwenan.”
9 Yesus po raura ananeneaebe mansai pare, “Masyote anteter mba dave arono uma seo ao to pasyo akato. Weti vatano panya arono sansimane ntami apa kawi rantukame ramu, weye uma bar ti po apa unanuije raen kobe.
9 Jesu iya’afutih eo, “Veya ta’imon erararan ana manin men tarsisib in 12. Anayabin veya kusisiar tafaram marakaw itin, imih orot mar nuw enan boro men an narusukun nara’iy.
10 Weramu vatano wanya arono namane ntami indati awa kawije rantukam weye nuge ngkaumur. Sya masyoto ikakai raije nde rainy, weti wanta kai.”
10 Baise guguminamaim naremor nanan boro an narusukun nara’iy, anayabin i aurin marakaw en.”
11 Umba Yesus po raura akato pare, “Wama arakovo Lasarus niki to, weramu Risyamo kavinta ito Syo amin.”
11 Iti tur eo ufunamaim, ibanak ikofan hai tur eowen eo, “It ata of Lazarus i matanfot inu’in; baise ayu imaim anan anibunibun namisir.’
12 Yesus apa arakovo utavondi ai wo ayao rasakinav ware, “Lasarus niki, wea kavinta sauman.”
12 Ana bai’ufununayah hiya’afut hi’o, Regah, i matan nafot na’inu’in na’at, i boro matannanuw namisir.”
13 Yesus apa ayao ama ine mi so: Lasarus opamo kakai to. Weramu Apa arakove wo rakarae ware Yesus pare Lasarus ta niki vayavea.
13 Jesu Lazarus ana morob isan eo’o, baise ana bai’ufununayah hinotanot i boun matat efot ta’inu’in na’atube hirouw.
14 Maisyare omai ti, Yesus po raura kakavimbe mansai pare, “Lasarus opamo kakai to.
14 Naatu imaibo mutuforomo hai tur eowen, “Lazarus i morob.
15 Arono kakai kobe, rino no ratuije ramu. Weramu inanayanambe weye syare Syo ana inta rarorono wasai indamu wapanave kobe. Soamo wade wanta no Lasarusa nui.”
15 Naatu ayu men nati’imaim ama’am isan abiyasisir anayabin, kwa taiyuw kwana’itin kwanaso’ob naatu kwanitumatum. Boro’obo tan ta’itin.”
16 Naije Tomas napi aura tavonamo Didimus (weye arikainyo tapume pa) po raura nanto Yesus apa arakovo kaijinta mansai pare, “Wade wantavondi ai muno wangkakai atavon!”
16 Thomas wabin ta Kikifukek bai’ufnunenayah etei’imak isah eo, “It auman tan, bairit tamorob youn.”
17 Arono Yesus puiya nanto no Lasarus norije rai, Lasarus tami no aipapo raija masyote mambi to.
17 Jesu natitit ana veya imaibo so’ob Lazarus i rahemaim hiyai in veya kwafe’en sawar.
18 Munijo Betania mangkepan no Yerusalem, ama waravainye mamo kilometerije mandei.
18 Jerusalem ef i men yok inan Bethany inatit,
19 Vatano Yahudi wanui rave ude wo Marta muno Maria yapan indamu woyov weye aya anakavo kakai.
19 naatu Martha, Mary hairi rubuh bihamiyih isan. Jew sabuw moumurih na’in hina koubainunub baitihimih.
