Mateus 27

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Ra̱sacha̱danumatiy rityu̱chudoda caserdótevyeda nutyityu̱mibe, nijya̱nvay rimyityumibe, Ju̱denu niquejada datyanuvabe jarye yisa̱ju̱yu, rirya̱tidye jvatyaniñi̱ Jesús variy.
1 De manhã cedo, todos os chefes dos sacerdotes e líderes religiosos do povo tomaram a decisão de condenar Jesus à morte.
2 Ripyuchoda ji̱tani̱, ru̱toda variñi̱ rirya̱tidye sa̱yasiy japu Pyidátu ni̱.
2 E, amarrando-o, levaram-no e o entregaram a Pilatos, o governador.
3 Jadchiy ji̱ta su̱nu̱yadanumatiy Judásibe jiryatiy ribemya̱ batyi̱si̱ju̱ni̱ Jesús, saparu̱tya̱dama̱ variy riva taji jachipiya̱jada dayu. Sata̱ryatadeda ji̱ta varirya criquiy, mumuri̱ vu̱yaju̱dye pupaday, caserdótevyeda nutyityu̱mibemyuju̱, nijya̱nvay rimyityumibemyuju̱ jarye.
3 Quando Judas, que o havia traído, viu que Jesus fora condenado, foi tomado de remorso e devolveu aos chefes dos sacerdotes e aos líderes religiosos as trinta moedas de prata.
4 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “¡Rajyuuchuvamya̱te! Rache̱mya̱teni̱ ti̱qui nijya̱mi̱ mitya. Nu̱tyu tara jiyasayadamu nta rache̱ñi̱.” Ru̱teda ji̱ta variy siva: “Ne dañuma nu̱ñe̱cha mitya day. Ya̱ma̱ datya day ji.”
4 E disse: "Pequei, pois traí sangue inocente". E eles retrucaram: "Que nos importa? A responsabilidade é sua".
5 Sajatya̱da ji̱ta Judásibe variy Ju̱denu rorivyimuju̱ra criquiy, ¡ti̱ri̱ryin! saya̱da ji̱ta variy rivasiy. Saya̱da ji̱ta jicho̱tanicha̱dana̱cho̱, jiryatiy saso̱tadedayu.
5 Então Judas jogou o dinheiro dentro do templo, saindo, foi e enforcou-se.
6 Caserdótevyeda nutyityu̱mibe ji̱ta jiryeda varirya criquiy sajatyajomusiy, riñiquejada ji̱ta variy: “Ne vana̱y vu̱berya jirya criquiy ru̱mutya̱jomu, jiryatiy nijya̱mi̱ jnu̱yada murichirya daryaju̱ra.”
6 Os chefes dos sacerdotes ajuntaram as moedas e disseram: "É contra a lei colocar este dinheiro no tesouro, visto que é preço de sangue".
7 Rityu̱chudoda ji̱ta variyu: “¿Ta̱ra vurya̱jvaay jirya criquitya, ta̱ra?” Ritye̱ryu̱yada ji̱tara jiimo̱ jvaañu nudiy variy, taji vichavay bapyojiju̱.
7 Então decidiram usar aquele dinheiro para comprar o campo do Oleiro, para cemitério de estrangeiros.
8 Ramuni̱tiy ru̱tachara nijya̱nvay diye sa̱ra̱ju̱ra Nudanudiy.
8 Por isso ele se chama campo de Sangue até o dia de hoje.
9 — ausente —
9 Então se cumpriu o que fora dito pelo profeta Jeremias: "Tomaram as trinta moedas de prata, preço em que foi avaliado pelo povo de Israel,
10 — ausente —
10 e as usaram para comprar o campo do Oleiro, como o Senhor me ordenou".
11 Jesús ji̱ta radeda puchusi̱ japubatyuunu. Sitaja̱doda ji̱ta japubay variñi̱: “¿Jiñi̱ta Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱?” Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús jasiñi̱: “Jityi jtay daryadacyu̱.”
11 Jesus foi posto diante do governador, e este lhe perguntou: "Você é o rei dos judeus? " Respondeu-lhe Jesus: "Tu o dizes".
12 Rityu̱chuta̱danumatiy caserdótevyeda nutyityu̱mibe, nijya̱nvay rimyityumibe jarye ruusa̱ju̱ni̱, ne su̱mutya̱jada Jesús variy taranu̱day, mitya.
12 Acusado pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes religiosos, ele nada respondeu.
13 Jadchiy ji̱ta su̱teda japu Pyidátubay siva: “¿Ne jityuva̱chura jiryatiy rityu̱chu rajuura niquejada jiñijyu̱?”
13 Então Pilatos lhe perguntou: "Você não ouve a acusação que eles estão fazendo contra você? "
14 Ne su̱mutya̱jada variy tarani̱, netiy vinu taraqui tu̱chuta̱danchiy. Sati̱tta̱da ji̱ta japubay jaryi variy rivani̱.
14 Mas Jesus não lhe respondeu nenhuma palavra, de modo que o governador ficou muito impressionado.
15 Saviche̱chi̱numa japu dajidyeyu, nu̱ñi ja̱mu vichtya rundamu, su̱mu̱ryasara variñi̱ ti̱qui ju̱richi̱ jiryatiy rijechiñu̱ñu̱yada nijya̱nvay variy sivani̱.
15 Por ocasião da festa era costume do governador soltar um prisioneiro escolhido pela multidão.
16 Savichanu̱yada variy jasiy ju̱richi̱ samiy datyasi̱, Barába jtyati̱bay.
16 Eles tinham, naquela ocasião, um prisioneiro muito conhecido, chamado Barrabás.
17 Riintye̱ryadedanumatiy nijya̱nvabeyu, su̱teda ji̱ta Pyidátubay variy ruuva: “¿Mi̱ra jiryevya̱ta ra̱jmu̱rya yimu, mi̱? Barábaviy. ¿Jiryevya̱ta dyetya ra̱jmu̱ryani̱ Jesús, jiryatiy ru̱tachara Ju̱denu jaryeti̱ni̱?”
17 Pilatos perguntou à multidão que ali se havia reunido: "Qual destes vocês querem que lhes solte: Barrabás ou Jesus, chamado Cristo? "
18 Sadatya̱da ji̱ta Pyidátubay daryaju̱ jiryatiy rivyichaniryu̱y caserdótevyeda nutyityu̱mibe tarani̱ Jesús riva, jiryatiy samirya ridyiryejada nijya̱nvañi̱.
18 Porque sabia que o haviam entregado por inveja.
19 Jadchiy ji̱ta sama̱sa̱danumatiy Pyidátubay cadnadu ma̱sajoncha, nani̱pa̱jada ji̱ta savaturu̱rya jiñiquejada yimu: “Ne ya̱jtye sisa̱ jiñu nijya̱mi̱ vase vichara ji, ya̱ni̱viy vichaniy tara yitañi̱, ne yinu̱y samiryaco rame̱ryi̱sa̱siy va̱cha simusiy.”
19 Estando Pilatos sentado no tribunal, sua mulher lhe enviou esta mensagem: "Não se envolva com este inocente, porque hoje, em sonho, sofri muito por causa dele".
20 Caserdótevyeda nutyityu̱mibe ji̱ta, nijya̱nvay rimyityumibe jarye ruusa̱ju̱ rañi jatachoda riy nijya̱nvajyuu, rirya̱tidye jachiñu̱y Pyidátubavya sa̱jmu̱ryani̱ Barábabay ruumu, sa̱parutataniy ji̱ta variñi̱ Jesús.
20 Mas os chefes dos sacerdotes e os líderes religiosos convenceram a multidão a que pedisse Barrabás e mandasse executar a Jesus.
21 Ju̱na̱ntyi su̱teda japubay ruuva: “¿Mi̱ra danu̱ju̱myusiy jiryevya̱ta ra̱jmu̱rya yimu, mi̱?” Ru̱mutya̱jada ji̱tani̱: “¡Barába!”