20 Arono Marta mo Yesus anauno dei, muje ti nande Ai no apa unanuije rai, yara Maria no no yavare ama uga.
20 Jesu nan Martha ana tur nonowar anamaramaim, hairi baitaramih tit in, baise Mary i bar ma.
21 Marta mo raura nanto Yesus ai mare, “Injae, ranivara Winy no no naiso ratire, sya anakavo pamo kakai ramu.
21 Martha Jesu isan eo, “Regah, o iti’imaim itama’am na’at, ayu tuwai i boro men tamorob.
22 Weramu syo raen Amisye pamo indati po Winya nyo ranajo Ai raunande.”
22 Baise ayu aso’ob veya iti boun auman karam abistan isan inafefefeyan God boro nit.”
23 Yesus po raura akananto Marta rai pare, “Nya arakova indati kovakato no wene rai.”
23 Jesu Martha isan eo, “O tuwat boro nayawas namisir maiye.”
24 Marta mo raura mare, “Syo raen Lasarus kovakato arono munije ama akari.”
24 Martha iya’afut eo, “Ayu aso’ob nati i mar yomaninabo nayawas namisir.”
25 Yesus po raura nanto rai pare, “Risyirati syo kove raunande muno Syo kovakato raunanto vatano kakai to mansai. Are pirati panave Rinai to, umba wene nde anasine rai kai, weramu opamo indati kova no tawan weye Syo kovo nuge nuganui raunande ai.
25 Jesu Martha isan eo, “Ayu i misir maiye naatu yawas. Yait ayu ebitutumu boro yawasin nama naatu namomorob auman yawasin nama.
26 Muno vatano kova no so ara panave Rinai, wepamo weno nuge nuganui omamo siso rai ramu. Winyamo nyanave ayao Syo raura so rai rako?”
26 Naatu yait ta ayu’umaim ema’am naatu ebitutumu boro men kafa’imo namorob. Iti tur ao’o kwabitumatum?”
27 Marta ama ayao mo raura mare, “Risyanave Injae winai, Winyamo Arikainyo Amisy muno Mesias. Winyirati Injayo Amisye po natutir nde no mine so wepi Winy.”
27 Martha iya’afut eo, “Ai Regah anowar, Ayu abitumatum. O i Keriso, God Natun. O na tafaramamaim titamih hi’o’oban oban iti. ina itit.”
28 Marta mo ama ayao raurawa mewen, naije makato mo ama rijata Maria rawain muno mo ransamuabe nanto rai mare, “Injae Kurune pamo no no naisoa. Po nawain.”
28 Tur iti eo’o ufunamaim, Martha intabir in Mary eaf na hamenamo ana tur eowen. “Bai’obaiyenayan i na tit, naatu o isa ebibatebat?”
29 Maria mo raraniva jewen, umba mbeseo mavave nto no Yesusa nui.
29 Mary iti tur nonowar anamaramaim, duku iwa’an misir naatu in biyan tit.
30 Arono naije, Yesus pana siso munijo namije rai rainy, yara no no unanuije raija nene, nai rati Marta nande aijoe.
30 Jesu men na bar merar tit, baise efan menamaim Martha hairi hima’am boro’ika imaim ma’am.
31 Vatano Yahudi nanawirati wo Maria rayove no ama yavar wo raen mbeseo mavave musyo. Weti wuruta utavondi rai, weye wo rakarae ware vemo moronto moyov no aipapo.
31 Mary duku iwa’an mimisir Jew sabuw ana baremaim hima koubainunub hibitin hi’itin, naatu himisir hi’ufunun ufun hitit, hinotanot i enan rahemaim nama narerey.
32 Maria muiya nanto Yesus nori muno mo aen, ama vukane ranteteraje no amun muno mo raura mare, “Injae, ranivara Winy no no naiso ratire, sya anakavo kakai ramu.”
32 Mary remor in Jesu menamaim ma’am biyan tit naatu eo, “Regah, O iti’imaim itama’am na’at ayu tuwai boro men tamorob.”
33 Arono Yesus po Maria raen moyov muno vatano Yahudi utavondi rai woyov tavon, anuga ranimaumbe muno mbe memembe rave.
33 Mary rererey, naatu Jew sabuw hi’ufunun bairi hinan auman hirererey Jesu i’itih anamaramaim, dogoron yababan awankaratan naatu naniyan kwaris.