21 Então perguntou o governador: "Qual dos dois vocês querem que eu lhes solte? " Responderam eles: "Barrabás! "
22 Sitaja̱doda Pyidátubay variryi: “¿Nu̱tyuna̱ jiryi̱tay ra̱vichaniñi̱ Jesús, nu̱tyu? jiryatiy ru̱tachara Ju̱denu jaryeti̱ni̱.” Ru̱tacha̱deda variy siva: “¡Sa̱cha batyi̱si̱ crusitya̱sa!”
22 Perguntou Pilatos: "Que farei então com Jesus, chamado Cristo? " Todos responderam: "Crucifica-o! "
23 Su̱teda Pyidátubay variy ruuva: “¿Ta̱raju̱ra? ¿Ta̱ra sivaay nicyara̱y, ta̱ra?” Jaryiñuma riche̱ñe̱ya̱jada ji̱tate varidye: “¡Sa̱numa batye crusitya̱sa! ¡Sa̱numa batye crusitya̱sa!”
23 "Por quê? Que crime ele cometeu? ", perguntou Pilatos. Mas eles gritavam ainda mais: "Crucifica-o! "
24 Su̱nu̱yadanumatiy Pyidátubarya ruuvaayada nijya̱nvajyuu, sajachipiya̱jada variy: “Tama̱ vana̱y jtate ri̱mu̱ryani̱ Jesús day, tama̱, nijya̱nvajyuu ji̱ta rañi jo̱taru̱yada jvatyiyada riva.” Sasuuta̱da ji̱ta varirya jijyomutu ja̱a̱ta nijya̱nvajyuu diyadajache, su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Ne rayasayadamu sa̱batye jiñu nijya̱mi̱ day. Jirya̱numa jnu̱chara riva.”
24 Quando Pilatos percebeu que não estava obtendo nenhum resultado, mas, pelo contrário, estava se iniciando um tumulto, mandou trazer água, lavou as mãos diante da multidão e disse: "Estou inocente do sangue deste homem; a responsabilidade é de vocês".
25 Ru̱mutya̱sa̱deda nijya̱nvajyuu variñi̱: “¡Sabatyeda jiyasayada ra̱chasara nu̱ñijyu̱, nu̱dyedyeñunijyu̱ jarye nu̱dyisa̱ju̱!”
25 Todo o povo respondeu: "Que o sangue dele caia sobre nós e sobre nossos filhos! "
26 Jadchiy ji̱ta su̱mu̱rya̱da Pyidátubay ruusa̱ju̱ni̱ Barábabay. Samusiye̱tyadedanumatiy variñi̱ Jesús, sasa̱yada ji̱ta variy crusitya̱sa batyedaju̱ni̱.
26 Então Pilatos soltou-lhes Barrabás, mandou açoitar Jesus e o entregou para ser crucificado.
27 Jadchiy ji̱ta japu su̱tarumivyedabay pu̱chedani̱ Jesús japubay roriy vatapadamuju̱, riintye̱ryadeda variryi ti̱ta̱ju̱ jityevay Jesús tuunuju̱.
27 Então, os soldados do governador levaram Jesus ao Pretório e reuniram toda a tropa ao seu redor.
28 Richipyata̱da ji̱ta sivasirya jichujay, rijechoda variy sivara sujacya̱ vadacudijay ru̱bivaju̱.
28 Tiraram-lhe as vestes e puseram nele um manto vermelho;
29 Richamu̱yadanumatiy cariituju̱u̱musiy sanuviiju̱, ribeyada ji̱ta su̱no̱mu varirya. Ribeyadantirya tanchedu santyityuday jomutuvimuntiy nu̱tyu ja̱mu nutyityu̱ jiivu̱se nta rani̱cha variy. Jadchintyi rirya̱dasidyodanumatiy satuunuyu, rirya̱rupanta̱da jasiñi̱: “¡Sa̱jnu̱jeya̱sara Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱!”
29 fizeram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça. Puseram uma vara em sua mão direita e, ajoelhando-se diante dele, zombavam: "Salve, rei dos judeus! "
30 Rityochiye̱yada ji̱ta variy siva, ruredanumatirya tanchedu sajomusiy, ru̱vatya̱da varicha̱ra̱ju̱ su̱no̱mura.
30 Cuspiram nele e, tirando-lhe a vara, batiam-lhe com ela na cabeça.
31 Rirya̱rupantamu̱yadanumatiñi̱, rimerchoda ji̱ta variy sivasintyirya sujacya̱ntiy, rijechoda ji̱ta varirya sasujay yivantiy, rirya̱ra̱yada jadchiñi̱ rirya̱tidye jvay crusitya̱sa variñi̱.