34 Naije Po manajo pare, “Nai rui rati wapo Lasarus augaveta antuna?”
34 Ibatiyih “Menamaim kwayai inu’in?”
35 Naije Yesus poyov.
35 Jesu maturin ra’iy rerey.
36 Weti vatano Yahudi wayao ware, “Waperata Opamo muiny dave irati Lasarus ai!”
36 Jew sabuw hi’o, “Kwa’itin i ana yabow Lazarus isan i ra’at kwanekwan!”
37 Weramu vatano Yahudi nanawije inta wo raura ware, “Po saumane raunanto vatano amije ntuba ai. Weti veanimaibe Po apa vambunine rave Lasarus apa kakai raorai jewen?”
37 Baise sabuw afa hi’o, “I orot matan fim botawiy. Karam iti orot auman tabotan men tamorobomih.”
38 Yesus anuga ranimaumbe muno mbe memembe akato, weti to no aipapo. Aipapo namije mamo tinda ma, orame veano ama unsanda rauguji.
38 Jesu ibanak dogoron wanawanan yababan kuyuyuw, na rahamaim tit. Rah i watu, awan i kabayamaim hihir.
39 Yesus payao pare, “Orame wato raijato ngkakavin.”
39 Jesu eo, “Kabay kwabosair.”
40 Yesus po raura nanto Marta rai pare, “Umawe Syo raura kakavimbe nai to: syare ranivara nyanave, indati Amisye po apa kovo ntiti raroron.”
40 Naatu Jesu eo, “Ayu au’uwi men kwanowar? Kwa kwanabitumatum na’at God ana fair boro nirerereb kwana’itin.”
41 Weti wo orame umawe raijato ngkakavin. Yesus peraseo no naumo warae muno payao pare, “Kove raura akaore Sya Injayo Amisy winui weye Nyo ana Syo ranajo rarani to.
41 Naatu rah awan kabay hibosair. Jesu nakwetan tara’ah au mar na’at nura’at eo, “Tamai, O a merar ayiy, ayu abistan ao’o inowar.” Lazarus ana rah etwan botawiy|alt="rolling stone from Lazarus’ grave" src="CN01768B.TIF" size="col" loc="Jhn 11.41" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.41"
42 Syo raen anakotaro rui Syo ranajoeve mamo Injae nyo raraniv. Weramu vatano wanui rave soamo usayai inakijaniri, weti Syo sya sambaya so raura indamu wo ranaun ti wanave ware Injayo Amisy winyo inatutir.”
42 Ayu aso’ob mar etei fanau kunonowar, baise iti ao’o i sabuw iti tebatabat isah, saise hina’itin hinitumatum, O ayu iyunu ana.”
43 Arono Yesus po ayao so raurawa mewen, naije gwain akoeve, “Lasarus, nyuje!”
43 Iti eo ufunamaim, Jesu fanan aumetawat na’in eaf, “Lazarus kumisir kutit!”
44 Naije kobe vatano kakai to napije puje. Aneme ajoe mamo ansune vasye ta mo rakepana nene muno ansune vasye rave amune rakepane mamo ta no tavona nene.
44 Orot murubin, an uman, yumatan faifuw metametan auman misir tit na.
45 Arono Lasarus kakaijoe, vatano Yahudi wanui ude wo Maria rapan, weti wo Yesus apa anapaporainye umawe raen kakavimbe, naije wanave Ai.
45 Isan imih Jew sabuw moumurin maiyow hina Mary hibinanawan ana mar, Jesu abistan sinaf hi’i’itin, i hitumitum.
46 Weramu vatane inta uta awa ayao nsiso irati vatano Parisi mansai, wo Yesus apa ana dave umaso raura tatugadi.
46 Baise afa hin Pharisee hai tur hi’owen abistan Jesu sisinaf.
47 Maisyare omai ti, vatano Parisi nawe, syeno akokoe nawe, akari akokoe Yahudi nawe wanugan indamu wayao rai. Ware, “Animaisye mirati wamo rave Vatane wato ai? Wepamo anapaporainyo manui rave Po raroron to.