31 Depois de terem zombado dele, tiraram-lhe o manto e vestiram-lhe suas próprias roupas. Então o levaram para crucificá-lo.
32 Rimya̱sedanumatiy jadchiy, richaryejadani̱ nijya̱mi̱ Sirénemusi̱, Siimyó̱ jtyati̱bay. Jiñu ji̱ta rinchutadeda saju̱ Jesúsra crusiy.
32 Ao saírem, encontraram um homem de Cirene, chamado Simão, e o forçaram a carregar a cruz.
33 — ausente —
33 Chegaram a um lugar chamado Gólgota, que quer dizer Lugar da Caveira,
34 — ausente —
34 e lhe deram para beber vinho misturado com fel; mas, depois de prová-lo, recusou-se a beber.
35 Ru̱vedanumatiy crusitya̱sani̱, riñantaja̱jada ji̱tara sasujay yiva, jiryatiy ribeñu̱yada jityiyi̱sa̱damusiy ca̱na̱yadaju̱ra.
35 Depois de o crucificarem, dividiram as roupas dele, tirando sortes.
36 Rimya̱sa̱da ji̱ta variy jasiy, rirya̱tidye jnu̱tya jasiñi̱.
36 E, sentando-se, vigiavam-no ali.
37 Ribeyada ji̱ta su̱no̱ jiyuju̱ra jityu̱chutasa̱da, ta̱riva ru̱veda crusitya̱sani̱, ta̱riva. Ranu̱chara vicha̱da: “Jiñu ji̱ta Jesús, Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱.”
37 Por cima de sua cabeça colocaram por escrito a acusação feita contra ele: ESTE É JESUS, O REI DOS JUDEUS.
38 Jadchiy ji̱ta ru̱veda crusitya̱sa nada danu̱ju̱y paranu̱ni̱ju̱ntyi, ti̱qui santyityudamyuju̱, nu̱ntiy samidámyuju̱.
38 Dois ladrões foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
39 — ausente —
39 Os que passavam lançavam-lhe insultos, balançando a cabeça
40 — ausente —
40 e dizendo: "Você que destrói o templo e o reedifica em três dias, salve-se! Desça da cruz, se é Filho de Deus! "
41 — ausente —
41 Da mesma forma, os chefes dos sacerdotes, os mestres da lei e os líderes religiosos zombavam dele,
42 — ausente —
42 dizendo: "Salvou os outros, mas não é capaz de salvar a si mesmo! E é o rei de Israel! Desça agora da cruz, e creremos nele.
43 Sajachipiya̱sara sanijyu̱ Ju̱denu. Sa̱ma̱ jantyuy Ju̱denu diye siva sava̱tasaratiñi̱, tapi su̱teda: Rañi rañi̱cha Ju̱denu denu.”
43 Ele confiou em Deus. Que Deus o salve agora, se dele tem compaixão, pois disse: ‘Sou o Filho de Deus! ’ "
44 Daryaday paranu̱ni̱ju̱bentyi, jiryatiy crusitya̱sa jvachi̱ju̱y vatajuu sisa̱ju̱ nada, rañi javityiye̱yada daryani̱.
44 Igualmente o insultavam os ladrões que haviam sido crucificados com ele.
45 Vase jiñi̱tanuma ravicha̱da, ri̱ñupuyada ji̱ta variy mucadiva ti̱ta̱ju̱, ni̱nutijcha vichi̱tasa̱ra̱ju̱ ri̱ñupuyada.
45 E houve trevas sobre toda a terra, do meio dia às três horas da tarde.
46 Ni̱nutijcha vichi̱ta tuunu, saniquejasubeda ji̱ta Jesús: “Elí, Elí, láma sabactáni.” Rani̱ ji̱ta jtay: “Ri̱ndenu, Ri̱ndenu, ¿ta̱raju̱ jijiintyemya̱ risa̱siy, ta̱raju̱?”