47 Firis hai ukwarih naatu Pharisee bairi hi’af’ayuwih kou’ay hibai.
48 Ranivara wamo apaya vayave Po apa anakere so raija tutir, weamo indati vatan tenambe wanave Ai. Wea indati akarijo Roma uma be akarive wansai po apa naite matutir ude wo wama Yavaro Amisye randamisy muno wo wama susyo Yahudi mandamisy tavon.”
48 It tanihamiy na’at nama nasisinaf sabuw etei boro hinitumitum. Naatu Roman sabuw boro hinan ata me ata tafaram hinab.”
49 Arono tumo naije, syeno titi apa tame mirati Kayapas. Po raura pare, “Weapamo wapantatukambe vintaboa!
49 I hai orot ta wabin Kaiafas, nati kwamur i Firis ukwarin ma’am awan tara’ah eo, “Kwa men ta kwaso’ob!
50 Muno wananta anakotare so raije ramu! Vatano Yahudi wangkakai vintabo omamo mamaisye ramu, yara vatane intabo kakaijo wansai tenambe wemi ngkov.”
50 Kwa men matato iwa’an kwa’i’itin, anagewasin orot ta’imon tamorob sabuw isah, men karam tafaram tutufin etei hitarab hitagurus.”
51 Kayapas po ayaowe umaso raura, taune apa ana po ratantona mamo jewen yara nori rati Amisye ai. Weye Kayapas opamo syeno titi pije arono tumo naije, weti po raurairive pare indati Yesus kakai jirati vatano Yahudi mansai.
51 I men taiyuwin ana notamaim iti tur yai eomih, baise nati kwamur wanawanan i firis ukwarin ma’am Jesu Jew sabuw isah namomorob isan eorereb.
52 Muno indati kakaijo vatano Yahudi obo mansai ramu, yara indamu Amisye po apa arikainy una no munijo rui rui vayave no mine vone so manugan ti ube intabove.
52 Naatu men i akisih isah, baise God ana sabuw efan nanabin tema’am nabuwih hinan nita’imonih biyah ta’imon namatar.
53 Arono naije kobe vatano Yahudi wanyinyaube indamu wo Yesus aubaisy.
53 Naatu hibusuruf Jesu baban hi’o rabin morob isan.
54 Maisyare omai ti, Yesus po aroron akato no vatano Yahudi wanui mansamun akato jewen. Po munijo Yudea rapaya nara poroto no munije inta ama tame Efraim, mararai no nugo vabukane vono maninimbe. Yesus muno Apa arakovo utavondi ai uta una no naije.
54 Imih Jesu Judea wanawanan i men bebeyanamaim ma remoramih, baise efan nati ihamiy naatu in efan arar sisibinamaim ma, bar merar wabin Efaram, imaim ana bai’ufununayah bairi hima.
55 Arono naije vatano Yahudi awa Ono Paska mararai kobe. Weti vatano Yahudi wanui una no munije raita wuruta no Yerusalem indamu wo manasine rarondom mamaisyo awa koane rai indamu ukakavin utavondi jirati Ono Paska rai.
55 Jew hai Tar Nowaten ana Hiyuw, i na biyubin ana veya, naatu tafaram wanawanan efan ta ta hima’am hiyen hin Jerusalem, kouksouwen ana kou’ay bainabo, Tatar nowaten ana veya nan natit.
56 Wo Yesus akani, weti arono wanugan no Yavaro Amisy, wo manajo vambinibe ware, “Wapare Yesus indati de one so rai rako jewena rako? Animaisye mi wapo ratantona?”
56 Jesu isan hinunuwet, naatu Tafaror Bar ana efanamaim hibat ta’ita’imon nane hibibabatiyih, “Kwa mi’itube kwanotanot? Forag isan kafai enan?”
57 Wo raura vambinibe tai maisy weye syeno akokoe muno vatano Parisi awa ayao rauguje to ware vatane inta po Yesus apa no raije raen, weamo to po raura mansai indamu wo aijar.
57 Baise firis ukwarih naatu Pharisee sabuw obaiyunen hitih, menamaim Jesu nama’am hina’i’itin na’at, hinan hinao hinanowar saise i hinan hinab hinafatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.