46 Por volta das três horas da tarde, Jesus bradou em alta voz: "Eloí, Eloí, lamá sabactâni? " que significa: "Meu Deus! Meu Deus! Por que me abandonaste? "
47 Tavay vicha̱da satuunu variy, riñi̱ ji̱ta tuva̱chodara saniquejada day, ru̱teda ji̱ta variy: “Jiñu vanu natuye̱ñi̱ Edíyasiy.”
47 Quando alguns dos que estavam ali ouviram isso, disseram: "Ele está chamando Elias".
48 Ti̱qui ji̱ta rityenu siicheda variy, sireda varirya vatsari̱juujay, saparodeda bínuja̱tara, sabayada ji̱ta tanchedujchara, su̱ntatya̱da variy sivara, sa̱tidye riñirya.
48 Imediatamente, um deles correu em busca de uma esponja, embebeu-a em vinagre, colocou-a na ponta de uma vara e deu-a a Jesus para beber.
49 Satevay ji̱ta jteda variy: “Jadyityara, vurya̱jnu̱jedyi sa̱vidye jniy Edíyasiy siva jantyuyadaju̱.”
49 Mas os outros disseram: "Deixem-no. Vejamos se Elias vem salvá-lo".
50 Jesús ji̱ta jatyiyada sa̱ñe̱ya̱jada, su̱mu̱rya̱da ji̱ta variñi̱ yintu.
50 Depois de ter bradado novamente em alta voz, Jesus entregou o espírito.
51 Mityamusiy ji̱ta rarotyeda Ju̱denu rorijyu̱ mutanujay jache, na̱vachiy mucomuju̱, ¡siyooo! mucadi jarye santaya̱jada variy, riryuvayada ji̱ta ravichu̱viñusuma risa̱ju̱.
51 Naquele momento, o véu do santuário rasgou-se em duas partes, de alto a baixo. A terra tremeu, e as rochas se partiram.
52 Ramutteda ji̱ta bapyo, rimyi̱sa̱subeda ji̱ta rajuuvay Ju̱denu siityari̱vabe, jiryatiy diibyimiy riñi̱cha̱da bapyovimu.
52 Os sepulcros se abriram, e os corpos de muitos santos que tinham morrido foram ressuscitados.
53 Richipyateda ji̱ta bapyovimusiy variy. Jesús mi̱sa̱divasiy, rijeyada ji̱ta vicha̱damu, ridyityadoda variy rajuuyu.
53 E, saindo dos sepulcros, depois da ressurreição de Jesus, entraram na cidade santa e apareceram a muitos.
54 Su̱tarumiy nutyityu̱bay ji̱ta, sisa̱ jnu̱tyavabetya, ru̱nu̱yadanumatirya mucadi santaya̱jada, ti̱ta̱ju̱ jiryatiy ravicha̱da risa̱ju̱ variy, ru̱nteda jaryi variy ranchiy, ru̱teda ji̱ta: “¡Si̱tenuni̱te Ju̱denu denu sani̱cha jiñu, si̱tenu!”
54 Quando o centurião e os que com ele vigiavam Jesus viram o terremoto e tudo o que havia acontecido, ficaram aterrorizados e exclamaram: "Verdadeiramente este era o Filho de Deus! "
55 Rivyicha̱da ji̱ta rajuuvay vatube jasintyi, ru̱nu̱yada ripyapusiy sana̱cho̱. Richiityari̱nu̱yadani̱ Jesús Cadidéyamusiy jiryatiy ru̱mu̱tyatityiñu̱yadani̱.
55 Muitas mulheres estavam ali, observando de longe. Elas haviam seguido Jesus desde a Galiléia, para o servir.
56 Rityevay rañi̱cha̱da Maríya Mardánamusi̱bay, jadchintyi da Maríyaju̱bentyi, jiryatiy nanuvicha̱da Santiyácuju̱be jno̱dabay, Sebedévubay denuju̱be jno̱dabay jarye risa̱ju̱ nada.
56 Entre elas estavam Maria Madalena; Maria, mãe de Tiago e de José; e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 Ravicha̱danumatiy jidye, su̱deda ji̱ta jaryi tarati̱ nijya̱mi̱ Arimatéyamusi̱, Jusíy jtyati̱bay. Ni̱ni̱ vichanu̱yada Jesús siityari̱nuntiy.
57 Ao cair da tarde chegou um homem rico, de Arimatéia, chamado José, que se tornara discípulo de Jesus.
58 Siti̱jada ji̱ta Pyidátubamyu, sava̱ta̱da variy sivara Jesús babyi. Su̱pa̱jada ji̱ta Pyidátubay variryi: “Jirya̱sa̱y ni̱ra sababyi.”
58 Dirigindo-se a Pilatos, pediu o corpo de Jesus, e Pilatos ordenou que lhe fosse entregue.
59 Su̱toda ji̱ta Jusíbe varirya sababyi, sarayada ji̱ta samiy sujajyuutara.
59 José tomou o corpo, envolveu-o num limpo lençol de linho
60 Sajachunuvejada ji̱ta jibepyovimu varirya sababyi, jiryatiy ravichu̱nube jmuchura vadi vudira sabapyo vudi day. Sasiichudoda ji̱tani̱ ja̱mi̱ ravichu̱ bapyo vudimuju̱, saya̱da variy jadchiy.
60 e o colocou num sepulcro novo, que ele havia mandado cavar na rocha. E, fazendo rolar uma grande pedra sobre a entrada do sepulcro, retirou-se.
61 Jasidye ji̱ta nanuvicha̱da ma̱sanu̱y Maríya Mardánamusi̱bay, ratarya Maríyaju̱betya, bapyosá̱rá̱.
61 Maria Madalena e a outra Maria estavam assentadas ali, em frente do sepulcro.
62 Judíyuvedabay jdutya̱da runda bivadeju̱, riintye̱ryadeda caserdótevyeda nutyityu̱mibe Varyisévuvedabatya Pyidátubamyuyu.
62 No outro dia, que era o seguinte ao da Preparação, os chefes dos sacerdotes e os fariseus dirigiram-se a Pilatos
63 Ru̱teda ji̱ta variy siva: “Nu̱dyivi̱ yimu, Nutyityu̱, nu̱jechipitya daryaju̱ra jiryatiy jnu̱ñutidye sani̱chanu̱tyi jiñu quivu̱ryabay, sani jteda: Mumurundamimyusiy ra̱mi̱santiy.
63 e disseram: "Senhor, lembramos que, enquanto ainda estava vivo, aquele impostor disse: ‘Depois de três dias ressuscitarei’.
64 Ramuni̱tiy ya̱jpa̱ jnu̱tyi̱si̱ju̱ sabapyomu, rurundasa̱ra̱ju̱, riñuma jiya sisa̱ datyavay paranuvay, sababyi sipyata̱dana̱cho̱, riryi jtay ruuva nijya̱nvay: Sami̱sa̱simya̱ diibyimusiy. Daryamusiy raryicha tamitya quivu̱choda, jaryi ramusiy munatya saquivu̱choda.”
64 Ordena, pois, que o sepulcro dele seja guardado até o terceiro dia, para que não venham seus discípulos e, roubando o corpo, digam ao povo que ele ressuscitou dentre os mortos. Este último engano será pior do que o primeiro".
65 Su̱teda ji̱ta Pyidátubay variy ruuva: “Jasinryi su̱nu̱tyavay su̱tarumiy, jirya̱numa jdutyanuve darya jiryetyi datyara.”
65 "Levem um destacamento", respondeu Pilatos. "Podem ir, e mantenham o sepulcro em segurança como acharem melhor".
66 Riya̱da ji̱ta variy, ru̱dutyanuvejada samiy varirya bapyo, jiryatiy ribeyada nu̱chara vatatu saniy ravichu̱, ribeyada ji̱ta variryi jnu̱tyavabe jasintyi.
66 Eles foram e armaram um esquema de segurança no sepulcro; e além de deixarem um destacamento montando guarda, lacraram a pedra.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.